Artėja javapjūtė. Laikas pasirūpinti sėkliniais pasėliais
Laukuose bręsta gausus javų, rapsų ir kitų augalų derlius. Iki pjūties pradžios beliko 10-18 dienų, priklausomai nuo augalų rūšies ir artimiausių savaičių oro sąlygų. Manome, kad liepos trečią dešimtadienį žieminius miežius ir žieminius rapsus pradėsime kulti.
Šios vasaros birželio ir liepos lietingi ir sąlyginai šilti orai buvo palankūs javų, rapsų, cukrinių runkelių, bulvių ir įvairių žolynų augimui. Tačiau saulėtų dienų stoka ir kritulių perteklius gali užtęsti tiek rapsų, tiek žieminių ir vasarinių javų brandą. Su nerimu laukiame, kokie bus orai javapjūtės metu.
Pasėlių kūlimo prioritetai
Šalies laukuose auga keli tūkstančiai hektarų žieminių miežių, iš jų beveik 40 proc. sudaro hibridinė veislė Zzoom. Nukulti žieminius miežius neturėtų būti sudėtinga nei techniniu, nei oro sąlygų požiūriais, nes jų plotas, palyginus su kitų rūšių javais, nedidelis. Miežių kūlimo laikas pasirenkamas pagal augalų brandą ir pasėlio produktyvumą, t.y. pirmumą teikiame derlingesniems pasėliams, jei pjūties brandą kartu pasiekia keli laukai.
Pirmieji iš visų javų laukuose subręs žieminiai miežiai. Čia – Lukšiuose auginamas naujos hibridinės veislės Mercurioo žieminių miežių pasėlis.
Beveik kartu su vėlyvesniais žieminiais miežiais pjūties brandą gali pasiekti ankstyvų veislių ir anksti pasėtų į priesmėlius žieminių rapsų laukai. Šiuo atveju iškyla dilema: ar toliau tęsti žieminių miežių kūlimą, ar kombainus nukreipti į rapsų pasėlius. Pirmiausiai reikėtų baigti kulti žieminius miežius, jeigu po jų numatyta sėti žieminius rapsus. Be to, vėluojant nukulti žieminius miežius, būna didesnių derliaus nuostolių. O po jų pasėtuose žieminių rapsų pasėliuose sudygsta daugiau pabirų, kurioms sunaikinti reikia ir laiko, ir finansų.
Šią vasarą turime apie 115-120 tūkst. hektarų aukšto produktyvumo žieminių rapsų. Jų pjūties brandos optimalus laikas taip pat bus labai įvairus: pradedant liepos trečiu dešimtadieniu ir baigiant rugpjūčio pirma dekada. Skirtumas tarp anksčiausiai ir vėliausiai subrendusių rapsų pasėlių net vieno ūkio ribose paprastai siekia 7-12, o šalies mastu - 10-15 dienų. Žieminių rapsų kūlimo prioritetas yra toks: produktyviausi pasėliai; pasėliai, po kurių bus sėjami žieminiai javai; visi kiti žieminių rapsų laukai.
Ūkiai žieminiais rapsais yra užsėję didelius plotus, juos visus nukulti liepos mėnesį retai kam pavyksta. Dėl to nemažos pasėlių dalies kūlimas nukeliamas į rugpjūtį, nors ir žinome, kaip stipriai šį mėnesį sumažėja kūlimo darbų našumas, padidėja sėklų išbyrėjimas iki kūlimo ir jo metu. Rapsų derliaus nuostoliai dėl jų kūlimo vėlavimo gali siekti net 150-200 kg ha-1. Jei rapsų branda vėluoja ir sėklų drėgnumas per aukštas, o artimiausiomis dienomis numatomi lietūs, tai tada atrenkame ypač produktyvius jų pasėlius ir tuos, po kurių bus sėjami sėkliniai žieminiai kviečiai, ir rapsus desikuojame. Šiam tikslui geriausiai tinka Reglone Super (2 l ha-1).
Konkretus Reglone Super naudojimo laikas parenkamas, atsižvelgus į artimiausių 4-7 dienų orų sąlygas. Jei numatomi ilgalaikiai lietingi orai, tai pasėlius desikuojame anksčiau, jiems pasiekus pieninę-vaškinę brandą. Esant tik vidutiniškai lietingiems orams, pasėliai desikuojami rapsų vaškinėje brandoje. Pasėlių dirbtinis išdžiovinimas 15-25 % padidina kombainų darbo našumą ir taip pagreitina derliaus nuėmimą bei sumažina derliaus nuostolius.
Ilgametė patirtis rodo, kad Lietuvoje beveik kasmet, dar nebaigus žieminių rapsų kūlimo, pjūties brandą pasiekia kai kurie žieminių kviečių ir vasarinių miežių pasėliai. Jei ūkiai turi techninių galimybių, tai privalėtų dalį kombainų siųsti ir į šių javų rūšių sėklinius ar į labai produktyvius pasėlius. Juk visi gerai žinome, kokią didelę neigiamą įtaką grūdų sėklinei kokybei turi derliaus nuėmimo laiko vėlavimas ar pasėlių išgulimas.
Siūlome tokią liepos pabaigos-rugpjūčio pradžios javų ir rapsų pjūties prioritetinę seką: žieminiai miežiai; produktyviausi žieminių rapsų pasėliai; sėkliniai žieminių kviečių pasėliai; žieminių kviečių, po kurių bus sėjami žieminiai rapsai, pasėliai; vasarinių miežių ir žirnių sėkliniai pasėliai; kiti žieminių rapsų pasėliai; kiti žieminių ir vasarinių javų produktyvesni pasėliai pagal jų subrendimo laiką.
Sėkliniai pasėliai
Dabar visas žemdirbių dėmesys sutelktas į javų ir rapsų pasėlių priežiūros darbus, siekiant išsaugoti jų derlingumo potencialą, o esant galimybei - jį padidinti. Tačiau neužmirškime, kad po 4-5 savaičių prasidės žieminių rapsų, o po 7-8 savaičių - ir žieminių javų sėja. Privalome rasti laiko įvertinti savo ūkio sėklinius pasėlius ir numatyti agrotechnines priemones jų būklei pagerinti, jeigu to dar reikia.
Žinoma, to nereikėtų daryti, jei ūkiai pasirinktų sertifikuotas sėklas. Pagrindinis žemdirbių argumentas – per brangu. Ar tikrai sertifikuotos sėklos yra per brangios, jei mūsų šalies ūkininkai joms skiria mažai dėmesio? Mūsų skaičiavimai rodo, kad javų ar ankštinių augalų sertifikuotų sėklų, skirtų hektaro plotui užsėti, kaina yra vidutiniškai tik 35-45 eurų didesnė, nei naudojant savą sėklą. Net jei iš sertifikuotų sėklų užauginti pasėliai būtų derlingesni tik 0,35-0,50 t ha-1 grūdų, nei pasėliai, gauti iš ūkyje išaugintų sėklų, tai sertifikuotos sėklos atsipirktų beveik du kartus.
Tačiau svarbu yra ir tai, kad naudodami sertifikuotas sėklas sutaupome laiko ir išvengiame rūpesčių sėkliniams pasėliams įrengti bei jų specifinei priežiūrai. Nemažai reikia ir intelektualinio bei finansinio kapitalo, siekiant paruošti aukštos kokybės sėklinius grūdus iš bendros jų masės. Tačiau praktinė patirtis rodo, kad ne mažiau kaip 70 % javų ir ankštinių augalų pasėlių apsėjami ūkiuose užaugintomis savomis sėklomis. Iš jų apie 65 % sėklų būna gauta iš sėklinių, o iki 35 % - iš įprastų gamybinių pasėlių. Pasekmių net neverta aptarti, nes jos Jums žinomos.
Be abejo, dažnas augintojams paklaus: ką dabar dar galime padaryti, siekiant pagerinti savų sėklų kokybę? Dabartiniu metu (liepos antra dekada) jų genetinių savybių pagerinti jau nepavyks, tačiau pagerinti biologines savybes dar galima. Žieminių javų atveju, pirmiausia reikia stengtis nevėlinti jų pjūties, o kūlimo metu kombainais apvažiuoti aplink stipriau išgulusių ar per daug piktžolėtų pasėlių plotelius. Panašiai elgiamės ir su vasarinių miežių pasėliais. Kiti vasariniai javai (kviečiai, kvietrugiai, avižos) dabartiniu metu dar yra tik pieninės arba pieninės-vaškinės brandos tarpsnyje. Jų grūdų biologines sėklines savybes dar galima pagerinti tręšimais per lapus mikroelementų ir biostimuliatorių mišiniais. Dėl jų pasirinkimo pasitarkite su mūsų vadybininkais-konsultantais.
Panašiai, kaip ir žieminių javų pasėliuose, negalime vėlinti vasarinių javų sėklinių pasėlių kūlimo. O kuliant kombainais reikėtų apvažiuoti aplink stipriau išgulusių ar per daug piktžolėtų pasėlių plotelius.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122