Vėlyvojo rudens sausra ir žiemkenčių pasėliai
2018 metų augalų vegetacinis periodas išsiskyrė net trimis sausromis. Pirmosios dvi buvo pavasario ir vasaros metu, o trečioji prasidėjo spalio pradžioje ir tęsėsi iki šiol. Apie pirmąsias dvi sausras jau esame ne kartą rašę. Dabar laikas aptarti ir trečiąją, kuri savo stiprumu beveik prilygsta pirmajai.
Tokių šiltų ir sausų orų per pirmąsias spalio mėnesio dvi dekadas neprisimena net mūsų senoliai. Kokią įtaką ši sausra daro ir darys kultūriniams augalams, ypač žiemkenčiams? Pastarosiomis dienomis numatomi lietūs, tačiau drėgmės deficito dirvožemiuose jie visiškai nepanaikins. Sinoptikai prognozuoja, kad ir spalio pabaigoje, ir lapkričio pirmoje pusėje kritulių vėl bus mažai arba iš viso jų nebus. Dėl to žiemkenčių pasėliai iki jų rudeninės vegetacijos pabaigos taip ir neišsivaduos nuo drėgmės stygiaus dirvožemiuose neigiamo poveikio.
Pasėlių įvertinimo duomenys rodo, kad tarp įvairių rūšių žiemkenčių dabartiniu metu geresnės būklės yra rapsų pasėliai. Jie - beveik optimalaus tankumo (20-35 vnt. augalų m-2) ir augalų išsivystymo laipsnis (IV organogenezės etapas) atitinka biologinius reikalavimus maksimaliai galimam žiemkentiškumui pasiekti.
Gerai prisimename mūsų nerimą dėl pernelyg suvešėjusių žieminių rapsų rugsėjo trečią dekadą, tuomet atsirado didelė tikimybė jiems peraugti. Ūkininkams rekomendavome pasėlius pakartotinai nupurkšti augimo reguliatorių tirpalais: Caryx (1 l ha-1), Juventus (0,7 l ha-1) arba jų mišiniu. Kai kurie ūkiai augimo reguliatorius naudojo net tris kartus. Be to, žieminių rapsų augimą lėtino ir prasidėjusi rudeninė sausra. Dėl to rapsai neperaugo ir gavome normalius gerai išsivysčiusius augalus. Retai taip būna, kad rapsų augimo kūgeliai būtų susiformavę taip arti dirvos paviršiaus (0,5-1,0 cm), kaip įvyko šį rudenį. Tokia žieminių rapsų faktinė anatomija – didesnė tikimybė augalų sėkmingam peržiemojimui.
Vertinant žieminių javų pasėlių būklę, matome didelį jų hibridų pranašumą prieš linijinės selekcijos veisles. Nors priesmėlių dirvose dėl didelio drėgmės stygiaus jų sėklos ilgai dygo, tačiau šiuo metu augalai jau baigia antrąjį krūmijimosi ciklą ir, tikriausiai, baigs trečiąjį. Hibridinių veislių augalai turi ir didesnius lapelius, ir geriau išsivysčiusius šalutinius ūglius. Tuo tarpu linijinių veislių javų, pasėtų priesmėlio ar smėlio dirvožemiuose, pasėliai jau yra paveikti sausros: lapeliai maži, o šalutiniai ūgliai dar mažesni. Derlingesnėse ir labiau drėgmę išlaikančiose priemolių dirvose ir linijinių veislių žieminių javų pasėliai yra labai geros būklės.
Žinant, kad sausra dar tęsis ir lapkričio mėnesį, augalai turės iššūkių. Ūkininkai pasėlius ir jų priežiūros priemones turėtų vertinti objektyviai. Šiuo metu orai atvėso, tačiau jie dažnai kinta, o prognozės būna sunkiai nuspėjamos. Pagal šiandienos orų prognozes pasėlių priežiūros darbai turėtų būti baigti. Tačiau, jei orai atšiltų ir dienomis temperatūra pakiltų daugiau nei +10 °C, vėl reikėtų prisiminti mūsų ankstesniame straipsnyje išsakytą rekomendaciją: sausros neigiamą įtaką stipriai sumažinsime, jei pasėlius patręšime per lapus trąšų ir amino rūgščių mišinio tirpalais: Microfert (1,0 l ha-1) + Wilis NPK 10-53-10 + mikro (3,0-4,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (1,0 l ha-1).
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122