Pasėliai pamažu atsigauna, laukia pirmieji jų priežiūros darbai

Joniškio rajonas. Vasario mėnesį, nutirpus sniegui, apžvelgėme, kaip atrodo žiemojančių augalų pasėliai įvairiuose šalies regionuose. Šiaurės Lietuvos ūkininkai vylėsi, kad sausio šalčiai augalų neturėjo pražudyti, nes sniego laukuose buvo ne taip mažai, nors ir netolygiai. Vasarį matėsi parudavę šoniniai rapsų lapai, o centrinis ūglis buvo išlikęs žalias. Prastos būklės atrodė tik silpni pasėliai, kurie buvo pasėti per vėlai, nesilaikant agrotechnikos reikalavimų. Tas pats pastebėta ir žieminių kviečių pasėliuose – rudi buvo pavieniai lapeliai, o krūmijimosi mazgas atrodė išlikęs sveikas. Tačiau tuo laiku daryti galutines išvadas dar buvo per anksti.

Dabar, pamažu atsinaujinant augalų vegetacijai, situacija peržiemojusiuose pasėliuose tampa vis aiškesnė. „Linas Agro“ vadybininkai-konsultantai Kęstutis Saulius ir Egidijus Beklešovas, dirbantys Joniškio rajone, apžvelgė laukus ir įvertino žiemojusių javų bei rapsų būklę.  

Pasak vadybininkų-konsultantų, Joniškio rajone yra visokių pasėlių. Jų būklė priklauso nuo daugelio dalykų: nuo sėjos laiko ir būdo, dirvų įdirbimo, priešsėlių, rudenį atliktų priežiūros darbų, konkretaus lauko mikroklimato žiemą (šalčio buvo nemažai, o sniego danga ne virur buvo tolygi) ir t.t. Prasčiausi laukai – vėlyvos sėjos, netinkamos agrotechnikos. Todėl šį sezoną, pasak vadybininkų-konsultantų, laukuose matysime visokių pasėlių: tiek gerų, tiek prastesnių.

Vaizdo reportažą žiūrėkite čia:

 

Žieminiai miežiai Zzoom. Šiame lauke jie buvo pasėti normaliu laiku – rugpjūčio 25-28 dienomis. Rudenį atrodė labai vešlūs, gausiai išsikrūmiję, tankūs. Kilo abejonių dėl iššutimo. Jo požymių yra, tačiau augalai, atrodo, išgyveno.

Žieminių miežių vegetacija pamažu atsinaujina. Šaknys rodo gyvybės požymius. Laukiama, kada pradžius dirvos ir bus galima įvažiuoti jį laukus. Tuomet prasidės tręšimas, augimo reguliatorių panaudojimas. Rudenį buvo naudotas herbicidas Legacy Pro (kad išnaikintų šiame lauke esančias smilguoles bei kitas piktžoles), todėl pavasarį herbicidais purkšti tikriausiai nebereikės. Jeigu naujų piktžolių atsirastų, užteks pigaus paprasto produkto.

Laiku pasėti ir rudenį tinkamai prižiūrėti rapsai (naudotas augimo reguliatorius, per lapus patręšta boru, mikroelementais) po žiemos atrodo gana stiprūs. Pasėlių tankumas irgi pakankamas.

Jau matosi, kaip atsinaujina augalų šaknys, rapsai gyvi. Pradžiuvus dirvoms laukia tokie darbai: ankstyvasis tręšimas NPK trąšomis, pavyzdžiui 200–250 kg ha-1 NPK 16-16-16. Po 4–6 dienų dar reikės išberti apie 200 kg ha-1 amonio salietros, kad augalams netrūktų svarbiausio šiuo metu elemento – azoto. Vos išbėrus azoto trąšas, turėtų būti atliekamas ir maitinamasis rapsų tręšimas per lapus, kad padidėtų augalų gyvybingumas: Naturfert (1,0 l ha-1) + Magnio sulfatas (2–3 kg ha-1) + Oligo Boron (1 kg ha-1) + Karbamidas (7–10 kg ha-1) + Wilis NPK (3–5 kg ha-1).

Šie rapsai yra vėlyvos sėjos, pasėti į sausesnes dirvas, kuriose buvo grumstų. Todėl ir po žiemos akivaizdžios prastos agrotechnikos pasekmės. Pasėlis išretėjęs, augalai silpni. Tokiam retesniam pasėliui, jeigu jis bus paliktas toliau augti, reikės papildomo dėmesio – rūpestingiau patręšti ir per dirvą, ir per lapus.  

Šis kviečių laukas, atrodo, bus peržiemojęs sėkmingai. Akivaizdu, kad tam įtakos turėjo ir tai, jog jau rudenį augalai buvo stiprūs, nes laiku pasėti, patręšti. Iki žiemojimo pradžios augalai pakankamai išsivystė.

Kviečiai jau leidžia šakneles. Pirmieji pasėlių priežiūros darbai bus tokie: pagrindinis pavasarinis tręšimas azoto trąšomis, jų norma - 80-120 kg ha-1 azoto. Jeigu reikia, kviečiai tręšiami ir PK trąšomis, kai rudenį jų buvo berta mažiau nei būtina prognozuojamiems derliams išauginti. Toliau bus tręšiama per lapus: Wilis NPK 10-53-10 (3-4 kg ha-1) + Fertiplius MGB (1,0 kg ha-1) + karbamidas (5 kg ha-1) + Magnio sulfatas (3 kg ha-1).

Čia Skagen veislės kviečiai, kurių priešsėlis buvo žirniai. Pastebėta, kad visi kviečiai, pasėti po ankštinių augalų – pupų ar žirnių, po žiemos atrodo gražesni, stipresni, negu pasėti po prastesnių priešsėlių.

Yra laukų, kuriuose dalis pasėlių plotų bus išmirkę, nes tose vietose ilgai stovi vanduo. Tai - drenažo problemos. Vanduo dažniausiai laikosi lomose, iš kurių nėra kaip jo nuleisti. Gerai tik tai, kad tokių laukų vietų nedaug.

Šiomis dienomis dar išlieka ir silpnesnių augalų išnykimo pavojus, jeigu orai būtų permainingi (kai naktį šąla, o dieną šyla). Tokiu atveju šaltis dar gali nutraukyti augalų šaknis. Jeigu temperatūra išliks teigiama, tolygi, augalams atsigauti sąlygos bus palankios. Manoma, kad per ateinančią savaitę paaiškės galutinė peržiemojusių pasėlių būklė. O jų priežiūros sprendimai labai priklausys nuo situacijos konkrečiame lauke ir rudenį jame taikytos agrotechnikos. Tačiau jau dabar aišku, kad žiemos nuvargintuose rapsų, javų pasėliuose bus labai svarbu padėti augalams greičiau atsigauti – juos nupurkšti gaivinamaisiais ir maitinamaisiais aminorūgščių ir mikro- bei makroelementų tirpalais. Todėl tokių produktų, kaip Microfert, Fertiplius MgB, Ubinas NPK, Wilis NPK, paklausa šį sezoną prognozuojama didelė.

AB „Linas Agro informacija