Orai

Kaip padidinti augalininkystės pelningumą?

2017 08 27

Kaip padidinti augalininkystės pelningumą?

Nors rugpjūčio orai nelepina, derliaus nuėmimo ir žieminių rapsų sėjos darbai vyksta. Iki masinės žieminių javų sėjos dar liko 8-12 dienų, tad turime šiek tiek laiko pasvarstyti, ką, kur ir kada sėsime. Dar kartą paanalizuokime dabar taikomas javų auginimo technologijas, siekiant jas labiau priartinti prie ūkio žemių charakteristikos ir finansinių resursų. Vertėtų drąsiau rinkti ir naujus, tačiau pelningesnius augalus, kasmet išbandyti naujausias veisles, kad galėtume geriausias auginti savo ūkiuose.

Vidutinis pelnas iš ha

Laikas užmiršti buvusį kolūkinių laikų tikslą - bet kokia kaina didinti vidutinį derlingumą. Visus savo intelektinius ir finansinius resursus verčiau panaudokime, siekdami gauti augalininkystės verslo optimalų, o kartais ir maksimalų ekonominį efektyvumą. Antai, ES tarnybos, norėdamos numatyti galimas pasekmes po planuojamo subsidijų už pasėlių plotus sustabdymo, paskaičiavo, kiek kiekviena Sąjungos narė iš augalininkystės gauna pelno (be valstybinių subsidijų) iš vieno hektaro. Lietuvoje faktinis lauko augalų auginimo vidutinis pelnas siekia apie 335 EUR ha-1, pagal šį rodiklį užimame 22-23 vietą tarp ES šalių. Šis faktas mums garbės nedaro. Žinoma, reikia pripažinti, kad mūsų, kaip šiaurės Europos šalies, klimato ir dirvožemio sąlygos  mažiau palankios žemės ūkio augalams auginti nei daugelyje kitų ES šalių. Prisiminkime, kad vos prieš 20-25 metus Lietuvoje vasarinius kviečius, maistines pupas ar žieminius rapsus (labai pelningi augalai) auginti buvo sudėtinga dėl šilumos trūkumo. Tačiau šiltėjantis klimatas ir naujos veislės, sukurtos naujausiais genetikos ir selekcijos metodais, leido mums dešimtis kartų išplėsti šių augalų pasėlių plotus ir 1,5-2,0 kartus padidinti jų vidutinį derlingumą.

Augalininkystės efektyvumui didelės įtakos turėjo ir turi šalies verslininkai. Būtent jie surado rinkų žemės ūkio perteklinei produkcijai (grūdai, rapsai, pieno gaminiai) eksportuoti. Lietuvos ūkininkai ir patys stengiasi ieškoti būdų didinti augalininkystės ekonominį efektyvumą. Antai, dar prieš 10-15 metų apie kukurūzų, skirtų grūdams, auginimą Lietuvoje netgi nesvajojome, o dabar smalsesni agronomai juos augina ir gauna 7-9 t ha-1 grūdų. Be to, jie patys randa ir rinkų grūdams realizuoti. 2017 metais turime pasėję per 12,5 tūkst. ha kukurūzų, skirtų auginti grūdams.

Be abejo, kukurūzų pasėlių plotai didėtų daug sparčiau, jei kuri nors turtingesnė kompanija į savo verslo sąrašą įtrauktų ir kukurūzų grūdų eksportą. Be to, būtų galima išplėsti įvairių žolių sėklų, kmynų, kanapių, žieminių česnakų bei kitų specifinių prieskoninių ar kitokių, perdirbimui skirtų, lauko augalų plotus. Jų auginimo ekonominis efektyvumas yra didesnis už javų ar rapsų, kai kurie jų gerai dera ir žemo našumo žemėse, kuriose įprastiniai javai ir rapsai auga silpnai. Tačiau be maisto, farmacijos ir, žinoma, rinkodaros specialistų pagalbos sukurti naują augalininkystės verslo šaką yra sunku. Dėl to šiame straipsnyje aptarsime tik mūsų šalyje auginamų tradicinių lauko augalų esamą ir galimą ekonominį efektyvumą.

Pelningiausi augalai

Skaičiavimams pasirinkome ūkius, kurių žemių plotai yra didesni nei 50 ha. Palyginimui pasirinkome tik du rodiklius: pelno kiekį (EUR ha-1) ir rentabilumo procentą, kuris parodo, kiek sukuriama pelno vienam auginimo sąnaudų eurui. Skaičiavimai parodė, kad 2014-2016 metais komerciniuose ūkiuose, kurie valdo apie 60 % visų žemių, didžiausias vidutinis pelnas – 636 EUR ha-1 buvo gautas iš žieminių rapsų, kurių vidutinis derlingumas siekė 3,69 t ha-1. Vidutinės auginimo sąnaudos buvo 694 EUR ha-1. Auginimo rentabilumas – 91,6 %.

Antroje vietoje buvo žieminiai kviečiai: vidutinis derlingumas - 6,51 t ha-1, auginimo sąnaudos – 643 EUR ha-1, piniginės įplaukos – 976,5 EUR ha-1, o pelno gauta 333,5 EUR ha-1, rentabilumas buvo 51,9 %. Trečią vietą užėmė vasariniai kviečiai, kurių vidutinis derlingumas šiuose ūkiuose buvo 5,84 t ha-1 grūdų. Piniginės įplaukos – 880 EUR ha-1, auginimo sąnaudos – 557 EUR ha-1, o pelnas sudarė 318 EUR ha-1. Auginimo rentabilumas – 57,1 %.

Svarbią vietą augalininkystės versle įgijo ankštiniai augalai (žirniai, pupos), kurie dar prieš 10 metų mūsų šalyje neturėjo paklausos. Tačiau AB „Linas Agro“ ėmėsi iniciatyvos ir per 4 metus jų pasėlių plotai išaugo vos ne šimtą kartų. Be to, ankštiniai augalai ne tik padėjo sušvelninti priešsėlių parinkimo kviečiams ir rapsams problemą, bet ir įvykdyti ES „Žalinimo“ programos reikalavimus. Taip pat sumažino azoto trąšų poreikį sėjomainos rotacijoje. O svarbiausia yra tai, kad pagal auginimo ekonominį efektyvumą jie mažai atsilieka nuo kviečių auginimo rodiklių. 2014-2016 metų vidutiniai duomenys rodo, kad komerciniuose ūkiuose ankštinių augalų (žirnių ir pupų) derlingumas buvo 0,8-1,2 t ha-1 didesnis nei vidutiniškai šalyje. Tačiau ir juose šių augalų vidutinis derlingumas dar ne mažiau kaip 1,0-1,5 tonos iš hektaro yra žemesnis nei išauginama veislių tyrimo stotyse. Žirnių vidutinis derlingumas šiuose ūkiuose buvo 3,57, o pupų – 4,39 t ha-1. Žirnių auginimo sąnaudos sudarė 483, o pupų – 545 EUR ha-1. Auginimo pelnas buvo 302 ir 289 EUR ha-1 atitinkamai. Žirnių auginimo rentabilumas siekė 62,5, o pupų - 53,0 %.

Kuo keisti mažiau pelningus augalus

Atlikti skaičiavimai rodo, kad linijinės selekcijos veislių žieminių rugių, žieminių kvietrugių ir grikių auginimas, nors ir nėra nuostolingas, tačiau pelno norma būna tik 15-50 EUR ha-1. Augintojus gelbsti tik valstybinės subsidijos. Manome, kad minėtų javų vietą rūgščiuose dirvožemiuose privalėtų pakeisti hibridinių veislių žieminiai rugiai, kurių derlingumas būna 2-4 t ha-1 aukštesnis nei linijinių veislių. Šių rugių auginimo pelno norma siekia 100-150 EUR ha-1.

Dirvožemius pakalkinus, juose jau galima auginti ir ne ypač reiklius dirvų našumui hibridinius žieminius miežius, kurių vidutinis derlingumas žemo našumo (-1. Dėl 20-25 % brangesnių jų grūdų, palyginus su rugių kainomis, šių javų auginimo pelningumas pasiekia 120-170 EUR ha-1. Jei hibridinius žieminius miežius pasėsite vidutinio našumo (42-50 boniteto balo) žemėse, tai galima prikulti net 8-10 t ha-1 grūdų ir gauti 300-350 EUR ha-1 pelną.

Hibridiniai žieminiai miežiai dėl savo ankstyvos brandos yra labai geras priešsėlis žieminiams rapsams ir geras – hibridiniams žieminiams kviečiams, kurių sėja prasideda rugsėjo pirmomis dienomis. Jei mums pasisektų taip patobulinti jų auginimo technologiją, kad rapsų ir hibridinių žieminių miežių žiemkentiškumas viršytų 8 balus, tai ir žemesnio našumo žemėse turėtume ypač pelningą sėjomainos grandį: žieminiai rapsai – žieminiai miežiai – žieminiai kviečiai – žirniai. Jos vidutinis pelningumas pasiektų 400-500 EUR ha-1.

Aukštesnio ar aukšto našumo žemėse vyrautų dabartinė sėjomainos rotacija, sudaryta iš pelningiausių augalų: ankštiniai augalai – žieminiai kviečiai – žieminiai rapsai – žieminiai kviečiai – vasariniai kviečiai. Tokios sėjomainos augalų vidutinis pelningumas tikrai siektų ir 600 EUR ha-1.

Agrotechninė drausmė ir kiti rezervai

Taigi, siekdami padidinti augalininkystės pelningumą savame ūkyje, pirmiausiai turime išmokti pasirinkti tuos augalus ir jų veisles, kurie geriausiai atitinka ūkio dirvožemių savybes. Dirvožemių našumo išsaugojimas, o dar geriau - jo padidinimas yra pagrindinis garantas išauginti didesnius derlius ir gauti aukštesnį pelną. Savo dirvožemių našumo didinimo programą pradėkite nuo jų kalkinimo, o po to ir kasmetinio humuso kiekio jame didinimo.

Be abejo, lauko augalų būsimas derlingumas priklauso ne tik nuo dirvožemio savybių, augalo veislės ypatumų, bet ir nuo auginimo technologijų intensyvumo bei agrotechninės drausmės. Didesnė šalies komercinių ūkių dalis dažniausiai naudoja beveik optimalias trąšų normas ir taiko gana tinkamą žemių dirbimo sistemą. Šiose agrotechnikos srityse mažiausiai padaroma ir grubesnių klaidų. Čia be reikalo ir mažiau išlaidaujama. Paskaičiuota, kad Lietuvoje iki 55-65 % derliaus yra sukuriama dėl trąšų, kurių naudojimo rentabilumas kartais viršija ir 100-150 %. Chemijos dėka sukuriama apie 15-25 % derliaus, o dėl savo sugebėjimo optimaliai pasirinkti veislę gauname net iki 10-12 % derliaus priedą. Sertifikuotų sėklų naudojimas, lyginant su ūkio sėkliniuose pasėliuose išaugintais sėkliniais grūdais, javų derlingumą vidutiniškai padidina 0,35-0,70 t ha-1. Vis dėlto reikia pripažinti, kad mums sunkiausiai sekasi įgyvendinti agrotechninę drausmę. Nesiseka mums išspręsti ir derliaus nuostolių sumažinimo problemos... Taigi, siekiant padidinti augalininkystės pelningumą, dar tikrai yra neišnaudotų rezervų.

Kituose straipsniuose rašysime apie žiemkenčių agrotechnikos ypatumus.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.