Lapkričio mėnuo – puikus laikas pradėti ruošti sėklinius grūdus
Prasidėjo lapkričio mėnuo, kurio metu visada būna daug lietingų dienų – dėl šios priežasties ne kasdien galima dirbti lauke. Nepaisant to, šias dienas taip pat galima išnaudoti produktyviai – užbaigti turimos technikos renovaciją, paruošti ją laikymui per žiemą, pavasariniams darbams. Kai technika paruošta, kitas ne mažiau svarbus darbas yra sėjos planavimas – būtina nuspręsti, kur, ką ir kada sėsime. Kaip tai padaryti ir į ką atkreipti dėmesį?
Apsisprendus dėl būsimos vasarojaus pasėlių struktūros, verta pradėti svarstyti veislių pasirinkimo klausimą. Žinoma, geriausia sėti jau žinomas bei savame ūkyje išbandytas augalų veisles, tačiau visoje Europos Sąjungoje galioja nerašyta taisyklė, jog kasmet apie 5–10 % pasėlių ploto užsėjame naujomis veislėmis, o „morališkai“ pasenusias išmetame iš auginamų sąrašo. Tai ūkininkams leidžia nuosekliai gerinti ne tik augalų rūšių, bet ir jų veislių struktūros optimizavimą. Šis naujų veislių atrankos procesas kartojamas kasmet.
Primename, kad jei augalų rūšių struktūros korekcija labiausiai priklauso nuo dirvožemio savybių, ūkio komercinių planų, sėjomainų rotacijos ir klimato pokyčių, tai jų veislių struktūros keitimas – nuo siekio išauginti norimos kokybės ir prognozuojamo dydžio derlius.
Kokias sėklas verta rinktis?
Lapkričio mėnuo yra puikus laikas paskaičiuoti pavasario sėjos sėklų poreikį. Pirmiausia, pradedame nuo planuojamo įsigyti sertifikuotų sėklų kiekio, nes likusią sėklų dalį naudosime iš savo ūkyje išaugintų. Beveik kiekvienas ūkis kasmet perka tiek naujų, tiek ir dabar ūkyje auginamų veislių sertifikuotus sėklinius grūdus, siekiant patenkinti sėklinių pasėlių poreikius. Per paskutinius penkerius metus Lietuvoje pastebima gera tendencija – dalis gamybinių pasėlių taip pat užsėjami sertifikuotomis sėklomis.
Ūkininkai šią praktiką perėmė iš turtingesnių kaimyninių šalių, kurių fermeriai seniai suprato, kad aukštesnio našumo dirvožemiuose (>45–50 boniteto balų) naudojant tikslines intensyvias auginimo technologijas, sertifikuotų sėklų naudojimas sukuria aukštą pridėtinę vertę. Sertifikuotų kviečių ar miežių sėklų naudojimo salyklui ekonominis efektyvumas gali siekti net 100–150, o pupų – net iki 200 EUR ha-1. Tačiau eiliniuose mūsų šalies ūkiuose, net ir esant aukštesnio našumo dirvožemiams, jis paprastai nebūna didesnis nei 30–50 EUR ha-1, o žemo našumo žemėse – dar mažesnis. Dėl tokio mažo galimo pelningumo didesnė ūkininkų dalis nesiryžta skirti lėšų ne tik žemesnio, bet ir vidutinio našumo dirvose sėjamiems javams. Lietuvoje sertifikuotos sėklos neturi tokios didelės paklausos kaip yra kitose Europos šalyse.
Dalis ūkininkų kaltina sėklininkystės įmones, kad jos nesugeba valdyti viso sertifikuotų sėklų ruošimo ciklo. Dažnai kaltinama ir ciklo pirminė grandis – ūkiai, kurie savo laukuose sėja pirmos generacijos sėklas, kurių priežiūros schema mažai skiriasi nuo eilinių ūkinių pasėlių. Dėl šios priežasties išauginamos nepakankamos biologinės kokybės sėklos. Ūkininkai sako, kad sėklininkystės įmonės už jų išaugintus sėklinius grūdus moka per mažai, todėl jiems ekonomiškai netikslinga išskirti didesnes investicijas šiems pasėliams. Tuo tarpu sėkliniai pasėliai, skirti savo ūkio reikmėms tenkinti, susilaukia daug didesnio ūkininkų dėmesio. Dėl šios priežasties gamybinėje praktikoje iki šiol dažniau naudojamos savame ūkyje išaugintos veislinės sėklos.
Tačiau kalbant apie sertifikuotų sėklų dauginimo ir ruošimo srityje ilgą patirtį turinčias įmones, šiuos teiginius galima paneigti konkrečiais faktais. Visi sėkliniai pasėliai yra aprobuojami „Ekoagros“ specialistų, šiems sėkliniams pasėliams skiriamas didelis dėmesys tiek iš augintojų, tiek ir iš už sėklų dauginimą atsakingų specialistų. Po javapjūtės sėkliniai grūdai atvyksta į sėklų fabriką, kurio laboratorijoje yra kruopščiai ištiriami kokybiniai jų parametrai ir tik aukščiausio daigumo ir kokybės grūdai yra naudojami sėklos ruošimui. Vėliau, naudojant pažangią sėklų ruošimo įrangą, grūdai yra išvalomi nuo šiukšlių ir priemaišų, sukalibruojami, nuo jų nusiurbiamos dulkės, jie kokybiškai išbeicuojami efektyviausiais beicais ir sutaruojami. Tik stipriausių veislių sėkliniai grūdai patenka į sėklų fabriką ir tik kokybiškai paruoštos sertifikuotos sėklos iš fabriko išvyksta į augintojų ūkius. Planuojantiems dalyje laukų sėti naujas veisles, siūlome jas pasirinkti iš kruopščiai atrinktų, patikimų ir išbandytų veislių sąrašo, kurį rasite paspaudė šią nuorodą: veislių sąrašas.
Sertifikuotos sėklos perkamos arba ūkio sėkliniams pasėliams, arba laukams, kuriuose vyrauja aukšto našumo dirvožemiai, arba tada, kai pasirenkamos hibridinės augalų veislės. Hibridinių javų sertifikuotų sėklų naudojimas keleriopai išaugtų, jei sėklininkystės įmonės sugebėtų pasiūlyti ūkininkams daug derlingesnes, lyginant su linijinėmis, hibridinių javų veisles. Selekcininkai nuolat dirba ir kuria naujas veisles, todėl kasmet atsiranda vis stipresnių hibridinių javų veislių – jos labiau toleruoja nepalankias augimo sąlygas, o ateityje gali labiau išsiskirti ir derlingumu. Panašiai nutiko su kai kuriomis augalų rūšimis – šiandien jau nieko nestebina, kad visi perka hibridines cukrinių runkelių, kukurūzų ar žieminių rapsų sertifikuotas sėklas, nes jų hibridinės veislės yra derlingesnės už linijinės selekcijos. Tačiau dar nejaučiame didesnio susidomėjimo žieminių kviečių, rugių ar vasarinių rapsų hibridinėmis veislėmis. Hibridinės rugių ar miežių veislės pagal jų sėklų kainą ir iš jų išaugintų pasėlių žiemkentiškumo bei derlingumo vidutinius dydžius tikrai rastų savo nišą, jei rugių ir pašarinių miežių grūdų supirkimo kainos nebūtų tokios žemos.
Kaip kokybiškai paruošti sėklas?
Kai kuriuose šeimų ūkiuose šią vasarą užauginti vasarinių javų sėkliniai grūdai iki šiol laikinai „ilsisi“ talpose. Kažkuri jų dalis dar nepraėjusi net pirminio apdorojimo: grūdai neišvalyti nuo likusių šiukšlių bei grūdinių priemaišų, nes buvo sausi ir nebuvo būtinybės pirminiam jų apdorojimui. Pastarąjį pirmiausia ir reikia atlikti.
Po to iš aruodų rekomenduojama paimti grūdų ėminius ir juos suskirstyti į atskiras frakcijas pagal grūdų masės, storio bei saiko svorio rodiklius. Tuomet kiekvienos frakcijos grūdus vežti į sėklų tyrimo laboratoriją jų sėklinėms savybėms (gyvybingumas, laboratorinis daigumas, dygimo energija ir jėga) nustatyti. Vadovaujantis gautais duomenimis, iš bendros sėklinių grūdų partijos pašalinti tų frakcijų grūdus, kurių sėklinės kokybės rodikliai neatitinka norimų reikalavimų. Taip gaunamos aukštos kokybės sėklinių grūdų partijos, kurios laikomos specialiose talpose.
Siekiant gauti tolygius bei aukšto produktyvumo pasėlius, nepakanka tik aukštos kokybės sėklinių grūdų, dar reikia juos išskirstyti pagal sėklų masę, kad išvengtume galimos konkurencijos augalų dygimo ir tolimesnio augimo eigoje. Todėl iki žiemos vidurio išskirtas sėklinių grūdų partijas privalome iškalibruoti pagal jų storį, nes šis rodiklis geriausiai koreliuoja su sėklų masės reikšmėmis. Sėjai galima naudoti ne daugiau kaip dviejų gretimų frakcijų grūdų mišinį. Po sėklinių grūdų iškalibravimo, pavasario pradžioje, galima planuoti ir jų beicavimą.
Siekiant tiksliau pasirinkti beicavimo preparatus bei jų normas, būtina vėl paimti grūdų pavyzdžius ir laboratorijoje ištirti grūdų sanitarinę būklę – pagal gautus rezultatus pasirenkame beico rūšį ar jų mišinį. Vertinant beicų parinkimo vasariniams kviečiams tyrimų rezultatus, optimalius duomenis gavome naudojant tris veikliąsias medžiagas turintį beicą Celest Trio – 2,0 l t-1. Šis beicas užtikrina labai efektyvią apsaugą nuo pavojingiausių su sėklomis ir per dirvą plintančių ligų.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122