Azoto nuostoliai: kaip juos sumažinti ir paversti pelnu

2019 11 29

Azoto nuostoliai: kaip juos sumažinti ir paversti pelnu

Azotas yra vienas labiausiai augalo masės didėjimą ir gero derliaus formavimąsi lemiančių elementų. Apie jo naudą žino kiekvienas su žemės ūkiu susijęs žmogus. Todėl ūkiai nedvejodami naudoja azoto trąšas pievų bei įvairių pasėlių tręšimui. Tačiau tik dalis ūkių mąsto apie tai, kaip jas panaudoti efektyviau.

Tai ypač aktualus klausimas gyvulininkystės ūkių savininkams, kurie pievose ir pasėliuose laisto skystas mėšlo trąšas (srutas). Skystas mėšlas kaip šalutinis produktas yra sukuriamas pieno gamintojų, galvijų ir kiaulių augintojų ūkiuose. Ši organinė trąša yra labai vertinga tiek dėl savo sudėties, tiek dėl teigiamo poveikio augalams ir dirvos derlingumui. Tai viena veiksmingiausių ir greičiausiai veikiančių organinių trąšų, tinkančių pagrindiniam bei papildomam tręšimui.

Kokia skysto mėšlo vertė?

Skysto mėšlo sudėtyje vidutiniškai būna 0,4 proc. azoto, 0,5 proc. kalio ir 0,2 proc. fosforo. Laistant 30 t ha-1 skysto mėšlo, kurio sudėtyje vidutiniškai yra 0,4 proc. azoto, į dirvą jo patenka 120 kg ha-1. Jei skysto mėšlo norma padidiname iki 60 t ha-1, tuomet į dirvą patenka jau net 240 kg ha-1. Toks azoto veiklios medžiagos kiekis fiziniu svoriu atitinka apie 700 kg ha-1 amonio salietros kiekį. Jei azoto koncentracija skysto mėšlo sudėtyje yra didesnė, tuomet į dirvą įneštas jo kiekis būna dar didesnis. Vadinasi, į skystu mėšlu laistomas dirvas kasmet patenka didelis kiekis azoto. Kuo mažesnė skystame mėšle esanti sausų medžiagų koncentracija, tuo greičiau jame esančios maisto medžiagos tampa prieinamos augalams arba išplaunamos į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Laistant skystą mėšlą patiriami azoto nuostoliai

Skysto mėšlo perpylimo ir laistymo metu galimi amonio formos azoto nuostoliai siekia apie 10 proc., nes amoniakas tiesiog išgaruoja. Tačiau didžiausi nuostoliai patiriami vėliau, kai skystas mėšlas yra išlaistomas ant dirvos arba pasėlių. Skystame mėšle esančios organinės medžiagos dirvoje yra veikiamos bakterijų ir azotas yra išlaisvinamas amonio (ar amoniako) ir nitratų forma. Didžioji dalis jo virsta nitratais.

Šio proceso greitis priklauso nuo dirvos temperatūros ir dirvožemio drėgmės lygio. Esant 20 0C dirvos temperatūrai, mineralizacijos procesas vyksta labai sparčiai ir vos per 7 dienas visas skystame mėšle esantis azotas gali virsti nitratine forma, kuri yra lengvai pasisavinama augalų, bet kartu yra ir labai judri dirvoje.

Išlaisčius didesnį kiekį skysto mėšlo, vos per 1–2 savaites dirvoje atsiranda didelis kiekis lengvai augalams pasisavinamo azoto. Tačiau skystas mėšlas įprastai yra laistomas ant žiemkenčių pasėlių ir pievų anksti pavasarį, prieš augalų sėją arba prasidedant augalų vegetacijai. Tuomet augalai dar neauga ir jo poreikis yra labai mažas, todėl didelis kiekis nitratinio azoto yra išplaunamas į atvirus vandens telkinius, gruntinius vandenis – patiriami ženklūs jo nuostoliai.

Kaip nuostolius paversti pelnu?

Naudojant skystas mėšlo trąšas, azoto nuostolius galima ženkliai sumažinti, į jas įmaišant stabilizatorių „Vizura“. Tai vienas naujausių kompanijos „BASF“ sukurtų produktų, kuris ypač efektyvus mažinant azoto nuostolius bei tausojant gamtą.

Laistymo metu dėl amonio išgaravimo į atmosferą 10 proc. siekiantys azoto nuostoliai, panaudojus „Vizura“, yra sumažinami iki minimumo. Toks rezultatas gaunamas dėl produkto sudėtyje esančios ortofosforo rūgšties, kuri parūgština tirpalą ir neleidžia išgaruoti amoniakui.

Vėliau, kai kartu su „Vizura“ išlaistomas skystas mėšlas, dirvoje sustabdomas nitrosomono bakterijų veikimas. Būtent jos skaido amonį ir jį paverčia nitratu, o vėliau diazotomonoksidu (N2O). Oksidas išgaruoja, o dirvožemyje esantis judrus nitratas lengvai išsiplauna į gruntinius vandenis bei juos teršia, dirvoje sumažėja azoto kiekis. Skystą mėšlą naudojant su „Vizura“, augalai ne tik ilgiau turi didesnį azoto kiekį, bet ir geriau iš dirvožemio pasisavina kitus mikro bei makro elementus, todėl augalai patiria mažiau streso, reaguodami į nepalankias oro sąlygas.

Dėl „Vizura“ poveikio dirvoje ilgesnį laiką išsilaiko amonio jonai, kurie nėra judrūs dirvoje. Jie sujungiami su dirvožemio dalelėmis ir ilgą laiką yra atsparūs išplovimui bei yra lengvai pasiekiami ir įsavinami augalų, ypač esant žemesnei temperatūrai. Augalai gerai įsisavina ir amonį, ir nitratą, todėl „Vizura“ iki minimumo sumažina azoto išplovimo riziką ir daugiau jo išsaugo augalams. Mūsų patirtis rodo, kad įprasti šios medžiagos nuostoliai gali siekti iki 50–60 proc., tačiau skystą mėšlą naudojant su „Vizura“, šį skaičių galima ženkliai sumažinti. Derliaus priedai įvairiose kultūrose vidutiniškai siekia 5–7 proc., o esant ypač sudėtingoms oro sąlygoms, kuomet patiriami ypač dideli azoto nuostoliai, augalų derlingumas gali padidėti ir iki 15 procentų.

„Vizura“: didesnis derlius – didesnis pelnas

Danijoje atlikti įvairūs bandymai, siekiant išsiaiškinti stabilizatoriaus „Vizura“ įtaką pasėlių derlingumui. Žieminius rapsus rudenį patręšus srutomis su šiuo produktu, gautas vidutinis 0,39 t ha-1 derliaus priedas. Sėklų aliejingumas padidėjo 0,3 proc., o ūkio pajamos augo apie 137 EUR ha-1. Per panašų bandymą su žieminiais kviečiais derliaus priedas siekė 0,29 t ha-1, o baltymų kiekis padidėjo 0,3 proc., taigi ūkio pajamos didėjo apie 44 EUR ha-1.

Panaudojus „Vizura“ miežiuose, derlius padidėjo 0,8 t ha-1, lyginant su tręšimu tik srutomis, o baltymų kiekis grūduose – 0,7 procento, nors įprastai didėjant derliui baltymų kiekis sumažėja. Stabilizatoriaus naudojimas miežiuose pajamas iš pasėlių didino apie 112 EUR ha-1.

Kukurūzai nuo sėjos iki liepos mėnesio augdami sunaudoja tik apie 10 kg ha-1 azoto, o nuo liepos pradžios – po 3 kg ha-1 per parą. Todėl subalansuotas azoto tręšimas ir jo išsaugojimas užtikrina neabejotinai didesnį derlių ir derliaus kokybės priedą. „Vizura“ padidino kukurūzų grūdų derlių 0,88 t ha-1, krakmolo kiekis buvo didesnis – 12 proc., baltymų kiekis taip pat buvo ženkliai didesnis. Dėl produkto poveikio geresniam azoto pasisavinimui kukurūzų augalams iš skysto mėšlo, pajamos didėjo apie 132 EUR ha-1.

Panaudojus „Vizura“, gautas derliaus priedas patiriamas išlaidas stabilizatoriui atperka net iki 4–5 kartų. Taip pat tausojama ir puoselėjama gamta, kurioje mes gyvename.

Patogiausias būdas ją naudoti yra supylus į rezervuaro prieduobę arba tiesiai į rezervuarą. „Vizura“ rezervuare išlieka stabili iki 2 mėnesių. Stabilizatoriaus norma priklauso nuo žemės dirbimo gylio. Jeigu skystą mėšlą (srutas) laistysime ant paviršiaus arba žemę dirbsime iki 10 cm, produkto norma bus 1–1,5 l/ha, jeigu iki 20 cm – 1,5–2 l/ha. Nepriklausomai nuo naudojamo srutų kiekio hektarui, stabilizatoriaus „Vizura“ norma hektarui nesikeičia. Galima naudoti su galvijų ir kiaulių srutomis, taip pat biodujų gamyklų organinėmis trąšomis.

AB „Linas Agro“ informacija

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką