Orai
0

Vasarinių rapsų auginimo technologijų pokyčiai žemesnio ir vidutinio našumo žemėse

2018 02 20

Vasarinių rapsų auginimo technologijų pokyčiai žemesnio ir vidutinio našumo žemėse

Tęsiame straipsnių ciklą – „Ką sėsime 2018 pavasarį?“. Jau esame aptarę priežastis, dėl kurių 2018 metais, lyginant su 2017, vasarojaus sėjai skirtų dirvų plotai gali padidėti ne mažiau kaip 375 tūkst. hektarų. Tai – labai daug. Šias žemes, priklausomai nuo jų našumo ir kitų savybių, siūlėme skirti vasarinių kviečių, vasarinių miežių bei vasarinių rapsų sėjai. Šį kartą kalbėsime apie vasarinių rapsų auginimo technologijų pokyčius, atsižvelgiant į faktinę dirvožemių būklę ir galimas orų sąlygas 2018 metų pavasarį.

Vieta sėjomainoje ir priešsėliai

Jeigu neplanuojate padidinti vasarinių rapsų pasėlių plotų, tai prisilaikykite sėjomainos schemos reikalavimų – sėkite ten, kur jiems numatyta vieta, ir jokių papildomų rūpesčių dėl sėjomainos korekcijų neturėsite. Jei žadate šiek tiek rizikuoti ir dėl neįvykdyto rudenį žiemkenčių sėjos plano dalį likusių laisvų laukų užsėti vasariniais rapsais, tai vadovaukitės bendromis rekomendacijomis. Jose nurodoma, kad rapsų negalima atsėliuoti ar juos sėti po augalų, turinčių bendrų ligų ar kenkėjų.

Veislių pasirinkimas

AB „Linas Agro“ ūkininkams siūlo dvi hibridines (Jacomo ir Jazz KWS) ir tris linijines (Fenja, Mosaic ir SW Landmark) vasarinių rapsų veisles. Iš jų Jazz KWS H, Jacomo H ir Fenja yra vidutinio ankstyvumo, o likusios – vidutinio vėlyvumo.

Taip pat galima išbandyti ir vadinamosios „švaraus lauko“ (Clearfield - CL) technologijos hibridines vasarinių rapsų veisles: KWS Ingmar CL ir Cultus CL. Šios rapsų veislės ypač pasiteisina laukuose, kurie užteršti kryžmažiedėmis piktžolėmis (pvz., garstukais), ir įprastais herbicidais šių piktžolių nepavyksta visiškai išnaikinti. Pasėjus „švaraus lauko“ technologijai pritaikytas vasarinių rapsų veisles ir po augalų sudygimo nupurškus specialiu herbicidu Cleravo + Dash, išnaikinsime pikžoles ir turėsime švarius pasėlius.

Trumpai priminsime vasarinių rapsų veislių suskirstymą pagal jų brandos laiką (dienos nuo sudygimo iki kietosios brandos): ankstyvos brandos (iki 100 dienų), vidutinio ankstyvumo (100-107 d.), vidutinio vėlyvumo (107-112 d.) ir vėlyvos brandos (110-118 d.). Veislių tyrimo stočių duomenys ir gamybinė praktika rodo, kad ankstėjant veislės brandai, derlingumas mažėja. Dėl to, siekiant gauti ekonomiškai pagrįstus derlius, ankstyvos brandos veislės sėjamos į aukštesnio našumo žemes. Vidutinio vėlyvumo veisles galime sėti ir į žemesnio našumo dirvas. Žinoma, vasarinių rapsų faktinis brandos laikas dar priklauso nuo dirvų našumo, sėjos laiko, pasėlio tankumo, tręšimo intensyvumo, nuo pasirinktos augalų apsaugos sistemos ir nuo esamų orų sąlygų. Pasirenkant veisles, rekomenduojame konsultuotis tiek su mūsų firmos vadybininkais, tiek su augalų veislių tyrimo stočių specialistais.

Šio pavasario sėjai ūkininkams siūlome dvi hibridines (Jacomo ir Jazz KWS) ir tris linijines (Fenja, Mosaic ir SW Landmark) vasarinių rapsų veisles. Iš jų Jazz KWS H, Jacomo H ir Fenja yra vidutinio ankstyvumo, o likusios – vidutinio vėlyvumo. Taip pat galima išbandyti ir vadinamosios „švaraus lauko“ (Clearfield) technologijos hibridinės vasarinių rapsų veisles: KWS Ingmar CL ir Cultus CL.

Dirvožemių parinkimas ir jų paruošimas sėjai

Be abejo, sėjomainų schemų griauti nereikia: laukai, kuriuose numatyta sėti vasarinius rapsus, ir apsėjami šia augalų rūšimi, nepriklausomai nuo dirvožemių našumo. Žinoma, išimčių gali būti, bet tai kiekvieno ūkininko asmeninis sprendimas. Kaip jau esame rašę ankstesniuose straipsniuose, tiksliai dar nežinome, kiek šį pavasarį turėsime vasarojui skirtų žemių, tačiau jau aišku, kad jų bus daug daugiau nei įprastai. Rezervinius laukus, kurie nenumatyti sėjomainų schemose, rekomenduojame užsėti vasariniais kviečiais, miežiais ir rapsais. Vasariniais kviečiais užsėjami laukai, kurių dirvožemių našumas yra didesnis nei 40 boniteto balų. Tie laukai, kurių dirvožemiai įvertinti 35-40 balų, skiriami vasariniams miežiams. O žemo (iki 28-35 balų) ir kai kurios labai žemo (<28 balo) našumo rezervinės žemės skiriamos vasarinių rapsų sėjai.

Klasikinėse vasarinių rapsų auginimo technologijose praktikuojami du priešsėjinio dirvų dirbimo būdai. Pirmasis taikomas labiau sukultūrintose žemėse: pavasarį, kai dirva įšyla iki 7-8 °C temperatūros, purenama sėjos gyliu ir tą pačią dieną pasėjami rapsai. Antrasis būdas taikomas prasčiau sukultūrintose ar šlapesnėse žemėse. Kai su padargais galima įvažiuoti į lauką, dirva purenama 7-10 cm gyliu, kad ji išsivėdintų, sušiltų ir išgaruotų susidarę toksinai. Praėjus 5-10 dienų, dirva pakartotinai purenama sėjos gyliu ir sėjami rapsai.

Tačiau 2018 metų pavasario pradžioje didesnėje šalies teritorijos dalyje, be jokių abejonių, ūkininkų laukia peršlapusios dirvos su stipriai suslėgtu viršutiniu dirvožemio horizontu, kurio storis gali net viršyti ariamąjį sluoksnį. Jei orai bus saulėti, dirvos paviršiuje greitai susiformuos stora ir sukietėjusi pluta. Jei orai bus lietingi, tai dirvos paviršiuje susidarys klampi bestruktūrė dirvožemio masė. Tokių savybių žemes, ypač priemolių kilmės, tikrai bus nelengva paruošti sėjai. Šiuo atveju pateikti vieną-tris rekomendacijas, kuriose būtų nurodyti visi galimi dirvų ruošimo 2018 metų vasarinių rapsų sėjai būdai, yra sunku. Net vieno ūkio sąlygomis turėsime dešimtis skirtingų plotų su skirtingomis fizikinėmis žemių savybėmis. Manome, kad ūkininkų laukia sunkus uždavinys kovo pabaigoje – balandžio pradžioje įvertinti kiekvieno sėjomainos lauko dirvožemio faktinę charakteristiką ir priimti sprendimus, pasirenkant dirvų paruošimo sėjai būdus.

Į ką reikia atkreipti dėmesį, įvertinant laukų dirvožemių fizikines-agrochemines savybes:

  • granuliometrinė žemių sudėtis, drėgnis, susislėgimo laipsnis ir esamų vėžių gausa po rudens darbų;
  • priešsėlinio augalo rūšis, jo šiaudų (lapų) įterpimo ir rudeninio žemės dirbimo būdai bei jų kokybės įvertinimas;
  • ar buvo rudenį išbertos trąšos, jų rūšis ir tręšimo normos;
  • agrocheminės dirvožemio savybės (pH, humuso, azoto, fosforo ir kalio kiekiai).

Jei nenorite užsiimti šia sunkia užduotimi, tai tikrai gausite bent patenkinamą rezultatą, jei šį pavasarį vasariniams rapsams skirtas dirvas arba giliai (12-15 cm) supurensite, arba jas 15-20 cm gyliu suarsite ir iš karto išlyginsite arimo paviršių akėčiomis. Ir tik po to paskleidžiamos trąšos ar net kalkinimo medžiagos. Neužmirškite, kad dirvožemiuose, kurių reakcija įvertinta pH 5,25-5,5,  vasarinių rapsų vidutinis derlingumas būna net 0,8-1,25 t ha-1 didesnis, nei dirvose, kurių reakcija įvertinta žemiau pH 4,8. Viena tona kalkakmenio, skirta 1 ha, padidina dirvos pH reikšmę apie 0,4 vnt.. Tad žinodami savo dirvų faktinę reakciją ir siekiamą pH reakciją, kalkinimo normą galite apskaičiuoti patys.

Jonavoje įvykusiame žemdirbių suvažiavime dar kartą buvo pasakyta, kokių didelių nuostolių patyrė šalies ūkiai po 2017 metų labai lietingo rudens, kai net apie 75 tūkst. ha javų, kukurūzų, cukrinių runkelių ir kitų augalų derlius liko laukuose ir nepateko į aruodus. Be to, ir išaugintos produkcijos kainos stipriai sumažėjo. Visi supranta, kad 2018 metais reikės stipriai taupyti, kad išvengtume prasiskolinimo. Tuo tarpu rūgščių dirvų kalkinimas yra geriausiai atsiperkanti investicija, o kasmet populiarėjantį granuliuotą kalkakmenį patogu paskleisti ir įprastais trąšų barstytuvais. Šia investicija verta pasinaudoti.

Po trąšų ir kalkakmenio paskleidimo dirvos pakartotinai purenamos, vadovaujantis priešsėjinio jų dirbimo rekomendacijomis.

Tręšimo planavimas

Žinotina, kad trąšų pirkimo ir įvairių tręšimo darbų kainų suma sudaro net iki 60 % visų vasarinių rapsų auginimo sąnaudų (apie 450-500 EUR ha-1). Mums būtina gerai išmokti apskaičiuoti tręšimo normas ir optimizuoti šiuos darbus, kad tręšimo rentabilumas būtų ne žemesnis nei 50-75 %. Kai kurių bandymų duomenys rodo, kad galima gauti dar aukštesnį trąšų naudojimo pelningumą netgi intensyvių technologijų pasėliuose. Tačiau taip pat žinome, kad trąšos gali būti mažai efektyvios, jei nepašalintas atskirų agrotechnikos veiksnių minimumo faktorius. 2018 metų auginimo technologijų pokyčius siūlome tik tiems vasarinių rapsų pasėliams, kurie bus auginami žemesnio našumo rezervinėse žemėse. Tuo tarpu jų pasėliams, esantiems tradicinėse sėjomainų rotacijose, kuriose ūkininkai ir taip stabiliai išaugina apie 2,0-2,5 t ha-1 sėklų, jokių vasarinių rapsų agrotechnikos naujų pokyčių nesiūlome.

Vasariniai rapsai priklauso gausiai tręšiamų augalų grupei, kurioje trąšų ekonominis efektyvumas viršija vidutinius rodiklius. Pirmoje lentelėje pateikiame duomenis, kiek vasariniai rapsai sunaudoja mineralinių elementų sukurti vienai tonai produkcijos.

1 lentelė. Mineralinių maistinių elementų kiekiai, sunaudojami vasarinių rapsų derliui (1 tonai/ha) išauginti

Maistiniai elementai Atskirose augalo dalyse Iš viso*
sėklose stiebuose šaknyse
Makroelementai, kg t-1
Azotas (N) 35,0 5,5 4,5 50,0
Fosforas (P2O5) 15,3 3,2 0,85 24,0
Kalis (K2O) 10,0 14,0 7,0 49,5
Magnis (MgO) 3,8 2,2 1,0 10,5
Siera (S) 5,5 3,5 2,8 16,0
Mikroelementai, g t-1
Boras (B) 15,5 14,0 7,0 55,0
Varis (Cu) 16,0 8,0 3,5 38,5
Cinkas (Zn) 42,0 15,0 7,5 84,0
Manganas (Mn) 23,0 25,0 6,7 90,0
Geležis (Fe) 115 135 35,0 470
*) esant sėklų-stiebų-šaknų santykiui 1:2,5:0,65

Kitame straipsnyje pratęsime vasarinių rapsų agrotechnikos pokyčių 2018 metams aptarimą.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.