Augalininkystės praktikos pamokos, auginant žieminius kviečius ypač lietingais 2016 ir 2017 metais (I dalis)

Klimatologų duomenimis, 2016 ir 2017 metų augalų vegetaciniai periodai buvo lietingiausi per visą meteorologinių sąlygų registravimo laiką (pradėta registruoti XIX a. pabaigoje). Pavyzdžiui, 2017 metų rugpjūčio-rugsėjo-spalio mėnesiais kritulių kiekis net du kartus viršijo daugiamečius vidurkius, o atskirose vietovėse kritulių buvo dar daugiau. Giedrų dienų kiekis per šiuos mėnesius buvo net 2,5-3,0 karto mažesnis nei įprastai. Pastarųjų dvejų metų žiemkenčių vegetacijos atsinaujinimo datos buvo 2-3 savaitėmis ankstyvesnės, o rudens šiltasis periodas taip pat užsitęsė net 3-4 savaitėmis (iki lapkričio trečios dekados pabaigos). Tuo tarpu vasaros buvo daug vėsesnės, nors ir tenkino pagrindinių šalyje auginamų lauko augalų minimalius šilumos poreikius. Per šių dvejų metų vegetacinius periodus nors buvo ir po keliolika saulėtų dienų, pasitaikė net ir trumpalaikių sausrų, tačiau didžiausią laiko dalį užėmė lietingi orai. Apibendrinus minėtų metų orų sąlygas, galima teigti, kad jos buvo itin ypatingos ir tikrai stipriai gadino ūkininkų nuotaiką.

Siekiant sukaupti žinių apie javų ir rapsų auginimo agrotechnikos pokyčius, esant ekstremalioms orų sąlygoms, mes išanalizavome šių dvejų metų (2016-2017) skirtingų ūkių, esančių įvairiuose šalies regionuose, agronominę praktiką, auginant žieminius rapsus, žieminius ir vasarinius kviečius bei ankštinius augalus. Šiame straipsnyje pateiksime žieminių kviečių auginimo patirtį 2016-2017 metų orų sąlygomis, kai buvo ir trumpalaikių sausrų, ir ypač lietingų periodų.

Sėjos darbai

Kalbant apie kviečių sėją, reikia išskirti svarbiausius šiems darbams keliamus reikalavimus: sėjos laiką; sėklų normas; priešsėjinį dirvų paruošimą; sėklų įterpimo gylį ir pirminę pasėlių priežiūrą. Visų šių darbų tikslas - išauginti augalus, kurie iki rudeninės vegetacijos pabaigos turėtų 2-3 šalutinius ūglius ir būtų pasiekę IV organogenezės etapą, nes tokie kviečiai būna pasiekę maksimalų žiemkentiškumo balą ir jau suformavę varpų gemalines užuomazgas. Daugiamečiai tyrimų ir gamybinės praktikos duomenys rodo, kad tokio laipsnio išsivystymo kviečius galima išauginti minimaliai per 25-30 dienų po jų sudygimo arba per 35-45 dienas po jų sėjos. Žinant, kad šiltėjančio klimato sąlygomis žiemkenčių rudens vegetacijos periodas dabar vidutiniškai tęsiasi net iki lapkričio 05-15 dienos, paskutinė žieminių kviečių optimalaus sėjos laiko data būtų rugsėjo 25-30 diena. O ankstyvos sėjos data - rugsėjo 05-10 dienų ribose, priklausomai nuo ūkio geografinio adreso, žemių našumo ir auginimo technologijų intensyvumo. Deja, 2015, 2016 ir 2017 metų rudens sėjos praktikoje taip anksti pasėtų žieminių kviečių nebuvo, o pernelyg vėlyvos sėjos (spalio pirma dekada) buvo net 8-12 % visų pasėlių ploto. Gana tiksliai paskaičiuoti ir gaunami vidutiniai būsimi derliaus nuostoliai dėl sėjos laiko vėlavimo – 150-225 kg ha-1 vienai vėluotos sėjos dienai po rugsėjo 25-30 dienos. Tuo tarpu bandymų duomenys rodo, kad sėjos ankstinimas yra daug mažesnė blogybė nei jos vėlinimas. Vadinasi, siekiant išvengti žieminių kviečių sėjos vėlavimo, mūsų ūkininkai privalėtų bent 10 % pasėlių pasėti iki rugsėjo 10-15 dienos.

Kokią įtaką sėjos darbams turėjo lietingi orai?

Atsakymas - daugiareikšmę: priešsėlinių augalų derliaus nuėmimo vėlavimas, varpose sudygusių grūdų naudojimas sėklai ir negebėjimas laiku paruošti dirvų sėjai (apie 50 % visos neigiamos įtakos); negebėjimas taip paruošti sėjamųjų, kad su jomis būtų galima dirbti ir šlapokose dirvose (apie 15-20 % neigiamos įtakos); darbų organizavimo ir logistikos silpnumas (apie 15 %) ir kitos priežastys (iki 20 %). Beveik kiekviename ūkyje turime „auksinių rankų“ meistrų, laikas jiems parodyti savo gebėjimus, tobulinant turimą techniką darbams ekstremalių orų ir dirvožemio drėgmės režimo sąlygomis. 

Lietingi orai mažiausiai įtakojo priešsėjinio tręšimo ar sėklų normų dydį, sėjos gylio pasirinkimą. Dauguma ūkininkų naudojo optimalias tręšimo normas, sumažino sėklų normas iki 3,5-4,0 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų, o šlapiose dirvose sėklas į žemę įterpdavo iki 3,0 cm gylyje.

Tuo tarpu organizuoti ir kokybiškai atlikti priešsėjinį dirvų paruošimą ir pirminę pasėlių priežiūrą buvo daug sunkiau, nes šiems darbams labai trukdė tiek priešsėlinių augalų pjūties vėlavimas, tiek per šlapios dirvos, kuriose technika negalėjo dirbti. 2016 ir 2017 metų vasaros pabaigos ir rudens orai buvo per daug lietingi (tačiau šilti), dėl to javų kūlimo, dirvų ruošimo sėjai bei rudens sėjos tempai keleriopai sumažėjo, o mes nesugebėjome rasti alternatyvos tradiciniams visų šių darbų metodams.

Pasėlių priežiūra rudenį

Žieminių kviečių sėjos ir jų rudeninės priežiūros darbų pagrindiniai tikslai yra: užtikrinti aukštą pasėlių peržiemojimo tikimybę; rudens vegetacijos pabaigoje išauginti augalus su didesnio būsimo produktyvumo gemalinėmis varpomis (tai yra, augalų augimo kūgelyje suformuoti kuo ilgesnę centrinę žiedyno ašį su galimai maksimaliu varpučių užuomazgų kiekiu); pasiekti, kad prieš žiemos pradžią pasėlių tankumas būtų apie 800-1000 vnt. m-2 ūglių, iš jų - 250-300 vnt. m-2 pagrindinių stiebelių. Tačiau 2016 ir 2017 metų rudens lietingi orai neleido tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbų. Tik 45-55 % žieminių kviečių pasėlių po jų sėjos sugebėjome nupurkšti herbicidu Boxer (2 l ha-1). Kituose laukuose jau sudygusius pasėlius purškėme arba Legacy Pro (2 l ha-1), arba Ergon (0,015 kg ha-1) + Sito plus (1 l ha-1).

AB „Linas Agro“ savo partneriams yra paruošusi rekomendacijas žieminių kviečių pasėlių priežiūrai rudens periodui. Pagal jas pasėliai nuo 2-3 lapelių tarpsnio rekomenduojami tręšti per lapus mikroelementų ir makroelementų tirpalais: Actiflow MCZ (1 l ha-1) + Wilis NPK (4 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Karbamidas (10 kg ha-1) arba Oligo Brava (1 l ha-1) + Starmax Mn (1 l ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Karbamidas (10 kg ha-1). Kiti purškimai atliekami, atsižvelgiant į konkrečių pasėlių faktinę būklę. Ir šias rekomendacijas įvykdyti buvo sunku dėl beveik nesiliaujančių lietų ir per šlapių dirvų.

Tačiau reikia pripažinti, kad lietingi orai netapo tokia didele kliūtimi augalams sėkmingai praeiti užsigrūdinimo žiemai procesą, jei tik pasėliai nebuvo užlieti dėl gausių kritulių susidariusių paviršinio vandens tvenkinių. Nevertinant žuvusių ar dėl drėgmės pertekliaus skurstančių pasėlių plotų bei spalio mėnesį sėtų plotų, 2017 metų rudenį žieminių kviečių užsigrūdinimo procesas prasidėjo dar spalio trečią dekadą, o šiuo metu (lapkričio vidurys) dauguma pasėlių yra beveik baigę pirmąjį užsigrūdinimo etapą.

Žiemojimas

Nors per 2015–2016 ir 2016-2017 metų žiemas buvo po kelis labai šaltų (> -20 °C) orų periodus, tačiau tik kai kuriuose laukuose žieminiai kviečiai mažiau ar daugiau nukentėjo nuo per žemos oro temperatūros. Tiesa, laukų su masiškai žuvusiais augalais buvo tik atskiruose rajonuose, o visoje likusioje Lietuvoje pasėliai nukentėjo labai mažai. Šalčių poveikį kai kur dar sumažino sniego danga, nors ji buvo plona (vietomis ir visai nebuvo). Tik kalvų viršūnėse arba lengvo priesmėlio žemėse pasitaikė plotelių su šalčių ir šaltų vėjų nudžiovintais augalais. Tad galima teigti, jog lietingi orai ne tik nesumažino žieminių kviečių žiemkentiškumo, bet netgi jį padidino. Žinoma, minėtais metais pasėlių plotų, užlietu paviršinio vandens, kuriuose augalai skurdo ar net žuvo, turėjome nepalyginamai mažiau nei šį rudenį. Minėtais metais atskiruose šalies regionuose, augalų vegetacijai atsinaujinus, pasėlių tankumas buvo 750-900 vnt. m-2 ūglių, o iš jų apie 200-300 pagrindinių stiebelių. Optimalaus tankumo rodikliai.

Pavasario ir vasaros pasėlių priežiūra

Nors 2016 ir 2017 metų ir pavasarį, ir vasarą daug bei dažnai lijo, o orai buvo vėsesni nei daugiamečiai vidurkiai, tačiau ūkininkai sugebėjo atlikti didesnę dalį būtinų žieminių kviečių priežiūros darbų: 2-3 kartų tręšimai azoto trąšomis, purškimai augimo reguliatoriais, mikroelementais, biostimuliatoriais bei pesticidais. Tą ir rodė jų pasėlių faktinė būklė. Pasėlių biometrinio įvertinimo stebėsena parodė, kad žieminių kviečių pasėlių tankumas, varpų produktyvumas beveik optimaliai atitiko agrotechninius reikalavimus, nors ir vėlavo javų augimo bei vystymosi eiga. 2016 metų vasarą anksčiau pasėtų išplaukėjusių žieminių kviečių produktyvus tankumas buvo 475-550, o 2017 metais - 515-610 vnt. stiebų m-2 ribose. Tai - labai geri rodikliai.

 Dėl lietingų orų sukeltų problemų 2016 metais iš hektaro netekome apie 0,8, o 2017 m. - apie 1,2 t grūdų.

Javapjūtė ir gauti derliai

2016 ir 2017 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai buvo itin lietingi. Visu mėnesiu užsitęsė javapjūtė, padidėjo grūdų nuostoliai tiek priešpjūtiniu periodu, tiek pjūties metu. Manoma, kad dėl šios priežasties iš hektaro 2016 metais netekome apie 0,8, o 2017 m. - apie 1,2 t grūdų. Iš jų apie 0,35 t ha-1 sudarė fiziniai (grūdų išbyrėjimas iš varpų ir kombainų) nuostoliai. Dar apie 0,45-0,8 t ha-1 grūdų masės netekome dėl redukcinių procesų, kuriuos skatina perteklinė drėgmė. Redukcija – sausųjų medžiagų išsiplovimas (krakmolo hidrolizė) iš perbrendusių grūdų. Jos procesas 2017 metais buvo iki dviejų kartų intensyvesnis nei 2016 m.

Dideli derliaus nuostoliai buvo gauti ir dėl pasėlių užliejimo vandeniu po ypač gausių kritulių Rytinės Lietuvos rajonuose. Kai kurie vasarinių kviečių, pupų, žirnių bei vasarinių rapsų laukai (iki 55 tūkst. ha) taip ir liko nenukulti. Ekonomistai skaičiuoja, kad šią vasarą potvynių padaryta žala pasėliams siekia apie 40 mln. eurų. Kultūrinių augalų derliaus nuėmimo problema, esant ekstremalioms orų sąlygomis, Lietuvoje net nėra pradėta spręsti, nors labai reikėtų.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122