Vasariniai kviečiai užima svarbų vaidmenį šalies augalininkystėje. Iš pavasarį sėjamų augalų jie apima didžiausią plotą – nuo 150 iki 350 tūkst. ha. Vasariniams kviečiams skiriamas plotas daugiausia priklauso nuo to, kiek jo buvo skirta rudenį pasėtiems žiemkenčiams, taip pat, kaip jiems pavyko peržiemoti. Tad artėjant pavasariui aptarkime, kaip pasiruošti vasarinių kviečių sėjai: nuo tinkamiausios veislės pasirinkimo iki sėklų išsėjimo normų apskaičiavimo.

Geriausių veislių parinkimas

Ūkininkai iš savo praktikos įsitikino, kad naujausios augalų veislės dėl selekcininkų dedamų nuolatinių pastangų turi daugiau naudingų savybių nei ankstesnės kartos veislės. Pavyzdžiui, viena iš svarbiausių naujos kartos veislių savybių yra gebėjimas pasipriešinti klimato kaitos sukeltiems nepalankiems aplinkos veiksniams, kas leidžia ankstinti sėją. Be to, naujausios veislės pasižymi intensyvesniu krūmijimosi procesu, didesniu atsparumu ligoms, o kartais – ir kenkėjams (kai kurios veislės geba sintetinti insekticidinių savybių turinčius junginius), taip pat mažesniu pasėlių išgulimu. Dar viena itin svarbi šių veislių savybė – produktyvesnių varpų išauginimas net ir optimalaus tankumo pasėliuose.

AB „Linas Agro“ nuolat dirba su stipriausiais selekcininkais, kasmet Lietuvoje testuoja dešimtis naujų veislių ir tik kelias iš jų, per kelerius metus pasiekusias išskirtinai gerus rezultatus, pradeda platinti klientams. Tokia sistema leidžia atrinkti geriausias ir tinkamiausias Lietuvos klimato sąlygomis auginti veisles.

Šį pavasarį pasėlių sėjimui „Linas Agro“ siūlo rinktis labai aukšto produktyvumo, ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo brandos, Lietuvos klimato sąlygomis išbandytas vasarinių kviečių veisles.

„Flippen“ veislė sukurta Švedijoje. Ūkinio vertingumo tyrimuose, atliktuose 2016 ir 2017 m., buvo prikuliama 7–8 t/ha^-1 grūdų. Pasėliai atsparūs išgulimui – 8,3 balo. Bandymų laukeliuose, kuriuose buvo siekiama nustatyti augalų veislių ligotumą ir kuriuose nebuvo naudotos cheminės kovos su ligomis priemonės, šios veislės atsparumas kviečių dryžligei buvo įvertintas 7,8, lapų septoriozei – 7,3, varpų septoriozei – 8,3, miltligei – 8,5, varpų fuzariozei – 7,6 balo. Taigi ši veislė beveik visiškai tenkina ES reikalavimą mažinti pesticidų vartojimo mastus.

„KWS Collada“ veislė sukurta Vokietijoje. Vidutinis jos derlingumas 6–9 t/ha^-1. Grūdų kokybė yra maistinio tipo („Extra“ – I kokybės klasė). Stambių grūdų, 1000 grūdų masė – 44,65 g. Veislė labai atspari išgulimui – 8,5 balo, taip pat atspari miltligei ir varpų fuzariozei. Tinka ankstyvai sėjai.

„Quintus“ – vidutinio ankstyvumo ir aukšto derlingumo (7–9 t/ha^-1) veislė, sukurta Nyderlanduose. Grūdai maistinio tipo ir atitinka I kokybės klasės reikalavimus. Veislės atsparumas išgulimui siekia net 9 balus. Veislė atspari varpų fuzariozei, vidutiniškai atspari septoriozei ir miltligei. Pavasarį pakenčia šalnas, o vasarą sausras.

„Kapitol“ veislė sukurta Vokietijoje. Vidutinis derlingumas – 6,59 t/ha^-1, arba 103,3 proc. didesnis, lyginant su standartinių veislių derliumi. Grūdų kokybė maistinio tipo („Extra“ – I kokybės klasė). 1000 grūdų masė – 41 g. Bandymų laukeliuose, kuriuose buvo siekiama nustatyti augalų veislių ligotumą ir kuriuose nebuvo naudoti fungicidai, veislės atsparumas kviečių dryžligei buvo įvertintas 8,2, lapų septoriozei – 8,0, rudosioms rūdims – 8,5, miltligei – 9,0, varpų fuzariozei – 8,2 balo.

Sėja: optimalaus laiko ir išsėjimo normų apskaičiavimas

Aptarkime sėjos laiko, sėklų kokybės, išsėjimo normų apskaičiavimo ir kitus, su sėja susijusius, klausimus.

Sėjos laiko optimizavimas. 2016 ir 2017 metų praktika parodė, kad vasarinius kviečius, kaip ir miežius, galima sėti labai anksti – vos su technika galima įvažiuoti į lauką. Pavieniai ūkininkai tais metais išdrįso pradėti sėją kovą, nors vadovėliuose ir teigiama, kad vasariniai kviečiai bijo stipresnių šalnų. Praktika parodė, kad ūkininkai nesuklydo. Nors po ankstyvos sėjos šaltukas (–5–7 °C) sugrįžo, nežuvo nei žemėje pasėtos sėklos, nei jau sudygę kviečių daigeliai. Didesnius derlingumo dydžius prikūlė tie augintojai, kurie sėją pradėjo anksti.

Išsėjimo normų apskaičiavimas. Šis vasarinių kviečių auginimo agrotechnikos veiksnys labai svarbus, siekiant išauginti optimalius derlingumo dydžius atskiruose laukuose su skirtingo našumo dirvožemiais. Esant per retiems pasėliams ne visiškai išnaudojamas dirvožemio potencialas, o per tankiuose pasėliuose nuostoliai būna dar didesni, nes pritrūksta saulės energijos ir pasėliai išgula. Yra nustatyta, kad vienam kviečio augalui vidutiniškai reikia 15–16 cm² ploto, arba viename hektare gali augti iki 6,25 mln. produktyvių stiebų. 6,25 mln./ha^-1 pasėlio tankumo parametras yra vasarinių kviečių pasėlių maksimalaus tankumo reikšmė, kurios viršijimas jau sukeltų problemų augintojams. Todėl reikalinga gebėti apskaičiuoti galimai optimalų pasėlių tankumą, priklausomai nuo konkretaus lauko dirvožemio našumo lygio.

Šiam tikslui pasiekti siūlome šią formulę: T = Bn x 0,125,

čia: T – pasėlio tankumas mln./ha^-1 produktyvių stiebų derliaus nuėmimo metu; Bn – žemės našumo balai; 0,125 – žemės našumo balo vertė mln./ha^-1 stiebų. Skaičiavimo pavyzdys, esant 47 balų žemių našumui (aukštas našumas): T = 47 x 0,125 = 5,875 mln./ha^-1 produktyvių stiebų.

Skaičiavimus tęsiame, siekiant nustatyti galutinę sėklų išsėjimo normą kg/ha^-1 daigių sėklinių grūdų konkrečiame lauke. Šiam tikslui pasiekti būtina žinoti: pirminį pasėlio tankumą – sudygusių augalų kiekį mln./ha^-1, praėjus 20 dienų po sėjos; vidutinį produktyvaus krūmijimosi koeficientą; pasėlių retėjimo mastus per visą vegetacijos periodą ir kt. Ši užduotis bene sunkiausiai išpildoma.

Produktyvaus krūmijimosi koeficientą skaičiuojame pagal šią formulę: K = Bn x 0,035,

čia: K – produktyvaus krūmijimosi koeficientas; Bn – žemės našumas balais; 0,035 – balo vertė. Skaičiavimo pavyzdžiai: esant 47 balų našumo dirvoms: K = 47 x 0,035 = 1,645, ir esant 40 balų našumo dirvožemiams: K = 40 x 0,035 = 1,40.

Žinant augalų krūmijimosi koeficiento reikšmę, galima paskaičiuoti ir pirminį pasėlio tankumą, pagal šią formulę: P = (T : K) + (0,1 x T),

čia: P – pasėlio pirminis tankumas, mln./ha^-1 daigų; T – pasėlio tankumas brandos pabaigoje mln./ha^-1; K – produktyvaus krūmijimosi koeficientas; 0,1 – pasėlio išretėjimo vidutinis koeficientas. Skaičiavimo pavyzdys: P = (5,875 : 1,645) + (0,1 x 5,875) =  4,16 mln./ha^-1 sudygusių augalų.

Toliau reikia apskaičiuoti galimą sėklų lauko daigumą. Sėklų lauko daigumas apskaičiuojamas pagal šią formulę: L =  D – 2,5 (100 – D),

čia: L – sėklų lauko daigumas procentais; D – sėklų laboratorinis daigumas procentais. Skaičiavimo pavyzdys: L = 95 – 2,5 (100 – 95) = 82,5 proc.

Sužinoję pirminio pasėlio tankumo ir sėklų lauko daigumo reikšmes, galime apskaičiuoti ir sėklų išsėjimo normas mln./ha^-1 daigių sėklų. Skaičiavimo formulė: S = 100P : L,

čia: S – sėklų išsėjimo norma mln./ha^-1 daigių grūdų; P – pirminis pasėlio tankumas mln./ha^-1 daigų; L – sėklų lauko daigumas procentais. Skaičiavimo pavyzdys: S = 100 x 4,16 : 82,5 = 5,04 mln./ha^-1 daigių sėklinių grūdų.

Paskutiniame etape apskaičiuojame daigių sėklų išsėjimo normą kg/ha^-1. Skaičiavimo formulė:

N = (S x M) : (D : 100),

čia: N – daigių sėklų išsėjimo norma kg/ha^-1;  S – išsėjimo norma mln./ha^-1; M – 1000 sėklų masė g; D – sėklų laboratorinis daigumas procentais. Skaičiavimo pavyzdys:  N = (5,04 x 42,5) : (95 : 100) = 225,5 kg/ha^-1 daigių sėklinių grūdų.

Tokia sėklų išsėjimo norma yra tinkama tik aukšto našumo dirvose auginamiems kviečiams ir naudojant tiksliąsias technologijas. Dėl to čia ypač efektyvios aukštos kokybės sėklos. Dar geriau – sertifikuotos. Atskiruose laukuose, jei pasiseka optimizuoti sėjos laiką bei išsėjimo normas, sertifikuotų sėklų naudojimas vasarinių kviečių derlingumą padidina net 0,5–0,7 t/ha^-1, palyginus su ūkinių sėklų pasėliais.

Pasėlių priežiūros klausimai bus aptarti straipsnio tęsinyje.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas