Orai

Žieminių javų hibridinių veislių pasėlių priežiūros specifika

2017 09 13

Žieminių javų hibridinių veislių pasėlių priežiūros specifika

Hibridinių lauko augalų veislių pranašumas prieš linijinės selekcijos veisles mūsų šalies ūkininkams yra gerai žinomas. Pirmiausiai į Lietuvą atėjo žieminių rapsų, cukrinių runkelių ir kukurūzų hibridinės veislės, kurios ir suformavo ūkininkų teigiamą nuomonę apie jas. Su žieminių javų hibridinių veislių savybėmis lietuviai žemdirbiai plačiau susipažino tik prieš 4-7 metus. Pirmiausiai tai buvo hibridiniai rugiai, po to – miežiai ir galiausiai – kviečiai. Hibridiniai javai irgi turi pranašumų. Juos žinant ir išnaudojant (pasirinkus tinkamą agrotechniką), galima pasiekti gerų auginimo rezultatų.  

Kas yra hibridinės javų veislės?

Hibridiniai javai yra sukryžminti iš dviejų, kruopščiai atrinktų linijinių veislių. Todėl kiekviena hibridinė javų veislė turi genų iš abiejų tėvinių veislių. Hibridinių javų veislių pranašumas, arba heterozės efektas gaunamas, kai augalų vegetacijos metu išryškėja stipriausios abiejų tėvinių veislių savybės. Tai - dygimo jėga, greitesnis pirminis augimas, daug intensyvesnis krūmijimasis ir ilgesnė jo trukmė, kur kas stipresnės šaknys.

Antai, hibridinių javų pagrindinės šaknys (susiformavusios iš sėklos gemalo) iki rudens vegetacijos pabaigos sugeba įsiskverbti į dirvožemį net 60-100 cm gyliu. Stipri pirminių šaknų sistema dalinai apsprendžia ir daug intensyvesnį krūmijimąsi (13-16 šalutinių ūglių iš vieno augalo). O tai beveik 2,0-2,5 karto padidina antrinių šaknų (išaugusių iš krūmijimosi mazgo) bendrą masę. Šis reiškinys padidina atsparumą kai kuriems augimą sąlygojantiems neigiamiems veiksniams: pavyzdžiui, žemesnio našumo dirvoms, sausroms ir kt. Tačiau nesumažina dirvų rūgštumo ar minimumo dėsnio mineralinėje mityboje neigiamos įtakos. Dėl to hibridinėms veislėms skirtus rūgščius dirvožemius būtina pakalkinti.

Nuo hibridinių rugių iki miežių ir kviečių

Pirmiausiai į Lietuvą buvo atvežta žieminių rugių, po to - ir kviečių hibridinių veislių. Pastarieji tada ūkininkų nesudomino, nes iš jų išauginami derliai mažai lenkė linijinių veislių kviečius, o sėklų kainos buvo per aukštos. Hibridiniai žieminiai rugiai buvo sutikti geriau, jų pasėliai greitai rado savo nišą. Hibridnių rugių vidutinis derlingumas net 50-80 % lenkė linijinės selekcijos veisles. Tačiau hibridinių žieminių rugių pasėlių didesniam išplitimui trukdė to meto rugių grūdų labai žemos (apie 80 EUR t-1) supirkimo kainos. O antras kliuvinys buvo tas, kad žieminius rugius tik retas ūkininkas ryžosi auginti pagal intensyvias technologijas, kurioms esant stipriau išryškėja ir hibridizacijos pranašumas.

Prieš 5 metus į mūsų šalį buvo atvežta žieminių hibridinių miežių Zzoom. Juos ūkininkai taip pat sutiko gana atsargiai, nes miežius tik retas ūkis augino pagal intensyvias technologijas. Be to, ūkininkai iš savo patirties gerai žinojo apie to meto linijinių veislių žieminių miežių žemą žiemkentiškumą mūsų klimato sąlygomis. Gal dėl to auginti hibridinius miežius išdrįso tik Šakių rajono Lukšių ŽŪB. Rezultatai buvo labai geri. Ir peržiemojo gerai, ir vidutinis derlingumas buvo aukštas (apie 9 t ha-1). Po to norinčių išbandyti šiuos miežius ūkininkų kasmet po truputį daugėjo, ir juos šią vasarą augino dešimtys ūkių. Ketverių metų patirtis parodė, kad naujausios kartos hibridinių žieminių miežių žiemkentiškumas dabartiniu metu beveik prilygsta linijinių veislių žieminiams kviečiams. Be to, juos galima auginti ir žemesnio našumo žemėse. Čia hibridiniai miežiai 1,5-2,5 t ha-1 lenkia žieminius kviečius savo vidutiniu derlingumu, jų auginimas yra net truputį pelningesnis negu kviečių.

Šį rudenį į Lietuvą atvežtą naujos kartos žieminių kviečių hibridinės veislės Hylux sėklų. Tai - Vokietijos „Saaten Union“ selekcijos centro sukurta veislė. Veislės autoriai teigia, kad šie hibridiniai žieminiai kviečiai turi daug didesnį pranašumą prieš linijinių veislių kviečius esant žemesnio našumo žemėms (<35 balo) arba blogų orų sąlygomis. Be to, hibridai išsiskiria didesniu atsparumu žiemos nepalankioms sąlygoms. Vadinasi, jie turi visa tai, ko labiausiai trūksta Lietuvoje žemesnio našumo žemėse auginamiems linijinių veislių žieminiams kviečiams.

Jeigu mums pavyktų bent pusę dabar žemo našumo (<35 balai) žemėse auginamų žieminių javų linijinės selekcijos veislių pakeisti hibridinėmis ir jas dar augintume pagal intensyvias technologijas (kaip to reikalauja hibridinių veislių biologinės savybės), tai šiose žemėse žieminių rugių, miežių bei kviečių bendras vidutinis derlingumas padidėtų ne mažiau, kaip 2,5-3,5 t ha-1. Ši priemonė trečdalyje šalies žemių akivaizdžiai padidintų augalininkystės ekonominį efektyvumą. Tačiau keičiant veisles, šiek tiek keičiasi ir jų auginimo technologijos. Apie jas ir pakalbėsime.

Taip hibridiniai kviečiai Hylux atrodė pernai rudenį.

O taip tas pats Hylux kviečių pasėlis atrodė šiemet liepos antroje pusėje.

Biologinių savybių skirtumai

Hibridinių kviečių pasėlių priežiūra iš principo yra panaši į linijinių veislių agrotechniką. Skirtumai tarp šių veislių auginimo technologijų labiau pastebimi rudeninės pasėlių vegetacijos metu nei vasarą.

Trumpai paaiškinsime biologinių savybių skirtumus tarp linijinių ir hibridinių veislių žieminių javų:

  • hibridinių sėklų dygimo poreikis dirvožemių optimaliai temperatūrai yra net 1,5-2,5 °C žemesnis nei linijinių veislių, dėl to hibridinių sėklų dygimo sparta ir sėklų lauko daigumas  būna aukštesni nei linijinių veislių;
  • augimo trukmė nuo sėklų sudygimo iki krūmijimosi tarpsnio pradžios yra 2-4 dienomis ilgesnė hibridinių javų veislių pasėliuose. Todėl jie gali suformuoti ne tik stipresnius pirmuosius 3 lapelius, bet ir būsimų šalutinių ūglių gemalinius pradus visų lapų pažastyse. Dėl šios priežasties iš visų hibridinių veislių augalų lapų pažastų šalutiniai ūgliai formuojasi vos ne vienu laiku - kas 2-3 dienos. O pirmojo krūmijimosi ciklo bendra trukmė tęsiasi vos 10-14 dienų, priklausomai nuo oro sąlygų. Antrojo krūmijimosi ciklo (9 šalutiniai ūgliai) vidutinė trukmė tęsiasi 14-18 dienų. Tuo tarpu linijinių veislių javuose šios reikšmės yra 15-20 ir 20-26 dienos atitinkamai;
  • biometrinis augalų įvertinimas taip pat įrodė, kad kokybiškesnis yra hibridinių veislių javų  generatyvinis vystymasis (organogenezės III ir IV etapai). Tai padidina šių veislių jaunų augalų žiemkentiškumą, o pavasarį pasėlis būna produktyvesnis;
  • palyginus su linijinėmis veislėmis, hibridinių veislių augalai dėl genetinės atminties pokyčių išsiskiria padidintu gyvybingumu, įgytu dėl tėvinių augalų optimalaus suderinimo tarpusavyje. Tačiau, norint maksimaliai išnaudoti teigiamus genetinius pokyčius, būtina hibridus apsaugoti nuo minimumo dėsnio pasireiškimo mineralinėje mityboje ir nuo didesnės cheminės (šaknų išskyros) konkurencijos.

Pikžoles geriau sunaikinti rudenį

Hibridinių veislių žieminių javų sėklų normos yra 2,0-2,5 karto mažesnės nei linijinių veislių. Dėl to ir jų pasėliai augalams sudygus būna gerokai retesni, nei mums įprastų veislių. Gauname idealias sąlygas piktžolėms ir priešsėlio pabiroms sudygti. Dėl šios priežasties kovą su piktžolėmis reikia pradėti anksčiau ir tam skirti didesnį dėmesį.

Jau minėjome, kad hibridinės veislės yra jautresnės iš piktžolių šaknų išskirtiems cheminiams junginiams, kurių pagalba jos konkuruoja su kultūriniais augalais. Taigi, geresnius rezultatus gausime, jei piktžoles pasėliuose sunaikinsime iki javų sudygimo, o kraštutiniu atveju - iki krūmijimosi tarpsnio. Tokiu atveju hibridinių veislių žieminių javų pasėliai herbicidais purškiami po jų sėjos: dirvinio poveikio preparatu Boxer (2 l ha-1). Puikių rezultatų duoda ir pasėlių purškimas po javų sudygimo, esant 1-3 lapelių tarpsniui, herbicidu Legacy Pro (2 l ha-1).

Būtina tręšti per lapus

Nepaisant daugybės komplimentų, išsakytų hibridinių veislių adresu, jų pasėliams reikia didesnio dėmesio, siekiant išvengti minimumo dėsnio pasireiškimo mineralinėje mityboje. Ypač svarbu išplėsti naudojamų mikroelementų „meniu“, nes mes nežinome, kurio iš jų tuo metu labiausiai trūksta javams augti ir vystytis.

Pasirenkant tręšimo per lapus receptus, didžiausio dėmesio reikia, kai pasėliai yra III ir IV organogenezės etape, nes jų metu formuojasi būsimų varpų gemalinės užuomazgos. Efektyvūs mikro- ir makroelementų trąšų tirpalai, skirti javus tręšti per lapus, pasirinktinai ruošiami iš didelio populiarumo susilaukusių produktų: Oligo Brava (1 l ha-1), Actiflow MCZ (1 l ha-1), Starmax Mn (1 l ha-1), Wilis NPK (3-4 kg ha-1), Bratan Foliar (3-4 kg ha-1), Microfert (1 l ha-1).

Vienas labiausiai pamėgtų tirpalų receptų rudens periodu, kai augalai pradeda krūmijimosi etapą, yra Oligo Brava (1 l ha-1) + Bratan Foliar (4 kg ha-1) + Microfert (1 l ha-1).

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.