Ką vertėtų žinoti apie dirvožemius prieš 2018 metų pavasario sėją?

2018 03 13

Ką vertėtų žinoti apie dirvožemius prieš 2018 metų pavasario sėją?

Lietuvoje prasidėjo kalendorinis pavasaris. Atšilimo laukiame su nemažu nerimu, nes dėl gausaus praėjusių metų lietaus dirvos tebėra ne tik šlapios, bet ir pablogėjo jų struktūra, išsiplovė daug mineralinių medžiagų. Aišku, visa tai turės įtakos tiek žemės įdirbimui, tiek augalų priežiūrai ir būsimam derliui. Šiame straipsnyje kalbėsime apie dirvožemio našumo sudedamąsias dalis ir jų pokyčius šių metų pavasarį.

 Dirvožemio našumui labai svarbus rodiklis yra jo struktūringumas, kuris priklauso nuo dirvožemio masės gebėjimo susiskaidyti į įvairaus dydžio ir formos grumstelius. Suirus struktūriniams dirvožemio agregatams (grumsteliams), kompleksinis dirvų našumas vidutiniškai sumažėja 7-15 boniteto balų. Vienas boniteto balas prilyginamas 150-170 kg ha-1 grūdų.

Vanduo suardė dirvos struktūrą

2016-2017 metais buvę gausūs lietūs persotino žemes vandeniu, dėl to suiro didžioji dalis dirvožemio struktūrą sudarančių grumstelių, kurie palaiko optimalią aeraciją (25 % dirvožemio tūrio turi užimti oru pripildytos poros). 2017 rudenį ir žiemos pradžioje mūsų dirvų konsistencija priminė šlapią tešlą, išmargintą gilių vėžių, kurias suformavo dažnas važinėjimas po laukus su sunkia technika. Šiuo metu sunku prognozuoti, kaip atrodys dirvos, sniegui ištirpus ir kiek pradžiuvus. Žinotina, kad suirus struktūriniams dirvožemio agregatams (grumsteliams), kompleksinis dirvų našumas vidutiniškai sumažėja 7-15 boniteto balų. Vienas boniteto balas prilyginamas 150-170 kg ha-1 grūdų. Tikėkimės, kad bent kai kurių laukų dirvožemiuose struktūriniai agregatai dar bus dalinai išlikę.

Be to, praėjusių metų vasarą, rudenį ir žiemos pradžioje vandens perteklius dirvožemiuose skatino tirpių maistinių mineralinių elementų išsiplovimą į gilesnius sluoksnius. Paskaičiuota, kad praėjusį rudenį iš dirvų 0-40 cm horizonto jau buvo išsiplovę apie 25-35 kg ha-1 azoto, 10-15 kg sieros, 10-15 kg kalcio, 8-10 kg kalio, 5-7 kg ha-1 fosforo, lyginant su buvusiais kiekiais vasaros metu. Mineralinių maistinių elementų išsiplovimas iš dirvožemio 2017 metų rudenį dirvožemių našumą dar sumažino 5,5-7,0 balais.

Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija 2017 m. lapkričio pradžioje atliko dirvožemio mineralinio azoto stebėsenos tyrimus. Jie parodė, kad rudenį mineralinio azoto dirvožemyje buvo labai mažai arba mažai. Tiek nedaug mineralinio azoto nebuvo nustatyta nei vienais metais nuo 2005 m. – stebėsenos pradžios.

Dėmesys – priešsėjiniam tręšimui

Ilgalaikis laukų permirkimas ne tik didino dirvų susislėgimą, bet ir labai mažino mikrofloros dirvožemyje kiekį ir jos biologinį aktyvumą. Šį pavasarį reikės maksimalių pastangų, siekiant grąžinti dirvožemių fizines bei fizines-chemines savybes į jų buvusias normas ir kartu nevėlinti vasarojaus sėjos. Esame įsitikinę, kad be ankstyvo ir gausaus priešsėjinio tręšimo tikrai neišsiversime. Maistinių medžiagų reikia ne tik dygstantiems augalams, bet ir mikroorganizmų veiklai, paspartinti jų dauginimąsi, nes be mikroorganizmų pagalbos dirvožemio struktūros neatstatysime.

Neužmirškime, kad sąnaudos dirvožemio našumo didinimui yra geriausiai atsiperkanti investicija. Ilgamečių tyrimų ir gamybinės praktikos duomenys rodo, kad esant optimalių reikšmių visoms kitoms agrotechnikos priemonėms, Lietuvoje auginamų pasėlių derlingumas net iki 55-60 % priklauso nuo dirvožemio našumo. Tačiau nevalia pamiršti ir Libicho minimumo dėsnio, kuris įrodo, kad net ypač našiuose dirvožemiuose kartais galime nesugebėti gauti ne tik aukšto, bet net ir vidutinio derlingumo, jeigu labai pažeisime agrotechnikos reikalavimus. Formuodami augalų produktyvumą ilgalaikėje perspektyvoje pirmąją vietą privalome skirti dirvožemių našumo ir tręšimo optimizavimui. Be to, jie yra vienas su kitu tampriai susieti.

Iš ko susideda dirvožemių našumas

Svarbiausią vietą dirvožemio našume užima jo granuliometrinė sudėtis; antrąją – jo reakcija (rūgštus-neutralus); trečiąją – humuso bei organikos kiekis jame; ketvirtąją – dirvožemių drėgmės režimas; penktąją – augalams įsisavinamų makro- ir mikroelementų kiekiai ir t.t.. Svarbiausia yra tai, kad visos šios dirvožemio našumą lemiančios savybės viena kitos nepakeičia, nors tarpusavyje jos tampriai sąveikauja, tačiau kiekviena iš jų gali tapti minimumo veiksniu.

Dirvožemių granuliometrinę sudėtį priimta sąlyginai suskirstyti į fizinį smėlį ir fizinį molį ir jų kiekių tarpusavio santykį. Savo ruožtu fizinis smėlis ir molis dar skirstomi į kelias dalis. Pagal fizinio molio (

Bendrosioms fizinėms savybėms priskiriamas dirvožemio kietosios dalies tankis (lyginamasis svoris). Įvairių dirvožemių lyginamasis svoris yra nuo 1,3 iki 2,75 g/cm³. Ūkiniu požiūriu geresni už kitus yra glūdoki (1,2-1,4 g/cm³) ir glūdūs (1,4-1,6 g/cm³) dirvožemiai, nors augalininkystės praktikoje pasitaiko įvairių fizinių savybių dirvos.

Dirvožemio našumui labai svarbus rodiklis yra jo struktūringumas, kuris priklauso nuo dirvožemio masės gebėjimo susiskaidyti į įvairaus dydžio ir formos grumstelius. Svarbiausi dirvožemių struktūringumo susidarymo veiksniai yra dirvožemio koloidai ir kalkės. Koloidų dalelių skersmuo būna 0,0001 mm (dumblas ir humusas), jos suklijuoja dirvožemio daleles į struktūrinius agregatus. Beveik visada didesniu strukūringumu pasižymi sunkesnės granuliometrinės sudėties, o mažesniu – lengvesni dirvožemiai. Kaip jau esame minėję, 2018 metų pavasarį didžioji dalis šalies dirvožemių bus arba visiškai praradę struktūringumą, arba jis bus labai menkas. Dėl to šį pavasarį reikės skirti daugiau dėmesio, parenkant žemių dirbimo būdus, o turint lėšų, kalkinti net ir ne ypač rūgščias dirvas.

Dirvožemio poringumu vadiname bendrą visų jame esančių porų bei tarpelių tūrį, išreikštą procentais. Didžiausias poringumas būdingas suartiems viršutiniams dirvožemio sluoksniams – 50-70 % (durpių – 90 %), o normalus dirvų poringumas – 35-50 % būna vasarą. Esant normaliems orams, 50 % dirvožemio porų tūrio užima oras, kuriame COkoncentracija būna 2-4 kartus aukštesnė nei atmosferoje, o likusią porų talpą užpildo vanduo. Kai vandens per daug, organinės medžiagos dirvožemyje pradeda rūgti, tame tarpe ir gyvų augalų šaknys. Šį pavasarį dirvų poringumas taip pat bus daug mažesnis, nei įprastai. Tikėkimės, kad buvęs žiemos šaltis padėjo jį iš dalies atstatyti.

Dirvožemių reakcija. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 18,7 % labai rūgščių žemės ūkio naudmenų, o beveik vienas milijonas hektarų žemių yra linkusios parūgštėti. Pastarąsias žemes reikia reguliariai kalkinti. Tad žemių našumo didinimo programa pradedama nuo drenažo renovacijos ir rūgštesnių žemių kalkinimo. Jei neplanuojate melioracijos įrenginių atnaujinimo, tai pradėkite nuo dirvožemių kalkinimo. Ir tik po to pereikite prie humuso žemėse didinimo programos.

Apie dirvožemių ruošimo vasarojaus sėjai pokyčius rašysime tada, kai labiau sušils, ir galėsime realiai įvertinti to meto dirvožemio savybes. 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką