Orai
0

Artėjant tarpinių pasėlių sėjai – paprasti sprendimai teigiamiems pokyčiams sukurti

2020 08 03

Artėjant tarpinių pasėlių sėjai – paprasti sprendimai teigiamiems pokyčiams sukurti

Šiemet kultūrinių augalų vegetacijos periodu oro sąlygos keitėsi dažnai ir kardinaliai, šaltį ir lietų keitė sausra. Birželio pabaigoje netikėtai užklupusios liūtys, kruša bei audros išguldė nemažą dalį javų bei rapsų, o jų branda sulėtėjo iki minimumo. Vis tik pasėliai subręs, jau nukulti žieminiai miežiai, o kai kuriuose ūkiuose – ir žieminiai rapsai. Tad, jei javapjūtės darbai jau pradedami, metas pradėti ir tarpinių pasėlių sėją, kuri šią vasarą įgavo kitą atspalvį.

Mažina piktžolėtumą ir apsaugo nuo kenkėjų

Visiems žinomas ES komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019)0640) ir taip vadinama veiksmų strategija „Nuo lauko iki stalo“. Mes, ūkininkai, iš šios programos geriausiai įsidėmėjome, kad reikia: pusiau sumažinti chemijos (trąšų, pesticidų) naudojimą, maksimaliai sumažinti dirvos dirbimo kiekį, išplėsti auginamų augalų rūšių spektrą, stengtis nepalikti dirvų be žaliosios dangos ir mokytis ekologinės žemdirbystės technologinių ypatumų. Nesunku suprasti, kad tokiu mastu sumažinus trąšų ir pesticidų naudojimą, bent per pirmuosius penkerius metus neišvengsime ženklaus auginamų augalų derliaus sumažėjimo. Mažesnius nuostolius patirs tik tie ūkiai, kurių žemių našumas viršija 45–50 boniteto balų. Dėl to ir esame įsitikinę, kad jau dabar privalome keisti sėjomainų rotacijas ir taikyti tokias auginimo technologijas, kurios leistų greitesniais tempais didinti dirvožemių našumą.

 Jau esame rašę apie dirvožemių našumo didinimo prioritetinę seką: tai drenažo įrangos renovacija, rūgščių dirvų kalkinimas, humuso dirvožemiuose didinimas ir augalų auginimo agrotechninė drausmė bei tiksliosios technologijos. Todėl šįkart kalbėsime apie tarpinių pasėlių auginimą, kuris turi didelės įtakos ir humuso kiekio dirvožemyje didinimui, ir pasėlių apsaugos priemonių naudojimo apimties sumažinimui, nes tarpiniai pasėliai mažina lauko piktžolėtumą ir tikimybę augalams apsikrėsti ligomis bei kenkėjais. Taip pat šie pasėliai sudaro sąlygas beveik visiškai išvengti kultūrinių augalų atsėliavimo, o sėjomainos sistemoje, kurią sudaro pagrindiniai ir tarpiniai pasėliai, leidžia stipriai padidinti auginamų augalų rūšių kiekį.

Klimato kaita sukūrė sąlygas tarpiniams pasėliams

 Dar prieš 40 metų prasidėjusi pastebima klimato kaita stipriai pakeitė per šimtmečius egzistavusias metų laikų kalendorines ribas ir oro sąlygų parametrus. Oro temperatūros minimumas, atsižvelgiant į auginamų augalų rūšį ir siekiant patenkinti minimalius augalų produktyvios fotosintezės proceso poreikius, šiltuoju metų laiku turi būti 7–9 oC. Šis šiltasis periodas 2016–2019 m., palyginti su 1980–1990 m. vidurkiu, vidutiniškai per metus pailgėjo net 35–45 dienomis. Iš šio laiko 10–20 dienų paankstėjo šiltojo pavasario pradžia ir taip susikūrė realios sąlygos kultivuoti žieminiams tarpiniams pasėliams.

 Šiltojo rudens, kuomet fotosintezės produktyvumas viršija šio proceso sąnaudas, trukmė irgi pailgėjo – 15–25 dienomis, tokiu būdu susikūrė sąlygos įsėliniams ir posėliniams augalams auginti. Dabartiniu laiku javų–rapsų sėjomainos rotacijoje, po jų pjūties iki rudens aktyviosios vegetacijos pabaigos, lieka net 60–70 dienų, kuomet oro sąlygos atitinka šilumai mažiau jautrių augalų poreikius ir leidžia išauginti iki 4 t/ha-1 sausųjų medžiagų derlių. Tokie tarpiniai pasėliai dažniausiai sėjami tarp žieminių ir vasarinių kviečių. Galimi ir kiti variantai: po žieminių rapsų pjūties iki žieminių javų sėjos (35–45 dienos) arba tarp atsėliuojamų žieminių javų (35–40 dienų).

 

Renkantis tarpinių pasėlių augalus, reikia žinoti, kad šie augalai turi atitikti dirvožemio savybes,  jį gerinti, greitai augdami uždengti dirvos paviršių ir neturėti bendrų ligų bei kenkėjų su kita sėjomainos grandies augalo rūšimi.

Papildyti mišinių sudėtį

  Lietuva jau turi nemažos patirties kultivuojant tarpinius (įsėlinius, posėlinius ir žieminius) pasėlius, tačiau dar nespėta susisteminti nei jų auginimo teorijos, nei praktinių įgūdžių pagrindų. Netgi turimuose sėjomainų sistemų projektuose tik retais atvejais šalia pagrindinių augalų sekos yra nurodytos ir tarpinių pasėlių rūšys bei jų vieta sėjomainos schemoje. Geras ir sektinas pavyzdys visiems šalies ūkiams… Vis tik tokias išplėstines sėjomainų sistemas gali sukurti tik aukštos kvalifikacijos mokslinės–konsultacinės organizacijos, koordinuojant bei kontroliuojant valstybei. Galite būti tikri, kad ES administracinės struktūros sugebės priversti kiekvieną ES šalį narę praktiškai įgyvendinti Europos žaliojo kurso programą, kurioje numatytas ir sėjomainų sistemų kardinalus bei kokybiškas atnaujinimas.

 Šį rudenį tikriausiai dar išvengsime didesnės kontrolės, dėl to ir pokyčiai bus nedideli. Tad ruoškimės javapjūtei, skubiam ražienų apipurškimui Trichoderma reesei preparatu „Biomas Organic“ mišinyje su „Iperen Humic“, taip pat jų skutimui. Mūsų tikslas – ne tik išsaugoti drėgmę, bet ir paskatinti humifikacijos procesus dirvoje, o po to atlikti ir tarpinių pasėlių įsėjimą.

 Žinome, kad per paskutinius 3–5 metus jau suspėjote neblogai įsisavinti tarpinių pasėlių technologijų pagrindus. Vis tik, atsižvelgiant į žaliojo kurso pagrindinį reikalavimą – išplėsti auginamų augalų botaninių rūšių sudėtį, šią vasarą reikės kažkiek pakeisti / papildyti turimų sėklų mišinių sudėtį.

 Šalies ūkininkai labai pamėgę garstyčių ir ridikų mišinio posėlinius pasėlius, kurie per trumpą laiką užaugina didelį žalios masės kiekį. Prie jų dar pridėjus sudygusias priešsėlinio augalo pabiras, turėsite trijų botaninių rūšių pasėlį. Reikia 5–6 rūšių mišinio, todėl turimą sėklų mišinį papildykite ankštiniais augalais: pupomis, lubinais, žirniais, vikiais ir kt., priklausomai nuo dirvožemio savybių. Jei neturite savų sėklų, o joms pirkti nepakanka lėšų, tuomet į mišinį įmaišykite nors po 20 kg/ha-1 žirnių ir vikių. Šis ankštinių sėklų priedas kainuos tik apie 8–10 eurų/ha-1, o viename kvadratiniame metre išaugs 6–8 ankštiniai augalai. Taip pat galima rinktis ir jau praktiškai išbandytus ir paruoštus naudoti sideralinių augalų mišinius „Dotnuva Gree 1“ arba „Nitrofix“. Tai paprasti sprendimai, bet jų pakanka, kad dirvožemio mikrofloroje įvyktų teigiamų pokyčių.

  Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.