Žieminiai javai: kaip per likusį mėnesį padidinti pasėlių derlingumą
Baigiantis birželiui, visų žieminių javų, išskyrus žieminius miežius, vystymasis šiek tiek atsiliko nuo daugiamečio vidurkio. Vis tik iki žieminių javų kūlimo brandos liko mėnuo, tad laiko padidinti jų pasėlių derlingumui dar yra. Juolab kad šią vasarą atskiruose žieminių kviečių pasėliuose turime galimybę prikulti rekordinius derlingumo dydžius. Svarbiausia dabar – aprūpinti augalus reikiamais elementais.
Žieminių javų būklė baigiantis birželiui
Šį pavasarį visų rūšių žieminių miglinių javų pasėlių plotai Lietuvoje siekė arti 1 mln. hektarų. Visi javai gerai peržiemojo, o didesnė pasėlių dalis buvo optimalios būklės. Balandį ir gegužės pradžioje buvusių sausrų ir vėsių orų su stipriomis šalnomis padarytą žalą žiemkenčių pasėliams beveik kompensavo vėliau gausiai iškritę krituliai, šilti orai bei kruopšti šių augalų pasėlių priežiūra. Todėl, baigiantis birželiui, žieminių javų vystymasis nedaug atsiliko nuo daugiamečio vidurkio – vos 3–5 dienomis.
Artėjant žieminių javų kūlimo brandai, dar turime pakankamai laiko, kad pasitelkę papildomus tręšimus per lapus padidintume žieminių javų varpų produktyvumą, o tuo pačiu ir jų pasėlių derlingumą. Juolab kad drėgmės atsargų dirvožemiuose turėtų pakakti iki jų brandos, o galimos sausros nesutrukdys derliui didėti.
Žieminiai miežiai jau yra vaškinės brandos tarpsnyje ir tręšti juos per vėlu. O štai žieminiai kviečiai straipsnio rašymo metu buvo vandeningos pieninės brandos tarpsnio pabaigoje, o žieminiai rugiai ir žieminiai kvietrugiai – pieninės brandos pradžioje. Tai reiškia, kad lieka dvi savaitės tręšimams per lapus.
Produktyvumas – panašus kaip derlingiausiais metais
Žieminių kviečių pasėlių dabartinė būklė ir jų produktyvumo elementų reikšmės yra geresnės už buvusias derlingiausiais šalyje – 2015 – metais. Mažai (iki 6–9 proc.) randame pasėlių, kurių produktyvus tankumas būtų mažesnis nei 4,0–4,5 mln./ha-1 stiebų. Didžiausią (apie 60–65 proc.) plotą sudaro 4,5–5,5 mln./ha-1 tankumo pasėliai. Apie 15 proc. pasėlių yra per tankūs (daugiau nei 6,0 mln./ha-1). Ir tik 15–20 proc. žieminių kviečių pasėlių yra optimalaus (5,5–6,0 mln./ha-1) tankumo.
Atlikome ir varpų produktyvumo tyrimus. Jei varpų neskirstysime pagal jų kilmę (pagrindinių ir šalutinių stiebų), tai vidutinio ir aukštesnio nei vidutinio našumo dirvose pasėtų žieminių kviečių pasėliuose varpų produktyvumas birželio pabaigoje beveik prilygo 2015 metų to laiko rezultatams –vidutinis grūdų kiekis varpoje buvo 35–42 vnt. Žinant, kad nuo pieninės brandos pradžios iki kietosios brandos pabaigos dėl įvairių priežasčių dar vidutiniškai nunyksta ar „pranyksta“ (sulesa paukščiai, išbyra iš varpų) 5–10 proc. varpose esančių grūdų, tai iki pjūties pradžios jose turėtų dar likti 33–38 vnt. grūdų.
Derlingumo dydžių prognozės
Jau dabar galime beveik tiksliai prognozuoti žieminių javų derlingumo dydį, jei jį matuosime milijonais grūdų iš hektaro, tačiau dar nežinome, kokio dydžio bus 1000 grūdų masė, kuri turi labai didelės įtakos pasėlių derlingumui. Taip pat dar turime agrotechninių priemonių, kuriomis ir šiuo metu galime reguliuoti grūdų masės reikšmes. Viena iš jų – pasėlių tręšimai per lapus.
Tam, kad būtų lengviau apsispręsti dėl papildomų investicijų tręšimams per lapus, verta atsižvelgti į pasėlių produktyvumo rodiklių ryšį su būsimais derlingumo dydžiais. Skaičiavimams pasirinkime standartinę pasėlių tankumo reikšmę – 5,0 mln./ha-1 produktyvių stiebų. Grūdų kiekio varpoje reikšmes pasirinkime prognozuotus 33 ir 38 vnt. Tokiu atveju bendras grūdų kiekis pasėlyje būtų: 5 x 33 = 165 mln./ha-1 vienetų ir 5 x 38 = 190 mln./ha-1 vienetų.
Būsimo derlingumo dydžius bus galima apskaičiuoti tik žinant šių pasėlių derliaus 1000 grūdų masę gramais. Sąlyginai išskirkime tris 1000 grūdų masės reikšmes, kurios dažniausiai būna ūkių praktikoje: 45 gramai, kurie laikomi standartine reikšme kviečių pasaulyje; 42,5 g, kurie yra charakteringi įprastų ūkių sąlygoms ir 47,5 gramai – kaip pažangių ūkių dydis. Pirmu atveju, prikultume 165 mln./ha-1 grūdų. Galimi derlingumo dydžiai: 165 x 45 = 7,45; 165 x 42,5 = 7,01 ir 165 x 47,5 = 7,83 t/ha-1. Antras variantas – prikultume 190 mln. grūdų. Galimi derlingumo dydžiai: 190 x 45 = 8,55; 190 x 42,5 = 8,07 ir 190 x 47,5 = 9,02 t/ha-1. Tarp pasėlių išauginus sunkiausius grūdus (47,5 g) ir lengviausius (42,5 g), derlingumo skirtumas būtų 7,83 - 7,01 = 0,81 t/ha-1 arba 9,02 - 8,07 = 0,95 t/ha-1. Tuo tarpu skirtumas tarp 1000 grūdų masės tebus 5 gramai.
Tręšti – svarbiausiais elementais
Tokį grūdų masės padidėjimą dar galima gauti ir šią vasarą, jei žieminių kviečių pasėlius patręšite per lapus vieną arba du kartus: pirmą kartą liepos pradžioje, o antrą kartą po 7–10 dienų po pirmojo tręšimo. Tręšimo darbinis tirpalas sudaromas iš 20–25 kg/ha-1 karbamido (azotas) + „Yelia NPK“ (3–5 kg/ha-1) (kalis) + „Thiomax Oil“ (1–2 l/ha-1) (siera, magnis, boras, molibdenas) + „Microfert“ (0,3–0,5 l/ha-1) (amino rūgštys). Antrąjį kartą pasėlius tręšiame tik karbamidu (30–40 kg ha-1).
Su tręšiamuoju tirpalu augalai gauna svarbiausių elementų, kurie reikalingi intensyviam augalų augimui ir derliaus formavimui, kartu aktyvinamos šaknys, o tai pagerina augalų mitybinę aplinką dirvoje ir augalų sveikatingumą. Šios tręšimo rekomendacijos galioja ir žieminių rugių bei kvietrugių pasėliams.
Svarbiausi elementai tirpale:
- kalis – labai svarbus osmosiniam slėgiui augale palaikyti, tai paskatina maisto medžiagų paėmimą per šaknis ir per lapus, taip pat pagerina maisto medžiagų judėjimą augale, o svarbiausia – jų judėjimą iš stiebo ir lapų į formuojamas sėklas;
- azotas – su karbamidu į augalą patenka amidinės formos azotas, kuris iš karto dalyvauja amino rūgščių gamyboje, o vėliau tęsiama ir visų kitų organinių junginių gamyba, taip tiesiogiai didinant sėklų derlių;
- siera – dalyvauja amino rūgščių gamybos cikle, todėl yra labai svarbi efektyviam azoto pasisavinimui ir panaudojimui augale, skatina baltymų gamybą sėklose. Thiomax Oil“ sudėtyje kartu yra ir magnio, boro, kurie skatina fotosintezės intensyvumą;
- amino rūgštys – stiprus stimulas augalų augimui, bet šiuo atveju amino rūgštys labai pagerina per lapus purškiamų elementų patekimą į augalą, todėl išpurkštas mišinys tampa ženkliai efektyvesnis.
Tręšimų per lapus efektas neapsiriboja tik grūdų masės didėjimu. Tiksliųjų ir gamybinių bandymų duomenys rodo, kad tokie tręšimai per lapus dar stabdo grūdų nunykimą varpose ir didina baltymų bei glitimo kiekį grūduose. Dėl to javapjūtės metu varpose būna 1–2 vnt. grūdų daugiau nei pasėliuose be tręšimų per lapus. O tai sudaro sąlygas papildomam 200–400 kg/ha-1 derliaus priedui. Tokiu būdu galima pirmąją liepos dekadą dar padidinti žieminių kviečių derlingumą apie 0,8–1,2 t/ha-1. Tokio derliaus priedo vertė būtų 130–190 eurų, o maksimalios sąnaudos tręšimams per lapus – apie 60–70 eurų pasėlių hektarui.
Šią vasarą atskiruose žieminių kviečių pasėliuose galime prikulti ir rekordinius derlingumo dydžius. Atsižvelgiant į tai, kad žemesnio našumo dirvose ir kai kuriuose šeimos ūkiuose yra daug mažo derlingumo žieminių kviečių pasėlių, išlieka didelė tikimybė visos šalies mastu vidutiniškai prikulti virš 6 t/ha-1 grūdų. Tai būtų rekordinis žieminių kviečių vidutinis derlingumas Lietuvos istorijoje.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122