Sausra dar neįveikta: kaip sumažinti jos daromą žalą pasėliams?

2019 06 13

Sausra dar neįveikta: kaip sumažinti jos daromą žalą pasėliams?

Jau daugelį metų įprasta, kad birželio orai nebūna šilčiausi, tačiau išsiskiria ilgiausiomis dienomis ir intensyviausia saulės spinduliuote. Jei pasitvirtins sinoptikų prognozės, šis mėnuo bus pastebimai šiltesnis už ankstesnių vidurkių dydžius. Nors kritulių galime sulaukti ženkliai mažiau, laikotarpiai be lietaus bus trumpesni nei pernai. Todėl ir šios vasaros sausra, tikėtina nebus tokia stipri. Tačiau prasidėjusi pavasarį, ji tęsiasi iki šiol ir pasekmės dirvose bus jaučiamos visą vasarą. Jei ūkyje pasitaikys daugiau lietingų dienų, sąlygos jūsų pasėliams bus geros ar labai geros ir galite prikulti rekordinius derlius. Nepaisant to, didesnėje šalies teritorijoje drėgmės deficitas dirvožemiuose ūkininkams bus nemažas galvosūkis. Todėl aptarkime, kaip galime sumažinti sausros žalą derliui.

Žieminių javų pasėliai – reikia didinti fotosintezės produktyvumą

Nors gegužės pabaigoje ir birželio pirmą dekadą buvo lietingų orų, drėgmės atsargos dirvožemiuose vis dar išlieka žemos. Tai kliudo žieminių javų šaknų, kurios dabar ir taip yra silpnesnės, produktyviam darbui. Todėl žieminiai javai nesugeba pilnai išnaudoti esamo fotosintetinio potencialo. Dienos saulėtos, o fotosintezės produktyvumas vos viršija 5 g m-2 rodiklį. Jei sausra tęsis toliau, sulauksime nemažų nuostolių.

Čia verta prisiminti rekomendaciją, kad susilpnėjus augalų šaknų darbui, būtini tręšimai per lapus. Taip augalai ne tik aprūpinami mineraliniais elementais, padidinančiais fotosintezės produktyvumą, bet ir atnaujinama šaknų sistema. Žinoma, mums svarbiausi yra žieminiai kviečiai, tačiau dar turime žieminius kvietrugius, miežius ir rugius. Ypač vertingi yra hibridinių veislių žieminių miežių ir rugių pasėliai. Pastarųjų produktyvumas beveik prilygsta žieminiams kviečiams, o juos sėti galime daug mažesnio našumo žemėse. Pasirūpinkime jų pasėliais ir tikrai padidinsime auginimo pelningumą.

Žieminių miežių, rugių ir kvietrugių pasėlių priežiūros technologijos privalėtų būti daugiau panašios į esamas žieminių kviečių. Tokiu atveju padidėtų ne tik šių rūšių javų, bet ir bendras grūdinių javų vidutinis derlingumas. Be to, šios žieminių javų rūšys yra atsparesnės ir drėgmės deficitui dirvožemiuose, juose geriau atsiperka tręšimai per lapus. Taip pat pasižymi didesniu atsparumu esamoms sausroms, nei vasarinės jų formos. Tad pirmiausia paskubėkime patręšti per lapus žieminius miežius (ir hibridinių veislių, ir linijinės selekcijos), nes juose grūdai jau yra pieninės arba pieninės vaškinės brandos tarpsniuose. Po 3–4 savaičių gali prasidėti ir jų pjūtis.

Darbinį tręšimų tirpalą galima sudaryti ir iš šių trąšų: karbamidas (20-25 kg ha-1) + Ubinas (2-3 kg ha-1). Jei miežių varpose yra amarų, jų veiklai sustabdyti į darbinį tirpalą įmaišome insekticidą Fastac (0,2 l ha-1). Šis pasėlių tręšimas skirtas grūdų masei varpoje padidinti. Neužmirškime, kad 1000 grūdų masei padidėjus 1 g, pasėlio derlingumas padidėja 200–220 kg ha-1. Tręšimo rentabilumas siekia iki 100 %. Panašiai tręšiame ir žieminių rugių bei kvietrugių pasėlius.

Tuo tarpu šią vasarą žieminių kviečių pasėlius tręšiame per lapus du ar tris kartus. Pirmą kartą – siekiant apsaugoti grūdų užuomazgas nuo atmetimo dėl maisto medžiagų trūkumo. Tuomet antrą kartą – siekiant padidinti grūdų masę ir trečią kartą – grūdų kokybei pagerinti. Minėtų tręšimų tirpalai sudaromi naudojant didesnes karbamido dozes bei kalio, fosforo, sieros, magnio, molibdeno elementus. Pirmam purškimui naudojamas tirpalas iš Karbamido (20-25 kg ha-1) + Yelia NPK+mikro (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1). Antram tręšimui per lapus tirpalas sudaromas naudojant Karbamidą (25-35 kg ha-1) + Yelia NPK+mikro (1-2 kg ha-1) + Thiomax Oil (1-2 l ha-1). Trečiam tręšimui naudojame taip pat Karbamidą (40 kg ha-1). Dėl šių tręšimų kviečių grūdų derlingumas padidėja 0,6-0,85 t ha-1, pagerėja ir grūdų kokybė, didėja jų supirkimo kaina.

Žieminiai rapsai – išsaugokime daugiau sėklų ankštarose

Iki 80 % žieminių rapsų pasėlių yra geresnės būklės nei buvo pernai. Nors jų pasėlių produktyvus tankumas net 15–20 % viršija praėjusių metų pasėlius, vidutinis susiformavusių ankštarų kiekis (200–300 vnt.) augale yra panašus į buvusį 2018 metais. Jei mums pavyktų išsaugoti šiuos rodiklius iki rapsų kūlimo, vidutinis sėklų derlingumas būtų aukštas.

Tad dabar svarbiausias mūsų uždavinys yra išsaugoti daugiau sėklų ankštarose ir bent pabandyti išauginti didesnės masės sėklas nei praėjusiais metais. Būtent dėl sėklų „lengvumo“ pernai žieminių rapsų derlingumas buvo 0,7–1,0 t ha-1 žemesnis nei rodė skaičiavimai pagal pasėlių tankumo, ankštarų kiekio augale ir sėklų kiekio ankštaroje rodiklius. Nedarykime tų pačių klaidų, kaip praėjusiais metais – netaupykime lėšų ir nemažinkime tręšimų per lapus kiekio. Sutaupėme apie 60–70 eurų, o praradome 240–270 eurų ha-1.

Žieminių rapsų pasėliuose ankštaros dar yra žalios ir jos jau pilnai perėmė fotosintezės funkciją iš lapų. Papildomi tręšimai per ankštaras vis dar efektyvūs. Jie ne tik didina sausųjų medžiagų sintezę augaluose, bet ir stabdo chlorofilo irimą ankštarose – taip pratęsia jų gebėjimą ilgiau dalyvauti fotosintezės procese. Nedelskite ir siųskite purkštuvus į rapsų pasėlius. Šį kartą pasėlius tręšiame Karbamido (35-50 kg ha-1) + Thiomax Oil (2 l ha-1) tirpalu.

Vasarinių javų ir rapsų derliai priklausys nuo maisto medžiagų kiekio

Dėl birželio pirmos dekados šiltų orų ir iškritusių kritulių labai pagerėjo vasarinių javų ir rapsų būklė, paspartėjo jų vystymosi tempai. Vasariniai migliniai javai pradėjo plaukėjimo bei žydėjimo tarpsnius, o ankštiniai javai tęsia žydėjimo procesą.

Nepriklausomai nuo to ar sausra tęsis toliau, ar bus sustabdyta, pirmiausia reikia patręšti ankštinius javus azoto trąšomis, kol nesibaigė jų žydėjimas. Po jo stipriai susilpnėja šaknų absorbcinė galia. Žirniams išberkite apie 30–50, o pupoms iki 80 kg ha-1 azoto. Tikrai gausite apie 1,5 t ha-1 sėklų derliaus priedą ir tai labai pelninga agropriemonė pupinių javų auginime.

Reikės ir kompleksinių tręšimų per lapus, kurie sumažins sausros daromą žalą, pagerins pasėlių fitosanitarinę būklę, padidins sėklų derlingumą ir jų kokybę. Pupinių javų pasėlius apsaugosite nuo vaisėdžių ir amarų kenkėjų bei žalingiausių šokoladinės dėmėtligės ir askochitozės ligų, jei juos nupurkšite insekticido Proteus (0,75 l ha-1) ir fungicido Signum (0,5-1,0 kg ha-1) tirpalu. Fungicidas Signum kartu apsaugos ankštinius augalus ir nuo jų ankstyvo išgulimo palengvins jų pjūtį.

Kokius šią sausringą vasarą išauginsime vasarinių javų, rapsų derlius, daug priklausys ir nuo pačių ūkininkų stropumo iki javapjūtės ir jos metu. Iki jų žydėjimo pradžios visus miglinių javų augimui ir vystymuisi būtinus maistinius elementus galime pateikti, jei tręšimų per lapus darbinį tirpalą paruošite iš šių preparatų: karbamido (7-10 kg ha-1) + Bratan Foliar NPK 18-18-18+mikro (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1) + Microfert (1 l ha-1). Tokiu tirpalu augalai aprūpinami maisto medžiagomis apie 7 dienas, o jei sausra dar tęsiasi, tai po 7–10 dienų tręšimą per lapus kartojame. Be to, primename, kad sausros metu labai susilpnėja vasarinių javų ir rapsų šaknys. Dėl to tręšimą būtina pakartoti ir sausrai pasibaigus.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Linasagro.lt puslapyje yra naudojami keturi pagrindiniai slapukų tipai.

Naršydami toliau Jūs sutinkate su būtinaisiais slapukais. Taip pat galite sutikti ir su kitų slapukų naudojimu.

Išsami informacija apie slapukus ir jų naudojimo tvarką