Orai
0

Vasarojaus būklė ir ankstyvoji priežiūra

2017 05 17

Vasarojaus būklė ir ankstyvoji priežiūra

Dauguma pavasario sėjos lauko augalų, išskyrus bulves, kukurūzus ir grikius, jau sudygo. Pakalbėkime apie vasarinių javų pasėlių būklę ir svarbiausius priežiūros darbus, kuriuos reikia atlikti gegužės mėnesį.

Sudygo gerai

Balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje vyravo nuosaikiai šilti orai, dirvožemiuose užteko drėgmės. Dėl to daugumoje laukų ankstyvos sėjos vasarojaus sėklų lauko daigumas buvo aukštas (75-90 %). Be to, ten, kur buvo pasėtos sertifikuotos sėklos, pasėliai sudygo sparčiau ir tolygiau. Tai - tinkamo dirvų priešsėjinio paruošimo ir aukštos sėklų kokybės rezultatas. Kartais sakoma, kad ūkininkai nesugeba prisitaikyti prie dažnų orų ir dirvožemių savybių pokyčių? Gera dabartinė vasarojaus pasėlių kokybė paneigia šią nuomonę. Nerimą kelia tik kai kuriuose šalies regionuose tiek gegužės, tiek net birželio mėnesiais prognozuojamos šalnos, kurių metu žemės paviršiuje temperatūra nukristų net iki minus 3-5 °C. Jei taip nutiktų, tai būtų pažeistas arba visas augalas, arba jų jaunesni ūgliai ar žiedynai. Tiek vienu, tiek kitu atveju nuostolių galėtų būti. Tačiau tikėkimės, kad šios prognozės nepasitvirtins, arba šalnos bus daug silpnesnės.

Gegužės antros dekados pradžioje atliktas vasarojaus pasėlių įvertinimas parodė, kad javų vidutinis sėklų lauko daigumas daugumoje atvejų viršijo 80 % ribą, o ankštinių augalų jis buvo įvairesnis ir svyravo 75-90 % ribose, priklausomai nuo sėklų kokybės ir dirvožemio savybių. Molingose dirvos, kuriose dažniau sėjamos pupos, visą balandį ir gegužės pirmąją pusę santykis tarp drėgmės ir oro kiekių taip ir nepasiekė optimalių reikšmių. Vadinasi, apie 10-15 % pupų buvo pasėtos į dirvas, kuriose dėl vandens pertekliaus dygstančioms sėkloms trūko deguonies. Tačiau vadovaujantis vidutiniais skaičiais šalies mastu, šio lietingo pavasario vasarojaus sėklų lauko daigumo parametrai 4-6 procentiniais vienetais viršija įprastinius daugiamečius vidurkius. Aukštas sėklų lauko daigumas ir šiek tiek padidintos sėklų normos lėmė didesnį pasėlių tankumą ir greitesnį pradinį augimą. Vasarinių kviečių pasėliuose rasdavome apie 425-475 vnt. daigelių kvadratiniame metre, vasarinių miežių - 320-370, žirnių – 85-95, o pupų 38-45 vnt. m-2.

Būtinos azoto trąšos

Minėtos pasėlių tankumo reikšmės leidžia manyti, kad vasarinių javų pasėlių tankumas javapjūtės metu bus optimalių parametrų, kas tikrai padidintų jų vidutinį derlingumą. Tačiau taip nutiktų tuo atveju, jeigu birželio mėnesį nebus ilgalaikių sausrų. Tokią vasarojaus derlingumo prognozę patvirtina ir tas faktas, kad javų ir ankštinių augalų daigeliai daugumoje atvejų yra masyvesni ir turi geriau susiformavusias šakneles nei įprastai, nepaisant tankokų pasėlių ir vėsių, mažai saulėtų orų gegužės antros dekados pradžioje. Tai „ilgo“ pavasario pasekmė (sėklų brinkimo ir dygimo trukmė buvo net 50-150 % ilgesnė nei įprastai).

Dauguma sudygusių vasarojaus augalų šiuo laiku yra tik II organogenezės etape (dar nevyksta jokie generatyviniai procesai). Jo metu augalams labai svarbu sukaupti kuo daugiau vegetatyvinės masės ir geriau pasiruošti būsimiems III ir IV vystymosi etapams. Vienas svarbiausių vasarinių kviečių pasėlių aukšto produktyvumo garantų yra optimalus tręšimas. Jiems trąšos tiek išberiamos ant dirvos, tiek išpurškiamos ant lapų. Prieš sėją paprastai išberiamos kompleksinės NPK trąšos. Prieš sėją azoto skiriame tiek, kad pakaktų iki krūmijimosi pabaigos. Dėl to dabar dar nereikėtų skubėti pakartotinai tręšti juo. Tačiau, jei azoto trąšos nebuvo išbertos prieš vasarojaus sėją, jomis vasarinių javų pasėlius reikėtų tręšti, augalams pasiekus 1-2 lapelių tarpsnį, kad jie kuo intensyviau augtų, suformuotų stipresnę šaknų masę ir sutvirtėtų. Tuomet ir vėliau augalai bus ne tik atsparesni nepalankioms augimo sąlygoms, bet ir didesnio derlingumo potencialo. Tam reikėtų išberti apie 200 kg ha-1 amonio salietros. Pasibaigus vasarinių javų II organogenezės etapui arba prasidėjus krūmijimuisi (III organogenezės etapas), pasėliai papildomai tręšiami azoto (85-100 kg ha-1) trąšomis, kad būtų sudarytos optimalios mitybos sąlygos formuotis generatyviniams organams.

Prasidėjus krūmijimuisi vasarinių javų pasėlius reikia papildomai patręšti azoto (85-100 kg ha-1) trąšomis, kad būtų sudarytos optimalios mitybos sąlygos augalams vystytis ir suformuoti aukštą derlingumo potencialą.

 Piktžolių naikinimas ir augimo reguliavimas

Tręšiant vasarinių javų pasėlius, labai svarbu, kad būtų sunaikintos pasėliuose išplitusios piktžolės. Augalams pasiekus 2 lapelių tarpsnį, prasideda optimalus laikas dviskiltėms piktžolėms naikinti. Tinkamiausi herbicidai plačialapėms piktžolėms naikinti yra Biathlon (40-55 g ha-1) arba Cleave (0,8-1,2 l ha-1). Vienaskiltės piktžolės naikinamos vėliau herbicidu Axial (0,6-0,7 l ha-1), kai ir iš gilesnių sluoksnių sudygsta tuščiosios avižos. Siekiant paskatinti augalų krūmijimąsi, į Biathlon ar Cleave herbicidų tirpalą galima įmaišyti ir augimo reguliatorių Cycocel (0,5-1,0 l ha-1).

Kviečių vystymosi tarpsniai

Siekiant, kad augintojai lengviau suprastų kviečių vystymosi dėsningumus, pateikiame sutrumpintus jų aprašus gegužės mėnesiui (1 lentelė). Žinome, kad krūmijimosi pradžioje augimo kūgelyje formuojasi būsimojo žiedyno ašis, vyksta pradmeninės žiedyno ašies (būsimos varpos pagrindas) ,,segmentacija“ – plona ir ilga ašis susiskirsto į trumpus fitomerus, ant kurių vėliau susiformuos varputės (III ir IV organogenezės etapai). Tręšimas daug lemia būsimos varpos produktyvumą, nes vėliau javams augant nei fitomerų, nei varpelių kiekiai žiedyne padidėti negali, o nunykti – taip. Varpelių nunykimo ankstyvajame jų augimo periode pagrindinė priežastis yra bioenergijos ir mikroelementų trūkumas. Mikroelementų „badą“ pašaliname papildomais tręšimais mikroelementais per lapus, o bioenergijos suteikiame į tręšimo tirpalą įmaišydami ir biostimuliatorių. Detaliau apie tai skaitykite portale www.rapsai.lt

1 lentelė. Vasarinių kviečių augimo ir vystymosi tarpsniai gegužės mėnesį

Organo-genezės etapai

Struktūros, funkcijos, procesai

Augimo ir vystymosi tarpsniai

BBCH skalė

Galimos tarpsnių datos

I

I etapas prasideda grūdui patekus į dirvą: sėklų brinkimas, šaknelių išleidimas iš grūdo, koleoptilės išleidimas į dirvos paviršių. Nediferencijuotas augimo kūgelis.

Dygimas

0–09

04.15-30-05.05

II

Fitomerų formavimasis ir augimas. Išsiskleidus pirmajam tikrajam lapui, augalas pereina į II organogenezės etapą, formuojasi pradmeniniai fitomerai augimo kūgelyje – tarpubamblių, lapų užuomazgos ir būsimųjų pumpurų inicialinių ląstelių grupės. Augimo kūgelis tįsta, išryškėja jo apikalinė dalis ir pagrindas, kur iki to momento susiformuoja 3 pradmeninių lapelių užuomazgos.

I-III lapeliai

10–19

05.01-15

III

Žiedyno ašies formavimasis. Formuojasi būsimojo žiedyno (varpos) ašis, vyksta pradmeninės žiedyno ašies ,,segmentacija“ – plona ir ilga ašis susiskirsto į trumpus fitomerus.

Krūmijimasis

20–29

05.16-22

IV

Žiedyno ašies šoninių struktūrų formavimasis. Susidaro žiedyno ašies elementai – varputės.

Žiedyno elementų formavimasis IV organogenezės etape prasideda aukščiau žiedyno ašies vidurio ir plečiasi akropetaline ir bazipetaline kryptimis. Kadangi nuo šiol produktyvumo struktūros formuojasi asinchroniškai, žiedynui pradeda galioti pagrindinis morfofiziologinis dėsnis – struktūros, atsiliekančios dviem etapais, redukuojasi.

Bamblėjimas

30–32

05.20-31

Anksti pasėti vasariniai kviečiai gegužės pabaigoje gali pasiekti bamblėjimo (V organogenezės etapas) tarpsnį, su kuriuo prasideda intensyvus augimo periodas. Apie jį rašysime vėliau.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.