Orai
0

Vasarinių javų pasėlių būklė ir jų priežiūra gegužės pabaigoje-birželio pradžioje

2018 05 28

Vasarinių javų pasėlių būklė ir jų priežiūra gegužės pabaigoje-birželio pradžioje

2018 metų gegužės pabaigoje vasarojaus pasėlių faktinė būklė yra panaši, o kartais net geresnė už buvusią 2015-2017 metais, kai buvo užauginti rekordiniai derlingumai. Gegužės pabaigos vasarinių javų pasėlių būklės įvertinimo duomenys rodo, kad vyrauja optimalaus tankumo pasėliai. Žinoma, yra ir retokų pasėlių, kurių sėja buvo vėlyvesnė ir sėta jau į sausokas dirvas, ir per tankių pasėlių, bet tokių mažuma. Be abejo, geri pasėliai yra palankių orų ir ūkininkų stropumo rezultatas.

Netikėtai aukštas lauko daigumas

Prisipažįstame, kad tokių rezultatų nesitikėjome, nes dirvos po dvejų iš eilės lietingų metų buvo  permirkusios, stiprokai suslėgtos, netekusios daug azoto. Be to, šį pavasarį labai trūko kokybiškų sėklų. Tokio atvejo, kad net turtingi ūkiai negalėjo įsigyti norimos kokybės sėklų, nepasitaikė per paskutiniuosius 40 metų. Tiesa, ir 2017 metais savos gamybos nemažos dalies sėklų kokybė taip pat nebuvo aukštų parametrų, nes dalis sėklinių grūdų buvo sudygę dar varpose iki javų pjūties. Tačiau tais metais nebuvo sertifikuotų sėklų deficito, tik dalis laukų buvo užsėta prastomis sėklomis. Dėl abejų metų pavasario šiltokų orų bei drėgnų dirvų net ir nekondicinės vasarinių javų sėklos pasižymėjo aukštais lauko daigumo rodikliais (>70-75 %). Sudygusių pasėlių tankumas dabar yra beveik optimalus, o kartais net per didelis (dėl padidintų sėklų normų).

Kaip vystosi augalai

Iš vasarinių javų daugiausiai pasėta vasarinių kviečių ir miežių. Žemesnio našumo žemėse yra vasarinių kvietrugių ir avižų. Nors sėja tęsėsi visą mėnesį, tačiau daugiau kaip 80 % javų buvo pasėta per 16-20 dienų (optimalus rodiklis). Buvo ūkių, kurie sėją baigė anksčiau, buvo ir tokių, kuriuose javų sėja užsitęsė daug ilgiau.

Šį pavasarį, nuo balandžio vidurio, orai buvo daug šiltesni, dėl to ir vasarinių javų augimas yra spartesnis ir kokybiškesnis. Gegužės pabaigoje didžioji vasarinių miežių pasėlių dalis buvo pasiekusi bamblėjimo tarpsnį (V-VI organogenezės etapai), o vasariniai kviečiai arba dar tęsė krūmijimosi procesą arba jau buvo perėję į bamblėjimo tarpsnį. Žinoma, ūkiuose yra ir žemesnio išsivystymo vasarinių javų. Antai, kai kuriuose laukuose yra vasarinių kviečių pasėlių, kuriuose augalai suformavę tik 2-3 lapelius. Dar didesni augalų išsivystymo skirtumai stebimi vasarinių miežių pasėliuose – nuo daigų iki bamblėjimo vidurio tarpsnių.

 Vasarinių javų pasėliai dažnai labai nukenčia net nuo trumpalaikių sausrų, kuomet sausoje dirvoje įkalinti augalai nepasisavina maisto medžiagų, išretėja pasėliai, augalai nustoja augti, skursta. Todėl pasėlius, kuriuose pastebimi pirmieji sausros požymiai ar net profilaktiškai, kuo skubiau reikėtų nupurkšti maitinamuoju tirpalu: Bratan Foliar NPK (3-5 kg ha-1) + Karbamidas (10 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1). Pasėlius nupurškus šiuo tirpalu, augalai aprūpinami visomis reikalingomis maisto medžiagomis 6-7 dienoms.

Tręšimas azotu

Kadangi dabar turime labai įvairaus išsivystymo javų pasėlių, jų priežiūra taip pat skirtinga. Tačiau dabar visuose jų pasėliuose pirmiausiai būtina skubėti baigti pirmąjį papildomą tręšimą azoto trąšomis, kol neprasidėjo sinoptikų pranašaujami lietingi orai. Vasarinių kviečių pasėliams reikėtų skirti 80-90 kg ha-1, vasarinių miežių ir kvietrugių – iki 60 kg ha-1, o avižoms – iki 40 kg ha-1 azoto veikliosios medžiagos, jei to iki šiol nebuvo padaryta. Neužmirškite, kad po praėjusios žiemos azoto atsargos dirvožemiuose tesudarė 40-50 % daugiamečio vidurkio. Nors pavasario šilti orai ir drėgnos dirvos sustiprino humuso irimą, tačiau azoto dirvožemiuose vis dar yra per mažai, o jo paklausa dėl spartaus augalų masės augimo yra net ketvirčiu didesnė nei įprastai. Birželį fotosintezės produktyvumas dar padidės. Dėl to tręšimai azotu dabar yra būtini, jei norime išauginti galimą optimalių dydžių derlingumą ir gauti didesnį pelną.

Negalime vėluoti ir vasarinių kviečių tręšimų per lapus, kurių taikymo schema yra beveik analogiška, kaip ir žieminiams kviečiams, nes ir tikslai panašūs. Artėja birželis, kurio orai žada būti ir šiltoki, ir lietingi. Tokie orai bus palankūs tiek vasarojaus, tiek žiemkenčių augimui bei vystymuisi. Pasunkės tik pasėlių priežiūros darbų atlikimo sąlygos.

Piktžolių naikinimas ir augimo reguliavimas

Dabartiniu metu vasarinių javų pasėliuose intensyviai vyksta augalų apsaugos nuo žaladarių ir tręšimo per lapus darbai. Be abejo, šios grupės darbai pradedami nuo piktžolių naikinimo. Purškimai herbicidais šiuo metu vyksta jau tik vėlyvos sėjos vasarinių kviečių bei miežių pasėliuose (krūmijimosi pradžia), nes vasarojaus purškimai herbicidais prasidėjo dar gegužės viduryje. Dviskilčių piktžolių naikinimui dažniausiai naudojami herbicidai Biathlon 4 D (40-50 g ha-1) + Sito plus (0,1 l ha-1), Cleave (0,8-1,0 l ha-1), Ergon (0,01 kg ha-1) + Sito plus (0,1 l ha-1) ir kiti.

Prieš vienaskiltes piktžoles (dirvines smilguoles, pelinius pašiaušėlius, tuščiąsias avižas, svidres) naudojame herbicidą Axial 50 ES (0,6-0,9 l ha-1), kai sudygsta piktžolės, o kultūriniai augalai yra II-III bamblio tarpsnyje.

Nuo krūmijimosi vidurio prasideda vasarinių javų pasėlių purškimai augimo reguliatoriais, siekiant paskatinti augalų krūmijimąsi, įsišaknijimą ir sutvirtinti apatinius tarpubamblius: Moddus Start (0,2-0,3 l ha-1), Cycocel 750 (0,5 l ha-1) + Moddus Start (0,15-0,2 l ha-1).

Pasėlių purškimą augimo reguliatoriais kartojame, kai augalai pasiekia antrojo bamblio tarpsnį, siekiant sutrumpinti tarpubamblius ir pastorinti stiebą: Moddus (0,2-0,3 l ha-1), Optimus (0,4 l ha-1) arba Medax Max (0,3-0,5 l ha-1). Pirmasis purškimas augimo reguliatoriais derinamas su herbicidų naudojimu nuo plačialapių piktžolių, o antrasis derinamas su pirmuoju fungicido naudojimu.

Apsauga nuo ligų, tręšimas per lapus

Jau bamblėjimo pradžioje, o kartais ir anksčiau, vasarinių kviečių pasėliuose atsiranda miltligės, lapų septoriozės, kviečių dryžligės, rūdžių židinių. O lapų dėmėtligė, varpų septoriozė ir varpų fuzariozė pradeda augalus parazituoti žydėjimo–grūdų užsimezgimo tarpsniais. Dėl to mūsų rekomendacijose yra siūloma vasarinių kviečių pasėlius bamblėjimo pradžioje pradėti purkšti fungicidais Capalo (1,0-1,3 l ha-1) arba fungicidų mišiniu, sudarytu iš Maredo (0,5-0,6 l ha-1) + Leander (0,3-0,5 l ha-1) + Globaztar (0,3 l ha-1). Į darbinį fungicidų tirpalą įmaišome mikroelementų, biostimuliatorių ir insekticidų.

Turime tikslinių mikroelementų ir biostimuliatorių produktų, kurie užtikrina intensyvų augalų augimą ir vystymąsi įvairiomis augimo sąlygomis. Jų mišiniai sudaromi, vertinant faktinę pasėlių būklę ir mūsų siekius. Mitybos srityje galimo minimumo dėsnio pasireiškimo tikimybę labiausiai sumažinsite ir labai suaktyvinsime augalų augimą, jei į tirpalą įmaišysite sudėtinių trąšų kompleksą ar jų mišinį. Dažniausiai pasirenkamas šis mikroelementinių trąšų mišinys: Oligo Brava (1 l ha-1) + Microfert (1,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (3-4 l ha-1) + Bratan Foliar NPK (3-5 kg ha-1). Be to, biostimuliantas Microfert, kurio pagrindą sudaro aminorūgštys ir peptidai bei kai kurie augalams reikalingi mikroelementai, sustiprina augalų imunitetą įvairiems stresą sukeliantiems veiksniams, jų tarpe ir sausroms, ir perteklinei drėgmei dirvožemiuose.

Iš insekticidų siūlome pasirinkti Fastac (0,2 l ha-1) arba Kaiso (0,15 kg ha-1).

Vasarinių javų pasėliai dažnai labai nukenčia net nuo trumpalaikių sausrų, kuomet sausoje dirvoje įkalinti augalai nepasisavina maisto medžiagų, išretėja pasėliai, augalai nustoja augti, skursta. Todėl pasėlius, kuriuose pastebimi pirmieji sausros požymiai ar net profilaktiškai, kuo skubiau reikėtų nupurkšti maitinamuoju tirpalu: Bratan Foliar NPK (3-5 kg ha-1) + Karbamidas (10 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1). Pasėlius nupurškus šiuo tirpalu, augalai aprūpinami visomis reikalingomis maisto medžiagomis 6-7 dienoms. Sausrai tęsiantis šį purškimą reikėtų pakartoti.

Antrasis pasėlių purškimas fungicidais prasidės pasėliams išplaukėjus. Tada apie tai ir rašysime.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.