Žieminių rapsų sėja 2021 metais

2021 07 27

Žieminių rapsų sėja 2021 metais

Reikia pripažinti, kad mes jau esame neblogai išmokę auginti žieminius rapsus. Vis dėlto per pastaruosius 3–5 metus šiek tiek praradome budrumą. Pirmiausia todėl, kad orų sąlygos žieminių rapsų sėjos ir jų pirminės priežiūros metu buvo neįprastai palankios. Antra – ūkininkams pakako agronominės kvalifikacijos ir logistikos žinių, kad visi būtini darbai būtų atlikti laiku bei kokybiškai. Jei šios vasaros orai kardinaliai nepasikeis, rapsų priešsėlių kūlimas tikrai bus užbaigtas iki rugpjūčio vidurio, o žieminius rapsus galėsime pasėti optimaliu laiku ir tinkamai.

Reikalavimai dirvožemių savybėms. Norėdami tiksliau atsakyti į šį klausimą, turime apsispręsti, kokiems tikslams auginame žieminius rapsus. Jei tai komerciniai pasėliai, kurių mažiausias derlingumas negali būti mažesnis nei 3,0 t ha-1 sėklų, o siekis yra net 4–5 tonos, tuomet parenkame „kviečių“ žemę, kurios našumas viršija 40 boniteto balų ribą. Dirvos reakcija – ne mažiau nei pH 5,6. Humuso kiekis >2 procentai. Tačiau nemažą dalį žieminių rapsų sėjame ir dirvožemių sukultūrinimo tikslais. Čia didelių ribojimų nėra. Vengiame sėti tik į durpynus ir smėlius. Kaip auga žieminiai rapsai žemo našumo rūgščiuose dirvožemiuose, gerai iliustruoja Lietuvos žemdirbystės instituto (LŽI) Vėžaičių filiale ir Perlojos bandymų stotyje atliktų bandymų duomenys.

1991–1996 m. LŽI Vėžaičių filiale buvo tirta rūgščių dirvožemių (pH 4,1–4,7) kalkinimo įtaka žieminių rapsų augimui ir derliui. Mums buvo svarbu žinoti, ar tokiose žemėse rapsai iš viso gali augti. Ir gavome atsakymą, kad gali. Kontroliniame variante buvo prikulta daugiau kaip tona sėklų. Pakalkinus 0,5 norma, apskaičiuota pagal hidrolizinį rūgštumą, žieminių rapsų derlius padidėjo 0,3 t ha-1. Galimybę auginti žieminius rapsus nederlinguose ir rūgščiuose Rytų Lietuvos dirvožemiuose gerai parodė šiame regione buvusios LŽI Perlojos bandymų stoties tyrimų duomenys.

1987–1992 m. buvo tiriama žieminių rapsų agrotechnika priesmėlio dirvožemyje, kurio pH 4,2–4,6, humuso – 1,34–2,09 procento. Visi šie agrocheminiai parametrai rodo žemą dirvožemio našumą, tačiau vidutiniai trejų metų žieminių rapsų derliai buvo 1,82–2,00 t ha-1 intervale. Verta prisiminti, kad dabartinė žieminių rapsų sėklų supirkimo kaina yra net 4–5 kartus didesnė nei čia galinčių augti žieminių rugių. Todėl, renkantis, kuriuose dirvožemiuose sėti žieminius rapsus, reikėtų vadovautis prof. R. Veličkos suformuota nuostata: „Žieminiai rapsai geriausiai auga lygiuose, drenažu nusausintuose vidutinio sunkumo ir smėlingo priemolio bei priesmėlio su laidžiu podirviu, rūgštokos bei neutralios reakcijos (pHKCl 5,6 ir daugiau), daug maistinių medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Žieminiams rapsams netinka molio ir smėlio dirvožemiai, rūgščios bei arti žemės paviršiaus gruntinį vandenį ir nelaidų podirvį turinčios dirvos.“

Vieta sėjomainos schemoje. Lietuvos ūkių praktikoje žieminiai rapsai sėjomainos schemose dažniausiai būna pirmasis arba antrasis narys. Nėra bendros nuomonės, ką sėti po „gerųjų priešsėlių“: pūdymų, ankštinių javų, žieminių miežių ar pupinių žolynų. Vieni pasirenka žieminius kviečius, kiti – žieminius rapsus. Mūsų nuomone, žieminiai rapsai turi daug didesnį „gerųjų“ priešsėlių pasirinkimą nei žieminiai javai. Sėjomainų rotacijos ir taip perpildytos miglinių javų. Tokiu atveju po „gerųjų“ priešsėlių privalėtų būti sėjami žieminiai kviečiai, o po jų – žieminiai rapsai. Praktika rodo, kad ūkiuose žieminiai rapsai pirmasis sėjomainos schemos narys būna tik šiais atvejais: įsisavinant užleistas dirvas; tarpe tarp persėjamų pievų ar ganyklų, kuriose vyrauja miglinės žolės; žemo (< 35 balai) našumo žemėse, kuriose kviečiai nesėjami arba kada ūkis yra pasirinkęs rapsų auginimą pagal tausojančias technologijas.

Priešsėjinio tręšimo planavimas. Pagal esamas rekomendacijas Lietuvoje vidutinio ir aukšto našumo žemėse, kada išauginamas 4,0–5,0 t ha-1 žieminių rapsų derlius, metinė jų tręšimo norma būna apie N175-225P80K120S50. Panašius duomenis pateikia ir Lenkijos mokslininkai, kurie yra nustatę, kad pagal ES standartus vidutinio našumo dirvose (42–50 balų) ir optimalaus sėjos laiko žieminius rapsus prieš sėją patręšus N40-50P70-90K90-120S30-40, pasiekiamas ne tik tręšimo optimalus ekonominis efektyvumas, bet ir jų žiemkentiškumas dar padidėja net 1,5–2,0 balo (pagal devynių balų skalę). Lietuvoje priešsėjinio tręšimo metu paprastai išberiamos apskaičiuotų normų fosforo bei kalio trąšos ir 15–25 proc. apskaičiuotos azoto normos, atsižvelgiant į priešsėlio rūšį ir dirvų našumą, tačiau ne daugiau kaip 30–40 kg ha-1.

Sėklų išsėjimo normų planavimas. Žieminiai rapsai priklauso tai augalų rūšiai, kurių pasėlių tankumas didėja, mažėjant dirvožemių našumui ar žemėjant auginimo technologijų intensyvumui. Retesniuose pasėliuose aukštesnio našumo dirvose lengviau susiformuoja aukščiausią žiemkentiškumo laipsnį turintys augalai, kurie iki rudens vegetacijos pabaigos turi ne mažiau kaip 7–8 lapus, šaknies kaklelis būna 15–25 mm skersmens, augimo kūgelis susiformavęs ne aukščiau kaip 20–25 mm, o vieno augalo biomasė būna ne mažesnė negu 3,5–5,0 g SM. Žieminių rapsų pasėlių optimalus tankumas vaškinės brandos metu ir auginant pagal intensyvias technologijas neturėtų būti mažesnis nei 15 vnt. m-2 rapsų augalų ir ne didesnis už 35 vnt. m-2. Tačiau šie skaičiai yra daugiau tik siekiamybės įvardijimas.

Priklausomai nuo dirvos paruošimo kokybės ir sėklų sudygimo sąlygų, žieminių rapsų sėjos norma svyruoja nuo 40 iki 50 augalų m-2. Rapsų sėklas įterpiame 1,5–2,5 cm gyliu.

Jei dirvos nėra sausos, po sėjos lauką apdorojame vienu iš dirvinio veikimo herbicidų: „Brasan“ (1,0 l ha-1) + „Teridox“ (1,0 l ha-1), „Butisan Star“ (2,25 l ha-1) arba „Butisan Star“ (1,8 l ha-1) + „Teridx“ (0,8 l ha-1). Į herbicidų tirpalą gali būti maišomi bakterijų preparatai „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1) + „Biomas Protect“ (0,1 l ha-1), mišinyje su huminėmis ir fulvo rūgštimis „Iperen Humic“ (2,0 l ha-1). Huminės rūgštys paskatins augalų šaknų formavimąsi trumpuoju periodu, o mikroorganizmai pagerins mitybos ir augimo sąlygas viso rudens periodu.

Kitame straipsnyje, kurį parengsime rugpjūčio pabaigoje, toliau aptarsime žieminių rapsų pasėlių rudeninės priežiūros darbus.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Albinas Šiuliauskas

VDU Žemės ūkio akademijos profesorius emeritas

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką