Svarbiausi augalininkystės darbai liepos mėnesį
Liepa, ypač jos pirmoji pusė – įspūdingo kraštovaizdžio kaime mėnuo. Galime grožėtis sodriai žalios spalvos ir įvairių jos atspalvių vešliais pasėliais. Kai kuriuos laukus pagyvina ryški geltona žydinčių vasarinių rapsų spalva. Pasėlių priežiūros darbų pastebimai sumažėjo. Dėl to nemaža dalis ūkininkų liepą išvyksta nors trumpam pailsėti. Tiesa, neatidėliojamų darbų yra ir dabar. Apie juos ir rašysime šiame straipsnyje.
Pirma dekada
Dar žydi pupos, žirniai, taip pat pražysta vasariniai rapsai. Jų pasėlius būtina saugoti nuo kenkėjų ir ligų. Baigė apsivaisinimą vasariniai javai. Mūsų pareiga saugoti jų varpas, siekiant sumažinti varpelių ir grūdų užuomazgų natūralaus nunykimo mastus. Šį laikotarpį dažnai pasireiškia įvairios kilmės minimumo dėsniai, kurie ir yra pagrindiniai „kaltinamieji“ dėl varpelių bei grūdų užuomazgų nunykimo. Padėti gali tręšimas (azotu, fosforu, kaliu, magniu, siera ir įvairiais mikroelementais) per lapus. Intensyvių technologijų pasėliuose naudojame ir biostimuliatorius, nes be jų augalams nepakanka energijos visiškai įsisavinti jiems pateiktus tokio plataus spektro „patiekalus“.
Žieminių javų ir žieminių rapsų pasėliai šią dekadą baigia pieninės brandos tarpsnį. Kartu baigiasi ir jų poreikis tręšimams per lapus ir ankštaras mikroelementais bei biostimuliatoriais. Tačiau išlieka poreikis tręšimui karbamidu (30–50 kg ha-1), siekiant padidinti grūdų ar sėklų masę, sumažinti jų redukciją ir pagerinti kokybę. Įrodyta, kad patręšus žieminius kviečius karbamidu (30 kg ha-1) pieninės brandos tarpsniu, o žieminius rapsus (30-50 kg ha-1) pieninės-vaškinės brandų sandūroje, pasėlių derlingumas padidėja 0,5-0,7 t ha-1 ir tai įvyksta dėl grūdų (sėklų) masės padidėjimo ir redukcijos procesų sumažėjimo.
Patręšus žieminius kviečius karbamidu (30 kg ha-1) pieninės brandos tarpsniu, o žieminius rapsus (30-50 kg ha-1) pieninės-vaškinės brandų sandūroje, pasėlių derlingumas padidėja 0,5-0,7 t ha-1.
Antra dekada
Žieminiai rapsai palaipsniui pereina į vaškinę brandą. Sparčiai nyksta chlorofilas stiebuose ir ankštarose. Pasėlio spalva iš gelsvai žalios pereina į geltoną, gelsvai rudą. Pasėliai ruošiami kūlimui. Nupjaunami laukų pakraščiai ir pakelės. Žieminių miežių pasėliai taip pat sparčiai keičia savo spalvų gamą: gelsvai žalia – gelsva – gelsvai ruda. Jų pasėliai taip pat ruošiami kūlimui. Jeigu orai bus šilti, labai tikėtina, kad žieminių miežių kūlimas pietinės Lietuvos ūkiuose prasidės jau šio mėnesio viduryje.
Kitų miglinių žieminių javų (kviečių, kvietrugių ir rugių) pasėliai liepos viduryje dar išlieka žalsvi. Žalios būna varpos ir du–trys viršutiniai lapai. Apatiniai du lapai jau nudžiūvę. Šios dekados pradžioje žieminiai kviečiai paskutinį kartą tręšiami per lapus karbamido (40–50 kg ha-1) tirpalu. Šis vėlyvas tręšimas per lapus pirmiausiai yra skirtas baltymų sintezės grūduose skatinimui. Grūdų baltymingumas yra svarbiausias jų kokybės rodiklis. Jis turi įtakos ir 1000 grūdų masės reikšmėms, jei stiebai ir varpos dar yra žalios. Ilgamečių gamybinių bandymų duomenys rodo, kad šis paskutinis tręšimas per lapus nevienareikšmis: tai yra, gali būti labai efektyvus, jei pasėliai nėra stipriau pažeisti ligų, o varpose dar yra chlorofilo. Tuomet gauname 0,45–0,55 t ha-1 grūdų derliaus priedą, o baltymų grūduose padidėja 0,8–1,2 procentiniais vienetais. Jei pasėlis stipriau pažeistas ligų, tai šio tręšimo efektyvumas žemas ir jį geriau praleisti. Pastaroji taisyklė galioja ir žieminių kvietrugių bei rugių pasėliuose.
Liepos antrą dekadą savo grožį parodo vasarinių javų ir vasarinių rapsų pasėliai. Vasariniai miežiai šios dekados pabaigoje pasiekia vaškinę brandą, o vasariniai kviečiai ir kvietrugiai – pieninę brandą. Šiuo laiku jau galima gana tiksliai prognozuoti jų būsimą derlingumą. Tad šią dekadą prasideda vasarinių kviečių tręšimai per lapus karbamido tirpalu, siekiant padidinti grūdų masę, jų baltymingumą ir sumažinti nunykimo mastą. Vasariniai rapsai taip pat tręšiami per lapus, o darbinį tirpalą sudarome tiek iš makroelementų, tiek iš mikroelementų. Šio tręšimo tikslas – sumažinti ankštarų augale ir sėklų ankštarose pirminio nunykimo tempus.
Trečia dekada
Šios dekados pradžioje visos šalies ūkiuose pjūties brandą pasiekia žieminiai miežiai, po to eilė ateina žieminiams rapsams, vasariniams miežiams, žirniams, o kartais ir žieminiams kviečiams. Dekados viduryje ar pabaigoje jau galima pradėti kulti ir žieminius kvietrugius. Tręšimai per lapus vyksta tik vasarinių kviečių ir vasarinių rapsų pasėliuose. Tręšimų formulė beveik analogiška, kaip ir to paties tarpsnio žiemkenčių pasėliuose.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122