„Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ konferencijoje – apie ateities žemės ūkį
Gerokai daugiau kaip tūkstantis pažangiausių šalies ūkininkų gegužės 17-ąją susirinko Lietuvos centre – Kėdainių arenoje vyko AB „Linas Agro“ ir UAB „Dotnuva Baltic“ organizuota tarptautinė konferencija „Projektuojame ateitį: žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje“.
Žinomi savo srities profesionalai iš užsienio ir Lietuvos skaitė pranešimus apie Lietuvos žemės ūkio ateitį ES ir pasauliniame kontekste, žemės ūkio sektoriaus vaidmenį šalies ekonomikoje. Kalbėta ir apie tai, kokiems augalų apsaugos pokyčiams turime ruoštis, kokias augalų veisles auginsime rytoj ir po 30 metų, ką reiškia tikslaus ūkininkavimo sistemos šiuolaikinėse žemės ūkio mašinose, koks yra tikslusis augalų maitinimas mikrogranuliuotomis trąšomis, tręšimas bakterijų preparatais, kokie kuriami ateities purkštuvai ir traktoriai.
AB „Linas Agro“ ir UAB „Dotnuva Baltic“ organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Projektuojame ateitį: žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje“ dalyvavo gerokai daugiau kaip tūkstantis pažangiausių šalies ūkininkų.
Konferenciją pradėjęs AB „Linas Agro“ generalinis direktorius Darius Zubas sakė: „Nuo įmonės įsikūrimo 1991 metais pradžios nuolatos ieškojome augimo galimybių ir augome. Tikiu ne tik mūsų įmonių, bet ir viso žemės ūkio bei maisto sektoriaus perspektyvomis.“
Darius Jaloveckas, „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius ir „Linas Agro“ vykdantysis direktorius, konferencijos dalyviams pristatė abiejų įmonių tolesnės veiklos gaires: „Matydami, kad agroverslo sektorius auga ir tampa reiklesnis kokybei, profesionalumui, nusprendėme apjungti „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ pajėgas. Ieškome bendrų, klientui palankių sprendimų, stipriname pardavėjų komandas, didiname sertifikuotų sėklų gamybos pajėgumus, esame lankstūs grūdų supirkimo ir sandėliavimo procesuose. Mūsų tikslas – pasiūlyti pažangiausius sprendimus kiekvienam ūkiui ir maksimaliai aptarnauti žemdirbius.“ Taip konferencijos dalyviams buo pristatyta žinia, kad AB „Linas Agro“ taps dar stipriau orientuota į augalininkystę – klientui teikianti trąšas, augalų apsaugos priemones, platų sėklų asortimentą, grūdų supirkimo ir sandėliavimo paslaugas. UAB „Dotnuva Baltic“ liks atsakinga už kokybiškų sertifikuotų sėklų ruošimą ir dar stipriau koncentruosis į žemės ūkio technikos, atsarginių dalių, grūdų ir fermų įrangos pardavimus, serviso efektyvinimą, paslaugų plėtrą.
AB „Linas Agro“ generalinis direktorius Darius Zubas ir UAB „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius bei „Linas Agro“ vykdantysis direktorius Darius Jaloveckas: „Ieškome bendrų, klientui palankių sprendimų, stipriname pardavėjų komandas, didiname sertifikuotų sėklų gamybos pajėgumus, esame lankstūs grūdų supirkimo ir sandėliavimo procesuose. Mūsų tikslas – pasiūlyti pažangiausius sprendimus kiekvienam ūkiui ir maksimaliai aptarnauti žemdirbius.“
Renginyje dalyvavę žemdirbiai turėjo progą bene pirmieji pamatyti sukurtą ir rinkai pristatomą naują prekės ženklą – „Dotnuva Seeds“. Šiuo prekės ženklu nuo šiol bus žymimos visos Dotnuvos sėklų fabrike paruoštos sertifikuotos žemės ūkio augalų sėklos.
LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas papsakojo, kaip mokslininkai kuria šiuolaikines žemės ūkio augalų veisles ir ko tikėtis ateityje. Po trijų dešimtemečių, prognozuojama, Žemėje gyvens daugiau kaip 9 milijardai žmonių, jiems pamaitinti turėsime pagaminti net 60 proc. daugiau maisto negu gaminame šiandien. Tuo tarpu dirbamos žemės plotai riboti. Išeitis – didinti auginamų pasėlių derlingumą. Vienas būtų to pasiekti – genetiškai modifikuotos veislės. Šioje srityje daugiausiai dirbama JAV, bet vietoje nestovi ir Europos mokslininkai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kuriami GM kviečiai, kurie yra 40 proc. derlingesni už įprastinius. Jeigu eksperimentai pasiteisins, po kelerių metų rinkoje gali atsirasti tokių veislių.
Trąšas augalams kuriančios kompanijos taip pat ieško naujų būdų, kaip padidinti derlingumą. Žinoma Prancūzijos įmonė „Agronutrition“ tyrinėja dirvožemio bakterijas ir grybelius, kurie sąveikauja su augalais. Jau sukurti keli bakterijų preparatai, skirti sėkloms apvelti. Vieni jų padeda geriau įsisavinti azotą, kiti – fosforą ir pan. Pasėjus taip apdorotas sėklas, pagerėja jų daigumas, išauga pasėlių derlingumas.
Nyderlanduose įsikūrusi „Van Iperen“ kompanija taip pat dirba žemės augalų augalų mitybos srityje ir kuria mikrogranuliuotas trąšas, su sėklomis įterpiamas į dirvą. Jau ir Lietuvoje išbandomos šios trąšos, kurias netolimoje ateityje tikimasi pasiūlyti mūsų ūkiams. Kita olandų darbo kryptis – tręšimas per lapus biostimuliatoriais. Juose, be maisto elementų, yra jūros dumblių, kurie pagerina maistingųjų medžiagų įsisavinimą. Sukurtas produktas „NitroFol“, kurį netolimoje ateityje taip pat planuojama pristatyti ir Lietuvos rinkai.
Konferencijos dalyvius pasitiko šalia Kėdainių arenos įėjimo išrikiuota moderni žemės ūkio technika.
Pasaulyje žinoma purkštuvų gamintoja „Agrifac“ kuria tokias šiuolaikines mašinas, kurios jau gali išpurkšti augalų apsaugos produktus ne tik pagal kiekvieno pasėlio, bet ir kiekvieno augalo poreikį. Šių tiksliojo ūkininkavimo technologijų principas taip ir pavadintas – pasėlių priežiūra pagal poreikius. Išanalizuojama daugybė ūkio, dirvų ir pasėlių būklės duomenų, pasitelkiamos agronominės žinios apie augalus ir tai panaudojama, nustatant, kur ir kiek kiekvienam augalui reikia išpurkšti pesticidų. Šios sistemos dabar testuojamos ūkiuose. Jau aišku, kad jos leis ūkiams sutaupyti pesticidų, geriau apsaugoti augalus ir padidinti derlingumą.
„Case IH“ atstovas iš Belgijos papasakojo, kaip atrodys ateities traktoriai, kurie mūsų laukuose važiuos patys, be vairuotojo. Jie bus integruoti į visą ūkininkavimo sistemą, O pats ūkininkavimas bus grindžiamas ne tiek asmenine ūkininko patirtimi (kas vyrauja dabar), bet visų ūkio ir mokslo duomenų analize. „Ateityje ne patys auginsime javus, o kursime sistemas, kurios juos augins“, – sakė svečias iš „Case IH“ kompanijos. Ir tai į ūkius gali ateiti artimiausiais dešimtmečiais.
AB „Linas Agro“ informacija