Orai
0

Žemės dirbimas: svarbiausios užduotys šį rudenį

2019 10 14

Žemės dirbimas: svarbiausios užduotys šį rudenį

Sumažėjus derliaus nuėmimo bei žiemkenčių pasėlių priežiūros apimtims, ūkininkai vis didesnį dėmesį skiria dar nebaigtoms žemės dirbimo užduotims. Jų pagrindinė paskirtis – suformuoti optimalių fizinių parametrų dirvožemių ariamąjį horizontą ir podirvį. Kaip ruošti dirvą šį rudenį?

Dirvų dirbimui derėtų skirti tiek pat dėmesio, kaip ir augalų veislių pasirinkimui, tręšimo planavimui ar augalų apsaugai. Dirbdami žemę keičiame dirvožemio savybes, nuo kurių priklauso augalų vystymasis.

Didžiosios Britanijos dirvožemių savybių tyrėjai yra nustatę, jog dėl dirvų dirbimo kokybės to pačio lauko dirvožemių našumas per vienus metus gali pakisti net 7–15 boniteto balų. Tačiau realybėje dažniausiai našumas mažėja, nes ūkininkai taupo lėšas ir laiką kokybiškam dirvų paruošimui. To pasekmė – suslėgti, prastai aeruojami, užmirkę arba dėl sumažėjusio humuso kiekio mažiau drėgmę bei orą taupantys dirvožemiai.

Panaši padėtis yra ir Lietuvoje. Kokius darbus galima atlikti, kad situaciją gerėtų?

Žemės dirbimas: svarbiausi darbai šį rudenį

Vėlyvą rudenį žemės dirbimą pradėti rekomenduojama nuo žiemkenčių pasėlių vagojimo, skirto polydžio vandenims nuleisti į žemesnes lauko vietas, kad vėliau žemė nebūtų per šlapia. Vagų gylis turėtų būti apie 30–40 centimetrų. Vagas reikia nukreipti arba į drenažo sausinamuosius griovius, arba į laukuose esančias įdubas – jose išgręžiamos angos, kurių gylis apie 20 cm seklesnis nei drenų. Į angas derėtų įterpti šiaudų.

Kitas darbas – atskirų laukų dirvožemių susislėgimo laipsnio nustatymas 60 cm gylyje. Šiam tikslui gaminami specialūs įrenginiai, kuriuos galima įsigyti daugelyje prekybos centrų. Verta prisiminti, kad kritinis dirvožemio kietumas, kurį dar įveikia augalų šaknys, yra 1,5 MPa (Mega paskalis). Pagal gautus patikros rezultatus pasirenkamas žemių dirbimo būdas. Jei neturite galimybės patikrinti savo dirvožemių susislėgimo laipsnio, vadovaukitės empiriniais duomenimis.

Per daug suslėgtų dirvožemių ploteliai buvo aiškiai pastebimi ankstyvą pavasarį. Dirbamuose laukuose telkšojo paviršinio vandens klanai, vėlavo dirvų džiūvimas. Kai kur ne tik ankstyvą pavasarį, bet ir vidurvasarį, gausiau palijus, laukuose kaupėsi paviršinis vanduo. Visa tai rodo, kad dirvose yra susiformavęs „padas“ arba silpnai veikia drenažo sistema, arba abi priežastys egzistuoja vienu metu.

Būtent, tokiuose laukuose ir taikomi „gydomieji“ dirvos dirbimo būdai: arimas lysvėmis, „kurminimas“, gilusis purenimas, netgi melioracijos griovių sutvarkymas. Šiuos žemės dirbimo būdus ūkininkai naudoja per retai, todėl pavasario sėja šiuose laukuose prasideda net 4–7 dienomis vėliau, nei galėtų.

„Kurminimas“

Dirvų „kurminimas“ labai efektyvus sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Urveliai daromi specialiais įrenginiais („kurmintuvais“) 0,4–0,7 m gylyje ir 1,0–1,5 m atstumu vienas nuo kito. Urvelių skersmuo mineraliniuose dirvožemiuose yra 6–8 cm, o durpžemiuose – 15–20 centimetrų.

„Kurminimas“ naudojamas neakmenuotuose, sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, išilgai sausinamųjų griovių kertant skersines vagas, kuriomis vanduo gali nutekėti iš „kurminimo“ griovelių.

„Kurminimo“ darbus galite pradėti ir dabar, nes dirvožemiai po lietaus tam tinkami. Urveliai ilgiausiai išsilaiko ir į juos lengviausiai patenka vanduo, jei darbai atliekami tada, kai dirvožemių drėgnis yra 21–27 %.

Gilusis purenimas ir lysvinis arimas

Gilusis purenimas naudojamas padidinti perteklinio vandens nutekėjimą į drenas ir dirvožemio laidumą. Jis atliekamas 20 cm aukščiau nei drenažas, siekiant nesugadinti drenažo linijos.

Lysvinio arimo metu laukas suariamas lysvėmis, nuo 8 m iki 16 m pločio, priklausomai nuo dirvožemio tipo. Išmestinėmis vagomis nuteka ne tik paviršinis vanduo, bet ir dalis perteklinio, susikaupusio iš armenyje. Tai gana pigi ir paprasta žemių sausinimo priemonė.

Visuose kituose laukuose žemės dirbimo būdus pasirenkate pagal faktinę situaciją konkrečiame lauke. Svarbu pastebėti, kad visi žemės dirbimo būdai yra geri, jei jie atitinka tiek bendrąsias rekomendacijas, tiek esamą ūkio patirtį. Minimalus žemės dirbimas, kuris dažniau naudojamas našiose dirvose, taupo laiką ir kurą, sumažina dirvos eroziją, išsaugo daugiau drėgmės, sumažina CO2 emisiją. Tačiau atsisakius arimo, humuso, fosforo ir kalio kiekiai didėja tik viršutiniame (0–10 cm) dirvožemio horizonte, o žemiau esančiuose – sumažėja. Esant sausroms, kai dirvos išdžiūsta, augalai gali pradėti badauti.

Praktika rodo, kad žemesnio našumo žemėse gali būti naudingesnis seklus arimas, nes jis sumažina piktžolių kiekį, paslepia šiaudus, sunaikina šliužus. Jei esate prieš klasikinį arimą, kas 2–4 metus galite naudoti neariminį dirvos purenimą, kuris ypač tinka po tarpinių pasėlių pjūties. Gilus neariminis žemės purenimas taip pat gerai įmaišo šiaudus, padeda kovoti su šliužais, labiau negu arimas tausoja dirvą.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.