Lauko augalų tręšimo planavimas 2021 metų pavasarį

 Pirmieji pavasario darbai, be abejo, prasideda žiemkenčių pasėliuose. Ir šį pavasarį kai kuriuose Lietuvos rajonuose, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, žiemkenčių pasėlių tręšimas prasidės balandžio pradžioje. Sprendžiant pagal dabartines ilgalaikes orų prognozes, žieminių javų ir rapsų augalų pavasarinė vegetacija tikriausiai visiškai atsinaujins baigiantis kovui, t. y. 3–6 dienomis anksčiau nei daugiametė data. Tikrąją žiemkenčių pasėlių būklę galėsime įvertinti tik balandžio pradžioje, tačiau įdomu, kaip jaučiasi žieminių kviečių bei rapsų pasėliai dabar, po ypač šaltų sausio ir vasario orų.

Įvertinti pasėlių būklės duomenis

Norint kalbėti apie pavasarinį tręšimą, reikalinga įvertinti pasėlių būklę. Pasėlius vertiname pagal šiuos rodiklius: pasėlio tankumą, augalų gyvybingumą, krūmijimosi (javai) ar išsišakojimo (rapsai) intensyvumą. Pradedame nuo pasėlio tankumo nustatymo. Siūlome pasėlio tankumą skaičiuoti pagal šią formulę:

T = a x (100/p),

čia: T – pasėlio tankumas, vnt./m^-2; a – augalų (ne šalutinių ūglių) skaičius vieno metro ilgio sėjos eilutėje; p – sėjos tarpueilio vidutinis plotis, cm.

Be abejo, sudygusius augalus skaičiuojame 25–50 sėjos eilutėse, esančiose įvairiose lauko vietose, kad gauti rezultatai geriau reprezentuotų viso lauko pasėlio tankį. Į formulę įtraukiame šių skaičiavimų vidutinę reikšmę. Tarpueilio plotį geriau imti pagal sėjamosios standartą. Skaičiavimo pavyzdžiai: tarkime, kad augalų vidutiniai skaičiai eilutėje yra 40,5 ir 48,0 vnt.; tarpueilio plotis – 15 cm. Tada skaičiuojame: T= 40,5 x 100/15 = 270 vnt./m^-2 arba 2,7 mln./ha^-1. Antras atvejis T = 48 x 100/15= 320 vnt./m^-2 arba 3,20 mln./ha^-1 augalų.

Jei pasėlio tankumo reikšmės tikrai būtų tokios, jos beveik tenkintų žieminių kviečių auginimo agrotechninius reikalavimus, įskaitant ir neišvengiamo pasėlių natūralaus išretėjimo galimus parametrus. Žieminių kviečių produktyvaus krūmijimosi koeficientas tik retais atvejais būna mažesnis už 2–2,5 rodiklį. Tokiu atveju žieminių kviečių pasėlių tankumas šią vasarą siektų  optimalius parametrus. Kitiems pasėlių būklės rodikliams nustatyti pakanka 10–15 proc. nuo bendro išrautų augalų kiekio. Įvertinant pasėlius matavimus atliekame tiesioginių skaičiavimų arba vizualiniu metodu. Siekiant teisingai apskaičiuoti tręšimo normas, dar reikalinga žinoti prognozuojamą derlingumą ir dirvožemio agrochemines savybes. Todėl trumpai priminsime Lietuvos dirvožemių kalingumo bei fosforingumo skalę:

1. Labai žemo – iki 50 mg/kg^-1.
2. Žemo – 50,1–100 mg/kg^-1.
3. Vidutinio – 100,1–150 mg/kg^-1.
4. Aukšto – 150,1–200 mg/kg^-1.
5. Labai aukšto – 200,1–250 mg/kg^-1.
6. Perteklinio – daugiau nei 250 mg/kg^-1.

Tręšimo normų apskaičiuoti nepavyks, jei nežinosime prognozuojamų derlingumo dydžių. Lauko augalų būsimą derlingumo vidutinę reikšmę galima apskaičiuoti pagal šią formulę:

D = Bn x k,

čia: D – pasėlio derlingumas t/ha^-1; Bn – dirvožemio našumas boniteto balais; k – skaičiavimų koeficientas.

Skaičiavimo koeficientų reikšmės: žieminiams kviečiams – 0,16; vasariniams kviečiams – 0,145; žieminiams rapsams – 0,1; vasariniams rapsams – 0,08; žieminiams rugiams (linijinės selekcijos veislės) – 0,125; žieminiams rugiams (hibridinės veislės) – 0,16; žieminiams kvietrugiams – 0,15; vasariniams kvietrugiams – 0,14; žieminiams miežiams – 0,155; vasariniams miežiams – 0,145; avižoms – 0,14; žirniams – 0,1; pupoms – 0,11; kukurūzams silosui – 0,8; kukurūzams grūdams – 0,17; cukriniams runkeliams – 1,75; bulvėms – 0,85.

Skaičiavimų pagal šią formulę rezultatai nėra aukšto tikslumo, tai tik orientacinės reikšmės, kurios daugiau parodo, kokius derlingumo dydžius galėtume gauti įvairaus našumo dirvose. Be abejo, modernios auginimo technologijos kultūrinių augalų derlingumą prognozuojama pagal daug tikslesnes metodikas, tačiau jos yra ir daug sudėtingesnės, nes priklauso nuo daugybės argumentų, kurių dažnai neturime. AB „Linas Agro“ nuo šių metų pavasario savo partneriams pataria išbandyti išmaniosios žemdirbystės sistemą „GeoFace“, skirtą ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir jų agronomams. Ji padeda lengviau valdyti ūkį, efektyviau išnaudoti mokslo naujoves ir užauginti didesnį derlių, nes pagerėja auginimo technologijų skaitmenizacijos lygis. Be prognozuojamų derlingumo dydžių būtų sunku apskaičiuoti ir būsimas tręšimo normas ir nustatyti kitus agrotechninių veiksnių kompleksus. Šie duomenys yra labai svarbūs tiek skaičiuojant žiemkenčių ir vasarojaus tręšimo normas, tiek ir koreguojant kitus pasėlių priežiūros darbus, priklausomai nuo klimatinių sąlygų kaitos ir kitų pokyčių. Norime priminti, kad 2021 metais valstybė neskyrė lėšų orientaciniams mineralinio azoto kiekio dirvožemiuose tyrimams. Tad prisijungimas prie „GeoFace sistemos“ padėtų lengviau išspręsti ir šią problemą. Ko gero, laikas sutikti, kad paslaugų pirkimas iš aukščiausios kvalifikacijos specialistų turėtų būti planinė priemonė, o jos kainą reikia įtraukti į bendrą sąnaudų sąmatą.

Pirmieji žieminių augalų tręšimai

Praėjusį rudenį turėjome palankias klimatines sąlygas pasiruošti žiemkenčių sėjai – paruošti sėklas, apskaičiuoti priešsėjinio tręšimo normas ir patręšti bei pasėti žieminius rapsus bei javus. Šį pavasarį nebus vienos ar kelių tręšimo rekomendacijų, nes, kaip rodo pirmieji pasėlių vertinimo duomenys, žieminių javų ir rapsų pasėlių būklė yra labai įvairi. Nors sausį ir vasarį stiprių šalčių metu laukus dengė stora sniego danga, kai kuriuose laukuose žiemos veiksniai visgi pakenkė žiemkenčių pasėliams. Be to, pasėlių būklės įvairovę didino ir mūsų pačių padarytos agrotechninės klaidos. Todėl pagalbos laukia apie 20 proc. žiemkenčių pasėlių. Dar yra ir „įtartinų“ pasėlių, kurių faktinė būklė išryškės tik balandžio viduryje.

Nukentėjusius ir „įtartinus“ pasėlius, atsinaujinus vegetacijai, pirmiausia reikėtų patręšti per lapus gydomąjį stimuliuojamąjį efektą turinčių preparatų tirpalais, kurių sudėtyje yra aminorūgščių, oligopeptidų, azoto, fosforo, magnio, sieros, boro ir kitų mikroelementų. Tirpalas sudaromas: „Microfert“ (1 l/ha^-1) + „Starmax Mn“ (1 l/ha^-1) + „Thiomax Oil“ (1 l/ha^-1) + karbamidas (7 kg/ha^-1). Taip galima išvengti mineralinės mitybos minimumo dėsnio pasireiškimo, sumažėja įvairių augalų augimo destrukcijų. Likusią pasėlių dalį tręšiame pagal sudarytus tręšimo planus.

Jei pasėlių būklė yra normali, vadovaujamės dviejų variantų tręšimo planais. Pirmas: jei pasėlių būklė labai gera, tačiau rudeninio tręšimo PK normos gana žemos, pasėlius pirmiau tręšiame 100–200 kg/ha^-1 „NPK 15-15-15+8S“ trąšomis, praturtintomis siera, o po 2–7 dienų išberiame (išpurškiame) iki 80–100 kg/ha^-1 azoto. Tokiu būdu siekiame sumažinti minimumo dėsnio augalų mityboje pasireiškimo galimybę ir taip pasiekti didesnį augalų derlingumą. Antras variantas: augalų vegetacijai atsinaujinus ir esant rudens tręšimo optimalioms PK normoms, kai laukai jau gali priimti sunkesnę techniką, žiemkenčių pasėliai tręšiami azoto trąšomis (80–100 kg/ha^-1 veiklaus elemento). Likusią azoto trąšų normos dalį atiduosite augalų intensyvaus augimo periodu: javams – bamblėjimo, rapsams – butonizacijos tarpsniuose. Tuo tarpu tręšimai per lapus bus daugkartiniai ir tęsis beveik visą vegetacijos periodą, nes būtent nuo jų labai priklauso pasėlio produktyvumo elementų (tankumo ir varpos vidutinės masės) reikšmių dydžiai ir grūdų kokybė.

Vasarojaus priešsėjinis tręšimas

Ūkiuose jau vyksta pasiruošimo sėjai darbai: atrenkamos veislės, perkamos jų sertifikuotos sėklos, beicuojamos ūkyje išaugintos sėklos ir apskaičiuojamos priešsėjinio tręšimo normos. Tręšimo normas skaičiuojame pagal šias formules.

Azoto trąšų normų skaičiavimas:

N = 1,4nD – 0,5dn,

čia: N – azoto tręšimo norma, kg/ha^-1; n – suvartojamo derliui išauginti azoto kiekis, kg/t^-1;

D – prognozuojamas derlius, t/ha^-1; dn – dirvožemyje esantis mineralinis azotas, kg/ha^-1.

Fosforo trąšų normų skaičiavimas:

P = 1,5pD – 0,2dp,

čia: P – fosforo tręšimo norma, kg/ha^-1; p  – suvartojamo derliui išauginti fosforo kiekis, kg/t^-1; D – prognozuojamas derlius, t/ha^-1; dp – judraus fosforo kiekis dirvožemyje, mg/kg^-1.

Kalio trąšų normų skaičiavimas:

K = 1,1kD – 0,3dk,

čia: K – kalio tręšimo norma, kg/ha^-1; k – suvartojamo derliui išauginti kalio kiekis, kg/t^-1; D – prognozuojamas derlius, t/ha^-1; dk – judraus kalio kiekis dirvožemyje, mg/kg^-1.

Augalininkystės praktikoje dažniau yra naudojamas balansinis tręšimo normų skaičiavimas. Nors jo patikimumas žemesnis, tačiau skaičiavimai paprastesni ir rečiau suklystama. Pakanka prognozuojamo derliaus dydį padauginti iš suvartojamo derliui išauginti reikiamo mineralo kiekio kg/ha^-1 ir gauname vidutinę tręšimo normą.

Skaičiavimams atlikti reikia žinoti: fosforo, kalio ir azoto vidutinius kiekius dirvožemiuose ir jų poreikius vienai tonai produkcijos išauginti. Fosforo ir kalio kiekių reikšmes dirvožemiuose rasite ūkio dirvožemių savybių kartogramose, o azoto kiekius reikia nustatyti kasmet arba naudoti vidutines reikšmes (50–80 kg/ha^-1). Kai kurie ūkiai turi duomenis ir apie humuso bei mikroelementų kiekius savo dirvožemiuose, o tai tikrai pagelbės tiksliau sudaryti tręšimo sistemas.

Kiek augalai sunaudoja mineralinių elementų pagrindinių augalų produkcijos vienetui išauginti galite sužinoti šioje lentelėje.

Lauko augalams reikalingų mineralinių elementų kiekiai

Maistiniai elementai	Lauko augalai
	kviečiai	rugiai	kvietrugiai	miežiai	rapsai	kukurūzai	cukriniai runkeliai	bulvės	pupiniai javai
Makroelementai, kg/t-1
N	27	24	25	25	46	24	4	5,0	50
P2O5	11	10	10	11	19	12	1,3	1,5	12
K2O	19	20	19	19	24	24	7,2	6,4	20
MgO	4	4	4	4	6,0	6	1,2	0,5	6
S	3	3	3	3	13	3	0,6	0,65	5
Mikroelementai, g/t-1
Cu	9	9	10	11	31	10	2,2	2,2	10
Zn	42	42	43	46	70	56	9,3	5,5	32
Mn	68	68	68	62	72	68	27	5,4	57
Fe	311	310	305	262	360	350	216	30,5	215
B	19	19,0	18	127	43	11	57	40	35

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas