Dar nevėlu patręšti žiemkenčius fosforo ir kalio trąšomis

2018 10 03

Dar nevėlu patręšti žiemkenčius fosforo ir kalio trąšomis

Šį rudenį ūkininkams pasisekė kokybiškai ir optimaliu laiku pasėti tiek žieminius rapsus, tiek žieminius javus. Taip pat išplėsti jų plotus. Tačiau dėl sutrikusios prekybos trąšomis su Rusija ir Baltarusija ne visiems ūkiams pakako kompleksinių trąšų, ypač tų rūšių, kuriose yra daugiau fosforo bei kalio. Išeitis yra - pasėlius dar galima patręšti ir dabar, nes rinkoje trąšų vėl yra.

Žiemkenčiai patręšti nepakankamai

Ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad net 50-60 % žiemkenčių pasėlių yra patręšti pernelyg žemomis trąšų normomis (apie 0,25 rekomenduojamos normos). Žinoma, dirvožemiuose, kuriuose maistinių elementų lygis yra aukštesnis už vidutinį, žiemkenčiai rudens ir ankstyvo pavasario vegetaciniais periodais per daug nebadaus. Po to balandžio antroje pusėje bus papildomai patręšti, ir mineralinės mitybos minimumo dėsnis nesuspės pasireikšti.

Tuo tarpu žemesnio našumo žemėse dėl fosforo ir kalio trūkumo jau šį rudenį gali susidaryti mitybos minimumo efektas, kurio įtakoje susilpnės žieminių rapsų ir žieminių javų augimas, vystymasis bei žiemkentiškumas. Be to, fosforo ir kalio didesnis trūkumas dar šį rudenį gali turėti neigiamos įtakos javų varpų gemalinėms užuomazgoms susiformuoti (IV organogenezės etapas). Tačiau mažų priešsėjinio tręšimo normų neigiama įtaka labiausiai pasireikš ankstyvą pavasarį (kovo antra ir balandžio pirma pusės), kai dėl per šlapių žemių negalima įvažiuoti į lauką ir patręšti pasėlių. Tuo laikotarpiu, net ir esant šiltiems bei saulėtiems orams, fotosintezė augaluose 20-30 dienų būna silpna, kas, be abejo, sumažina būsimą pasėlio produktyvumą. 

Dar šį rudenį nepakankamai patręštuose žiemkenčių pasėliuose, ypač pasėtuose žemesnio našumo dirvose, reikėtų išberti reikiamą fosforo ir kalio trąšų normą. Tręšimo pagrindinis tikslas - išvengti mineralinės mitybos minimumo dėsnio pasireiškimo ankstyvą pavasarį, atsinaujinant augalų vegetacijai.

Išberkite trąšas artimiausiu metu

Dabar prekyboje trąšų deficito nėra, dėl to, atsižvelgdami į tyrimų duomenis bei ilgametę gamybinę patirtį, patariame Jums dar šį rudenį paskleisti reikiamą fosforo ir kalio mineralinių trąšų kiekį per menkai patręštuose žiemkenčių pasėliuose, ypač pasėtuose žemesnio našumo dirvose.

Žinome, kad yra nuomonių, neigiančių žiemkenčių tręšimą kompleksinėmis trąšomis spalio mėnesį, teigiant apie galimą maistinių elementų išsiplovimą rudens pabaigoje – žiemos metu. Tai nėra tiesa. Taip, bet kuriuo atveju nedidelė dalis trąšose esančių maistinių elementų tikrai būna „nuplauta“ arba išplauta į gruntinius vandenis, nepriklausomai nuo tręšimo laiko ir normų. Tačiau didžioji jų dalis lieka absorbuotos dirvožemyje. Tad apsispręsti dėl tręšimo reikia nedelsiant ir trąšas išberti artimiausiu metu, ne vėliau kaip iki spalio vidurio, kad iki užšąlant dirvoms trąšų veikliosios medžiagos būtų įjungtos į dirvožemio absorbcinį kompleksą. Be to, dabar išbertos trąšos dar bus veiksmingos ir šį rudenį. Nors šio tręšimo pagrindinis tikslas – išvengti mineralinės mitybos minimumo dėsnio pasireiškimo po pavasarinio augalų vegetacijos atsinaujinimo. Tiksliųjų ir gamybinių bandymų duomenys rodo, kad rudeninis tręšimas pasėliams sudygus, padidina žieminių kviečių derlingumą 1,0-1,5 t ha-1, lyginant su variantu, kuriame trąšos buvo paskleistos balandžio pabaigoje.

Ar verta mažinti trąšų normas?

Norime pasakyti savo nuomonę apie tręšimo normų pasirinkimą, trąšoms stipriau pabrangus, nes dabar girdime daug įvairių pasisakymų. Vienas jų pesimistinis – trąšos aiškiai per brangios, reikia kardinaliai mažinti tręšimo normas. Yra ir realių situacijos vertinimų – trąšos brangsta ir reikia skirti didesnį dėmesį, siekiant optimizuoti tręšimo normas ir pereiti prie tikslinio trąšų paskleidimo, priklausomai nuo dirvožemių agrocheminių savybių ir pasėlių faktinės būklės. Žinoma, mes esame antrosios nuomonės šalininkai. Pritariame balansiniam tręšimo normų apskaičiavimui – tai yra skaičiuojame, kiek su planuojamu išauginti derliumi bus suvartota mineralinių maistinių elementų, tiek ir įnešame į dirvą.

Nepritariame tręšimo normų mažinimui po trąšų pabrangimo. Antai, dabar amonio salietra parduodama už 250 EUR t-1. Tokiu atveju kilogramas azoto kainuos 0,73 euro centų. Kilogramas azoto kviečių derlių padidina 15-18 kg grūdų, kurių vertė yra 2,8 euro, arba per 3 kartus daugiau nei azoto kilogramas. Taip pat būtina prisiminti, kad kiekvienos trąšų rūšies (NPK) efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo jų tarpusavio santykio ir dirvožemio savybių. Vienašališkas azoto ar fosforo, kalio tręšimo normų didinimas didesnio efekto neduoda. Mūsų ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, kad žieminius kviečius tręšiant N175P80K120 norma, vienas kilogramas bendros tręšimo normos (375 kg) kainuoja 0,80 euro centų ir padidina kviečių derlingumą 10-13 kg grūdų, kurių vertė yra 1,6-2,1 euro. Tręšimo rentabilumas aukštas, o siūlymai mažinti trąšų normas yra nepagrįsti.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką