Orai
0

Žieminių rapsų ir javų augimo bei vystymosi ypatumai 2018 metų pavasarį

2018 04 10

Žieminių rapsų ir javų augimo bei vystymosi ypatumai 2018 metų pavasarį

Prasidėjo žiemkenčių vegetacijos atsinaujinimas. Šie metai vėl mus grąžina į normalaus „lietuviško“ klimato laikus, kai šiltasis pavasaris prasidėdavo balandžio pradžioje, o ne vasario-kovo mėnesiais. Daugiamečiai fenologiniai stebėjimai rodo, kad pirmieji „prabunda“ žieminiai rugiai, po kelių dienų vegetaciją atnaujina ir kvietrugiai. Po to – žieminiai rapsai, kviečiai ir miežiai. Visa tai įvykdavo balandžio 05-12 dienų laikotarpiu. Panašiu laiku žiemkenčiai prabunda ir šį pavasarį. Kai kuriuose laukuose matėme įspūdingai atrodančių žieminių rugių ir kvietrugių. Žinoma, tai buvo optimalaus sėjos laiko ir gerai prižiūrėti pasėliai. Kai kurie ūkiai nesiskundžia ir žieminių kviečių bei rapsų pasėlių dabartine būkle. Manome, kad praėjusio rudens pabaigoje tik retas iš Jūsų tikėjosi tokio sėkmingo žiemkenčių pasėlių išlikimo. Be abejo, ūkiuose yra ir vandens pertekliaus uždusintų ar žemų oro temperatūrų pažeistų pasėlių, tačiau tokių palyginti nedaug. Vertinant žiemkenčių pasėlius, aiškiai matome dirvožemių našumo, veislių savybių, sėjos laiko ir buvusios rudeninės priežiūros darbų įtaką dabartinei jų būklei. Tai dar kartą patvirtina, kad pasėlių produktyvumas priklauso nuo viso komplekso veiksnių, kurių reikšmė augalams tarpusavyje tampriai susieta.  

Šiame straipsnyje aptarsime dviejų žiemkenčių rūšių: žieminių rapsų ir kviečių pavasarinio augimo bei vystymosi įtaką būsimam pasėlių produktyvumui, augalų priežiūros schemos galimus pokyčius, kuriuos lėmė buvusios orų sąlygos.

Kokių turime pasėlių

Visi prisimename praėjusio rudens orų sąlygas, kurios ribojo ūkininkų gebėjimą laiku ir kokybiškai atlikti visus sėjos darbus, o vėliau tinkamai prižiūrėti žiemkenčių pasėlius. Tačiau darbai vyko. Taip, mums pavyko pasėti tik apie 75 % planuoto žiemkenčių ploto, o apie 2,5 % pasėlių liko neiškulti ar nenukasti. Vertinant dabartinius išlikusius žiemkenčių pasėlius, galime teigti, kad apie 60-65 % jų atitinka beveik optimalius agronominius reikalavimus. Iš jų iki 25 % yra labai geros ar net puikios būklės. Tai – optimalaus sėjos laiko pasėliai, pasėti naudojant sertifikuotą sėklą dirvose, kurių našumas ne mažesnis, kaip 45-50 boniteto balų. Būtent šiuose pasėliuose tikėtina prikulti 5-6 t ha-1 žieminių rapsų ar 8-10 t ha-1 žieminių kviečių. Dideli (rekordiniai) derlingumo dydžiai turi ne tik ekonominę vertę, bet ir edukacinę, kaupiant agronominę patirtį.

Turime ir silpnesnių (25-35 %) pasėlių. Tai – dažniausiai labai vėlyvos sėjos ar pasėti per žemo našumo žemėse, ar nualinti rudens perteklinio lietaus pasėliai.

 Neverta nerimauti dėl vizualiai matomo „per lėto“ žieminių kviečių augimo beveik visą balandžio mėnesį. Tokia žieminių kviečių genetinė prigimtis: kol nesibaigia vienas vystymosi etapas, neprasideda kitas.

Kad ir kaip būtų keista, tačiau kovo mėnesio šalti orai bent vizualiai didesnę žalą padarė labai geros būklės pasėliams. Žieminiai rapsai akivaizdžiai prarado normalų turgorinį slėgį, žieminiai kviečiai ir miežiai šiek tiek pakeitė lapų spalvą, o kai kurių augalų lapelių viršūnės nudžiūvo. Ar šis reiškinys turės didesnės neigiamos įtakos stresuotų augalų tolesniam augimui? Mūsų nuomone, ne. Tačiau teigiamą įtaką gali turėti, ypač augalų šalutiniams ūgliams, kurie iš rudens nesuspėjo praeiti termoindukcinio proceso, nes buvo per menkos masės. Be šio proceso šalutiniai ūgliai, ypač antrojo krūmijimosi ciklo, anksčiau ar vėliau nunyksta. Tuo tarpu yra žinoma, kad esant didesniam dienos/nakties temperatūrų skirtumui, termoindukcijos procesas vyksta daug efektyviau. Be to, žemos naktinės orų temperatūros galėjo mums padėti ir kaip gamtinis stimuliatorius, duodantis signalą augalams gaminti žaizdų hormonus. Jų įtakoje augalai ne tik sėkmingiau užgydo žaizdas, bet ir įgauna pradinį pagreitį augimo bei vystymosi procesuose orams atšilus.

Šalnų dar bus, dėl to norime perspėti Jus, kad neskubėtumėte tą pačią dieną po šalnų purkšti augalus gydomaisiais tirpalais. Prisiminkite, kad dalis makro- ir mikroelementų yra agresyvūs ir jie taip pat stresuoja augalus. Todėl būtina vieną – dvi dienas palaukti, o gydomuosius tirpalus naudoti mažesnėmis koncentracijomis. Dėl to 25-40 % mažiname preparatų normą ir didiname vandens kiekį. Darbinio tirpalo reikia imti ne mažiau kaip350-400 litrų. Tuo tarpu gydant sausrų (jų šį pavasarį pagal sinoptikų prognozes bus) sukeltus stresus, gydomųjų tirpalų koncentraciją reikia didinti.

Jau minėjome, kad turime ir silpnesnių pasėlių. Tai – dažniausiai labai vėlyvos sėjos ar pasėti per žemo našumo žemėse, ar nualinti rudens perteklinio lietaus pasėliai. Žieminių rapsų tokių pasėlių yra iki 35 %, o žieminių kviečių – apie 25 %. Būtent į juos turi būti sutelktas ūkininkų dėmesys, siekiant išsaugoti būsimus vidutinio žieminių rapsų ir javų derlingumo dydžius bent 2015-2017 metų vidurkio ribose. Trumpai priminsime šių pasėlių dabartinės būklės vidutinius parametrus.

Kaip vystosi žieminiai rapsai

Jų kokybės svarbiausi dabartiniai rodikliai yra pasėlių tankumas ir vidutinis augalo išsivystymo (organogenezės) etapas. Sprendžiant pagal pasėlių tankumą, tai per retų (<10-12 vnt. augalų m-2) pasėlių yra ne daugiau kaip 5,0-7,5 % bendro silpnesnių pasėlių ploto. Tuo tarpu per tankių (>30 vnt. augalų m-2) pasėlių yra daugiau nei 25-30 %. Tikriausiai ūkininkai pernelyg persistengė didindami sėklų normas, kai labai vėlavo sėjos laikas. Žinoma, dėl per tankių pasėlių dalinai yra „kalti“ ir patys rapsai, nes peržiemojo geriau, nei iš jų buvo tikimasi.

Priimant sprendimą dėl pasėlių tinkamumo palikti juos ar ne tolesniam auginimui, pasėlių tankumo parametrai turi didesnę reikšmę nei augalų išsivystymo laipsnis balandžio pradžioje. Tačiau pastarasis rodiklis yra labai svarbus agronominiu požiūriu. Vėlyvos sėjos (IX.10-15) pasėliuose žieminiai rapsai (3-4 lapai) dabar yra tik III organogenezės etapo pradžioje. Tai reiškia, kad jie tik pradėjo formuoti gemalinį žiedyną. Priešingai nei optimalaus sėjos laiko pasėliuose ūkininkams nėra naudingas greitas vėlyvos sėjos rapsų vegetacinis augimas, kuris sutrumpina gemalinio žiedyno (centrinė žiedyno ašis ir būsimi žiediniai pumpurai) formavimosi laiką. Būtų labai gerai, jei pavasarinių lapelių augimas prasidėtų po IV organogenezės etapo, o augalai pradėtų žydėti tik gegužės antros dekados pradžioje. Tada išaugintume normalaus produktyvumo žieminių rapsų pasėlius net ir vėlyvos sėjos laukuose. Žinant, kad vystymosi procesui didesnę įtaką turi fosforo, kalio ir mikroelementų trąšos, jos ir turėtų dominuoti pirmajame pasėlių tręšime, o daugiau azoto vertėtų skirti stiebo ilgėjimo tarpsniu (V organogenezės etapas). Tuo tarpu geros būklės pasėliai tręšiami pagal tradicinę schemą (pirmumas azoto ir sieros trąšoms).

Jei ūkiai jau yra patręšę visus žieminių rapsų pasėlius, tai tada silpnesnius jų pasėlius dažniau patręšiame per lapus, siekiant padidinti būsimų šalutinių žiedinių stiebų pumpurų formavimąsi. Tręšimui per lapus naudojame: Microfert (0,6-1,0 kg ha-1) + magnio sulfatas (2-3 kg ha-1) + Starmax Mn (3-4 l ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1).

Kaip vystosi žieminiai kviečiai

Didžioji jų pasėlių dalis peržiemojo sėkmingai, o išrovus augalus, matome atsinaujinančią gausią šaknų sistemą. Daugumoje laukų žieminiai kviečiai išsaugojo rudenį išaugintus lapus, kuriuose dienos metu jau vyksta fotosintezė, kas greitina ir augalų vystymąsi. Pakartotinas jų pasėlių biometrinis įvertinimas parodė, kad kovo mėnesį buvę trumpalaikiai šalčiai augalams didesnės žalos nepadarė ir, panašiai kaip žieminių rapsų pasėliuose, net turėjo teigiamos įtakos. Vyksta generatyvinis vystymasis ir vegetatyvinis šaknų sistemos atsinaujinimas. Labai svarbu, kad šalutinių ūglių (pirmojo ir antrojo krūmijimosi ciklų) didesnė dalis sėkmingai baigtų III ir IV organogenezės etapus (žiedynų gemalinių užuomazgų formavimasis), o po to pratęstų pavasarinį krūmijimąsi. Krūmijimosi eigoje rudeniniai lapai pakeičiami pavasariniais, tik po to augalai pereina į bamblėjimo tarpsnį (V-VI organogenezės etapai).

Žinant, kad žieminių kviečių vystymasis yra daug lėtesnis nei rapsų, tai ir jų bamblėjimo tarpsnis paprastai prasideda tik gegužės pradžioje. Tad jų pagrindinio pavasarinio tręšimo azoto trąšomis optimalus laikas tęsiasi net 2-3 savaites, priklausomai tiek nuo žemių našumo, tiek nuo pasėlio būklės. Norime priminti javų augintojams, kad neverta nerimauti dėl vizualiai matomo „per lėto“ žieminių kviečių augimo beveik visą balandžio mėnesį. Tokia žieminių kviečių genetinė prigimtis: kol nesibaigia vienas vystymosi etapas, neprasideda kitas. Jų intensyvus augimas prasideda tik gegužės pirmą dekadą, o išplaukėja iki birželio vidurio. Tačiau augalų vegetacijos atsinaujinimo skatinimas padeda suformuoti produktyvesnį pasėlį. Tuomet greičiau užauga nauji lapai, intensyviai vystosi augalų šaknys ir krūmijimosi metu formuojasi varpos stagarėlis su būsimų varpučių užuomazgomis. Tam naudojami tirpalai tręšimui per lapus: Wilis NPK (3-5 kg ha-1) + Fertiplius MGB (0,6-1,0 kg ha-1) + karbamidas (10 kg ha-1) + magnio sulfatas (2-3 kg ha-1);

Kitame straipsnyje rašysime apie vasarojaus sėjos darbus. 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.