Orai

Vasarinių kviečių pasėliai: 2020 metais plotų mažinti neverta

2019 11 19

Vasarinių kviečių pasėliai: 2020 metais plotų mažinti neverta

Pastarieji dveji alinančių sausrų metai buvo ypač nesėkmingi vasarinių kviečių augintojams. Kyla grėsmė, kad ūkininkai gali prarasti norą auginti šiuos javus ir 2020 metų pavasarį dar labiau sumažinti jų pasėlių plotus. Tokia situacija jau buvo nutikusi su vasariniais rapsais. Tačiau nepaisant tokio nusivylimo, tokių kardinalių priemonių nerekomenduojama imtis.

Vasariniai kviečiai yra vieni iš plačiausiai auginamų javų Lietuvoje. Be to, pagal derlingumo ir pasėlių plotų dydžius nusileidžia tik žieminiams kviečiams, o jų grūdų maistinė kokybė yra netgi aukštesnė nei žieminės formos kviečių.

Per paskutinius 10 metų vasarinių kviečių pasėlių plotai stipriai išaugo. Tiesa, atskirais metais jų plotų dydis svyravo. 2014 metais, kai nušalo didelė dalis žieminių kviečių, jų buvo pasėta net 353,6 tūkst. hektarų. O 2019 metais, po 2018-aisiais gautų žemų derlių, tik 149,5 tūkst. ha.

Nors jų grūdų derlingumas šalyje per visą Nepriklausomybės laikotarpį taip ir nepasiekė 4 t ha-1, ūkininkai ilgą laiką plėtė šių kviečių pasėlius. Viena iš šių augalų ploto augimo priežasčių buvo ta, jog sėjant vasarinius kviečius buvo galima išvengti didelę žalą darančio žiemkenčių pasėlių nušalimo žiemos periodu.

Tačiau dėl prasto derliaus per praėjusius dvejus metus kyla vis didesnė grėsmė, kad ūkininkai 2020 metais sumažins šių pasėlių plotus. Bet prieš priimant tokį sprendimą, verta jį kiek apmąstyti.

Galimo vasarinių kviečių pasėlių derliaus tendencijos – geros

Pirmiausia, vasarinių kviečių grūdai dar ilgai turės paklausą pasaulio rinkose, nes mažai turime augalų rūšių, kurių produkciją galėtume eksportuoti. Be to, jų derlingumo potencialas tarp šalyje auginamų javų yra mažesnis tik už žieminių kviečių, jei jie auginami aukštesnio nei 42 boniteto balų dirvožemiuose.

Taip pat dėl mažesnių auginimo sąnaudų (jos mažesnės, nes nėra rudens periodui būdingų išlaidų) grūdų savikaina neviršija žieminių kviečių ir taip išsaugo konkurencingumą. Galiausiai, patobulinus auginimo technologijas, vasarinių kviečių vidutinį derlingumą šalyje dar galima padidinti net 0,75–1,25 t ha-1, lyginant su tais dydžiais, kuriuos gavome per praėjusius 10 metų.

Visa tai reiškia, kad ūkininkai turi daug galimybių gauti maždaug 4,75–5,25 t ha-1 vidutinį derlingumą šalies mastu. Atskiruose laukuose, su aukštesnio našumo dirvožemiais, įmanoma prikulti ir 7–8 t ha-1 grūdų.

Kaip padidinti vasarinių kviečių derlių

Atlikome detalę analizę, palygindami vasarinių kviečių derlingumo dydžius, gautus įvairaus našumo žemėse, su jų pasėlių produktyvumo biometriniais rodikliais. Kontrolinių variantų duomenys buvo gauti iš augalų veislių tyrimo stočių, esančių panašaus našumo dirvožemiuose ir artimose geografinėse vietovėse.

Duomenys parodė, kad vasarinių kviečių, auginamų pagal vidutiniškai intensyvias technologijas, derlingumo dydžiai labiausiai priklauso nuo dirvožemio našumo ir klimato sąlygų. Vasarinių kviečių auginimas tampa pelningas, jei dirvožemių našumas viršija 43 boniteto balus, tačiau 5,5–6,5 t ha-1 derlingumą galima nuolat pasiekti tik lengvų priemolių dirvožemiuose, kurių našumas yra aukštas (>50 balų).

Galite ir patys paskaičiuoti galimą vasarinių kviečių derlingumą jūsų žemėse. Skaičiavimo formulė tokia: D = 0,12Bn. Čia D – vidutinis derlingumas t ha-1, Bn – žemės našumo boniteto balas, 0,12 – balo vertė.

Skaičiuojant formulės parametrus pagal augalų veislių tyrimų stotyse gautus duomenis, gavome skirtingą žemės našumo įvertinimą – pakitus žemės našumui vienu balu, derlingumo pokytis siekė net 0,135 t ha-1.

Skaičiavimo rezultatas rodo galimą vidutinį vasarinių kviečių daugiametį derlingumo dydį, juos auginant pagal intensyvias technologijas. Priklausomai nuo klimato sąlygų ir agrotechninės drausmės lygio, vasarinių kviečių derlingumas gali keistis maždaug 0,7–0,9 t ha-1.

Išanalizavus gautus rezultatus pastebime, kokią didelę įtaką vasarinių kviečių derlingumo dydžiams turi pasėlių tankumo ir varpos produktyvumo reikšmės. Net 55 proc. atvejų per žemi derlingumo dydžiai buvo gauti dėl nepakankamo pasėlių produktyvaus tankumo reikšmių ir virš 70 proc. atvejų – dėl per mažo varpos vidutinio produktyvumo.

Ūkių gamybiniuose laukuose dažniausiai randami pasėliai, kurių tankumas siekia 3,8–4,46 mln. produktyvių stiebų viename hektare. Tuo tarpu skaičiuojant jų tankumą pagal saulės energijos poreikį, gauname 6,25 mln. ha-1 reikšmę, o pagal dirvožemių gebėjimą išmaitinti ir pagirdyti augalus – 4,5–5,75 mln. ha-1 produktyvių stiebų.

Vidutinis varpos produktyvumas ūkių pasėliuose dar didesniu mastu atsiliko nuo esamų reikšmių augalų veislių tyrimo stotyse. Jose varpos produktyvumas buvo nuo 1,12 iki 1,30 g, o ūkiuose ši reikšmė tesudarė 0,95–1,15 gramų.

Primename, kad varpos produktyvumą sudaro grūdų varpoje kiekio ir 1000 grūdų masės sandauga. Skaičiavimo formulė:  V = G x m/1000. Čia V – varpos vidutinis produktyvumas gramais, G – grūdų vnt. skaičius varpoje, m – 1000 grūdų masė gramais.

Privalome skirti didesnį dėmesį vasarinių kviečių pasėlių įrengimui ir jų priežiūrai, siekiant didinti šių augalų derlingumą Lietuvos mastu.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.