Orai
0

Kaip ir kodėl verta kalkinti rūgštesnes dirvas?

2019 09 26

Kaip ir kodėl verta kalkinti rūgštesnes dirvas?

Lietuvos žemės ūkis yra pasiekęs vidutinius bendros gamybos produktyvumo parametrus, tačiau pagal produkcijos gamybos ekonominį efektyvumą – esame Europos Sąjungos autsaideriai. Lėtą mūsų šalies žemės ūkio gamybos apimčių didėjimą lemia žemos produkcijos supirkimo kainos, nes ūkininkams nepakanka lėšų investicijoms į žemių našumo didinimą bei gamybos modernizavimą. Žemių našumo pagrindiniai „stulpai“ yra dirvų granuliometrinė sudėtis, vandens apytakos sureguliavimas, jos reakcija, humuso kiekis joje ir augalams reikalingų maistinių mineralinių elementų koncentracija dirvose. Šį kartą aptarsime pagrindinę dirvų našumo didinimo priemonę – žemių kalkinimą.

Šiandien rūgštūs dirvožemiai yra didžiausia kliūtis didinti prekinių augalų derlingumą su mažesnėmis sąnaudomis. Rūgščiose žemėse neauga kai kurie aukštą komercinę vertę turintys augalai. Be to, jose daug sudėtingiau padidinti dirvožemio našumo ir sukultūrinimo rodiklių reikšmes. Rūgščiose dirvose net humifikacijos procesas vyksta pagal visiškai kitokią schemą, o jo kūrime dalyvauja kiti mikroorganizmai, kurie mažiau jautrūs rūgščiai reakcijai, tačiau turi mažesnį darbo našumą. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, šalyje rūgščių dirvų esama per 840 tūkst. ha, iš kurių apie 30 proc. yra stipriai arba vidutiniškai rūgščios – jose išauginami javų ir rapsų derlingumo dydžiai ne visada atperka auginimo sąnaudas ir ūkininkams tenka naudotis valstybinėmis subsidijomis.

Prognozuojama, kad nekalkinant rūgščių žemių, per ateinančius 5 metus tokių dirvų plotai Lietuvoje padidės iki 1 mln. hektarų. 2008–2012 metais mūsų atliktų ekspedicinių tyrimų duomenis, priemolių dirvų, kurių pirminė reakcija buvo pH 5,0–5,5, pH reikšmės pokytis 0,1 vieneto prilygsta 0,40–0,51 t ha-1 kviečių grūdų. Kai dirvų reakcija buvo pH 5,51–6,0, derlingumas atitinkamai padidėjo 0,35–0,43 t ha-1, o pH 6,01–7,0 rūgštingumo dirvose žieminių kviečių derlingumo dydžiai didėjo po 0,20–0,30 t ha-1 kiekvienam pH rodiklio padidėjimui 0,1 vieneto.

Būtent vidutinio sunkumo priemoliuose, kurių pH buvo 6,8–7,2, žieminių kviečių vidutinio derlingumo dydžiai buvo 7,5–9,5 t ha-1, o atskiruose laukuose buvo prikulta net iki 12 t ha-1 kviečių grūdų. Tuo tarpu priemolių dirvose, kurių reakcija tebuvo 5,0–5,5, žieminių kviečių vidutinio derlingumo rodikliai siekė 3,5–5,2 t ha-1 arba net 4,0–6,0 t ha-1 mažiau.

Šie ekspedicinių tyrimų duomenys nėra itin patikimi, nes jie suskirstyti tik pagal pH reikšmių pokyčius, neatsižvelgiant į kitus dirvožemio našumo rodiklius – humuso kiekį, fosforingumą, kalkingumą ir kitus. Tačiau jie įrodė, kad rūgštesnių dirvožemių kalkinimas yra aukšto ekonominio efektyvumo, o gautas efektas priklauso ne tik nuo dirvos pH rodiklių, bet ir nuo kitų dirvožemio savybių. Detalesnė duomenų analizė parodė, kad kalkinimo efektyvumas buvo didesnis daugiau humuso turinčiose, lengvo priemolio dirvožemiuose. Galima daryti išvadą, kad dabar, kai valstybė neskiria subsidijų kalkinimo darbams, kalkinti pirmiausia verta tas dirvas, kuriose dirvos rūgštingumas yra pagrindinė kliūtis didesniems derliams išaugti.

Prasidėjo rugsėjo trečia dekada, į pabaigą eina rudeninė sėja ir lieka papildomo laiko dirvų kalkinimui. Prieš nutariant investuoti į šį procesą, verta peržvelgti, kokių tikslų siekiate. Jei norite iš karto sumažinti dirvožemio rūgštingumą iki optimalaus lygio, reikės didesnių kalkinimo normų, o tai kainuos daug brangiau. Tokiu atveju reikės pasirinkti pigesnes kalkines medžiagas, kurių pasirinkimas tikrai didelis. Tačiau kuo pigesnės kalkinės medžiagos, tuo jų rūgščių neutralizavimo tempai yra lėtesni.

Jei siekiate „čia ir dabar“ padidinti rūgščiai reakcijai jautrių augalų rūšių derlingumą, naudokite iš kalkakmenio paruoštas tirpias medžiagas, kurias ruošia įmonė „Nordkalk“. Įmonė siūlo trijų rūšių kalkakmenį: smulkintą (dalelių dydis – 1–7 mm, CaCO3 – 94proc.), granuliuotą smulkesnį (granulių skersmuo – 2–4 mm, CaCO3 – 95 proc.) arba granuliuotą stambesnį (granulių skersmuo – 4–7 mm, CaCO3 – 95 proc.). Kalkinimo norma – 1,5–3,0 t ha-1. Jei norite pagerinti dirvožemių našumą, kurių pH viršija 6, pakanka ir 0,5–1,0 t ha-1 kalkinimo normos, kurios dažniausiai naudojamas vidutinio sunkumo ir žemo humusingumo priemoliuose, auginant cukrinius runkelius ar kitus rūgščiai reakcijai jautrius augalus, siekiant išvengti paviršinės dirvos plutos susiformavimo.

Šiais ir kitais Jums rūpimais klausimais drąsiai konsultuokitės su mūsų įmonės vadybininkais-konsultantais.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.