Orai
0

Žieminių rapsų pasėliai: dabartinė būklė ir kokie priežiūros darbai laukia iki žydėjimo pradžios

2019 04 26

Žieminių rapsų pasėliai: dabartinė būklė ir kokie priežiūros darbai laukia iki žydėjimo pradžios

Kovo mėnesį džiaugėmės ankstyvu pavasariu, sėkmingai peržiemojusiais žiemkenčių pasėliais ir jų pirminės priežiūros darbais. Balandžio pradžioje be didesnių nesklandumų prasidėjo ir vasarojaus sėja. Ir tada prasidėjo sausra. Pastaroji kol kas nedaro didesnės įtakos vasarojaus sėjos eigai bei kokybei, tačiau verta atsiminti, kad labiausiai sausrai atsparūs žieminiai rapsai, o mažiausiai –  vasariniai kviečiai. Šįkart aptarsime, kaip prižiūrėti žieminių rapsų pasėlius iki jų žydėjimo pradžios būtent sausros sąlygomis.

Dabartinę žieminių rapsų pasėlių būklę galima įvertinti kaip gerą: pasėlių tankumas daugumoje laukų yra optimalus. Tačiau nepaisant anksčiau prasidėjusio pavasario, jų išsivystymo laipsnis mažai lenkia daugiamečius parametrus. Tai lėmė dabartinė sausra bei buvusios šalnos. Todėl šiuo metu ypač svarbu tinkamai suplanuoti pasėlių priežiūros darbus.

Pasėlių būklės įsivertinimas

Pirmiausia, svarbu įvertinti jūsų ūkio žieminių rapsų pasėlių būklę  atsižvelgiant į jų augimo etapus.

IV-ojo organogenezės etapo tęsinys. Orų temperatūrai viršijus 50C, o dirvožemyje 5 cm gylyje – virš 2,5 0C, pirmiausiai palaipsniui atsinaujina augalų šaknų sistema. Procesas tęsiasi apie 10 parų. Tuo metu fotosintezės procesas vis dar vyksta senuose lapuose. Po to, kai išauga pirmieji pavasariniai lapeliai, pradeda nykti pernykščiai lapai, tačiau kartu tęsiasi IV-asis organogenezės etapas, kai butonai formuojasi ant žiedyno centrinės ašies. Be to, vyksta žiedų iniciacijos ir diferenciacijos procesai. Formuojantis žiedyno struktūroms kartu auga ilgieji gemaliniai tarpubambliai, formuojasi žiedstiebiai. Šio proceso pabaigoje, praskleidę lapelius, jau galime pamatyti butonų pradmenis, o jų šį pavasarį buvo daug. Šis vystymosi bei augimo etapas tęsėsi iki balandžio 12-15 dienos. Per šį laiką ūkininkai tęsė pasėlių tręšimą antžeminiu būdu (azoto, sieros ir kompleksinėmis trąšomis).

V-asis etapas. Pradeda augti stiebas, formuojasi nauji stiebo lapeliai. Šiame etape susiformavusios žiedo dalys sparčiai auga, atsiranda apyžiedžio, kuokelių, piestelių pradmenys. Iš lapų pažastyse esančių pumpurų pradeda augti šoninės šakelės su savo žiedynais. Šį pavasarį būtent šiame etape labiau sušilo orai, neliko naktinių šalnų ir prasidėjo rapsų pasėlių tręšimas per lapus, siekiant pamaitinti augalus ir paskatinti jų augimą. Primename maitinamųjų tirpalų sudėtį, kurie užtikrina pilnavertį rapsų augalų augimą:

  1. Microfert (Fertilpius MgB) (1,0 l ha-1) + Starmax Mn (2,0-3,0 l ha-1) + Thiomax Oil (2,0-3,0 l ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1);
  2. Microfert (Fertilpius MgB) (1,0 l ha-1) + Wilis NPK (2,0-4,0 kg ha-1) + Magnio sulfatas (3,0-4,0 kg ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1);
  3. Microfert (Fertilpius MgB) (1,0 l ha-1) + Bratan Foliar (Ubinas NPK) (2,0-4,0 kg ha-1) + Thiomax Oil (2,0-3,0 l ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1). Į nurodytus mišinius galima įdėti ir Karbamido (7-10 kg ha-1).

Šiame etape gaudyklėse jau galima rasti stiebinio paslėptastraublio suaugėlių, todėl tręšiant per lapus rekomenduojama panaudoti ir kontaktinį insekticidą Fastac (0,2 l ha-1).

Šis vystymosi etapas baigėsi balandžio 18-22 dienomis.

VI-asis etapas. Paprastai jis prasideda balandžio trečios dekados pradžioje. Šiuo metu labai intensyviai auga stiebas ir nauji stiebo lapai, jau nebėra lapų pradmenų, kurie uždengia žiedinius butonus žiedyno kekėje. Prasideda butonizacijos tarpsnis: susiformuoja visos žiedo dalys, didėja žiedadulkės. Šiame etape žieminiai rapsai paskutinį kartą tręšiami azoto trąšomis (50-80 kg ha-1). Taip pat purškiami augimo reguliatoriumi ir tręšiami mikroelementais bei siera per lapus. Tam naudojamas tirpalas: Caryx (0,7-1,0 l ha-1) + Oligo Ranau (1,0 l ha-1) + Oligo Boron (1,0 l ha-1) + Bratan Foliar (3,0-4,0 l ha-1) + Thiomax Oil (1,0-2,0 l ha-1) + Mospilan (0,2 l ha-1). Sisteminį insekticidą reikėtų naudoti, jei pasėliuose yra rapsinių žiedinukų. Caryx skatina šoninių šakų formavimąsi, ant kurių užauga apie 80 proc. derliaus, o mikroelementų kompleksas paskatins augalų augimą, butonų formavimąsi.

VII-VIII-tieji etapai. Jų metu (balandžio pabaiga-gegužės pradžia) rapsų žiediniai butonai tiek pagrindiniame žiedyne, tiek šoninių šakų žiedynuose išauga iki galutinio dydžio. Taip pat įgyja žalsvai geltoną spalvą, o visi žiedo organai baigiami paruošti apsivaisinimui. Siekiant pagreitinti butonų „brandos“ procesą, pakartojamas pasėlių tręšimas per lapus ir purškiame sisteminiu insekticidu nuo rapsinio žiedinuko. Tam naudojamas tirpalas: Oligo Boron (1,0 l ha-1) + Thiomax Oil (2,0-5,0 l ha-1) + Bratan Foliar (2,0-5,0 kg ha-1) + Proteus (0,75 l ha-1). Jei vyrauja sausra ar dėl kažkokių priežasčių augalai patiria stresą, rekomenduojama panaudoti ir amino rūgščių produktą Microfert (1,0 l ha-1) arba Fertilpius MgB (1,0 kg ha-1).

IX-asis etapas. Manome, kad šią vasarą žieminiai rapsai pradės žydėti gegužės pirmą dekadą. Iš pradžių pražysta centrinių žiedynų kekių žiedai, o po to – šalutinių ūglių. Rapsai žydi ilgai (22-30 dienų), nes žiedynai būna pasiekę labai skirtingą išsivystymo laipsnį. Be to, ir pasėliuose augalai taip pat būna skirtingo išsivystymo laipsnio. Praėjus savaitei po žydėjimo pradžios, susiformuoja pirmosios ankštaros. Tuomet pasideda optimalus laikas fungicido Cantus Gold (0,5 l ha-1) naudojimui. Plačiau apie tai rašysime kituose straipsniuose.

Kokie kenkėjai grasina pasėliams?

Praėjusi žiema ir besibaigiantis pavasaris buvo palankūs išgyventi ligų bei kenkėjų pradams. Nors žinome, kad Jūs sugebate atpažinti rapsų ligas bei kenkėjus, bet prisiminti pradmenis visada verta.

Rapsiniai žiedinukai (Meligethes aeneus F.). Vabalai – smulkūs, 1,5-2,0 mm ilgio, juodi, blizgantys, o lervos – gelsvos su juoda galva ir 3 poromis kojų, suaugusių ilgis siekia apie 4 milimetrus. Rapsiniai žiedinukai panašūs į sprages, tik nešokinėja. Daugiausia žalos jie padaro nuo skrotelės tarpsnio iki butonizacijos pabaigos. Vabalai pažeidžia rapsų butonus, o lervos vystosi butonuose ir žieduose. Pažeisti butonai nubyra, žiedai ir ankštaros nebeišsivysto. Šiems kenkėjams palanki 15° C ir aukštesnė temperatūra. Žemesnėje temperatūroje jie mažiau aktyvūs ir ne tokie žalingi. Rapsams pražydus, vabalai ir lervos maitinasi žiedadulkėmis ir žalos augalams padaro mažai.

Rapsiniai paslėptastraubliai atskrenda į rapsų pasėlius ankščiau nei rapsiniai žiedinukai. Jie žiemojimo vietas palieka dirvai sušilus 2 cm gylyje iki 6 °C. Vabalai straubliuku padaro skylutę stiebe, per kurią patelės deda kiaušinėlius į jaunus rapsų stiebus. Lervos maitinasi stiebo audiniais. Palankios sąlygos kenkėjui plisti susidaro tuomet, kai rapsams augti sąlygos būna blogos.

Ankštariniai paslėptastraubliai (Ceutorhynchus assimilis Payk.). Vabalai yra 2-2,5 mm ilgio, pilki, neblizgantys, apaugę pilkšvais plaukeliais. Antsparniai pailgi, į viršūnę siauresni, prie viršūnės yra skersinė eilė smailių gumburėlių. Pažeistos ankštaros turi šviesias dėmeles, kuriose, subrendus ankštaroms, matosi angelė per kurią lerva iškrito ant žemes. Išsiritusios lervos minta sėklomis – paprastai sugraužia po 2-5 sėklas ankštaroje. Dėl tokio menko sunaikinamų sėklų skaičiaus ankštarinių paslėptastraublių žala nėra didelė. Tačiau per šių kenkėjų padarytas angeles į ankštaras kiaušinėlius deda ankštariniai gumbauodžiai, kurių lervos sunaikina likusias sėklas. Per metus išsivysto viena paslėptastraublių generacija. Palankios sąlygos jiems susidaro esant šiltam ir sausam orui.

Ankštariniai gumbauodžiai (Dasineura brassicae Winn.). Suaugę uodukai yra labai smulkūs, apie 1,5 mm ilgio, gelsvai rausvi. Lervos begalvės ir be kojų, baltos ar gelsvos, iki 2 mm ilgio. Suaugėliai skraido gegužės mėnesį. Patelės kiaušinėlius deda į kitų kenkėjų, pvz., ankštarinių paslėptastraublių, pažeistas ankštaras. Tokios ankštaros plyšta išilgai, o vėliau atsidaro daugiau ir išbarsto likusias sėklas. Per metus išsivysto kelios gumbauodžių generacijos. Jos daugiausiai žalos daro drėgnomis šiltomis vasaromis. Pirmi uodai pasirodo, kai dirvos temperatūra pakyla iki 13° C.

Baltasis (sklerotinis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Augalai sklerotiniu puviniu užsikrečia žydėjimo metu, o ligos požymių pasimato tik rapsų brendimo tarpsniu. Ant stiebų šoninių šakų ar net ankštarų atsiranda baltų dėmių, kurios drėgnu metu pasidengia balta vatos pavidalo grybiena. Stiebas pažeidimo vietose būna tuščiaviduris, jo viduje susiformuoja įvairaus dydžio juodi skleročiai – grybo vaisiakūniai, kurie padeda grybui išgyventi nepalankiomis sąlygomis. Pažeisti augalai bręsta anksčiau laiko. Infekcijos šaltinis – grybo skleročiai dirvoje.

Fomozė (Phoma lingam (Tode) Desm.). Pažeidžia rapsų daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus (ypač apatinę dalį) ir ankštaras. Ant pažeistų augalo dalių susidaro pilkos, įdubusios dėmės tamsiais pakraščiais. Ant rapsų stiebų fomozės pažeistose vietose susidaro sausas puvinys, stiebo audiniai lupasi, nustoja vystytis, stiebai lūžta. Jeigu fomozė pasireiškia ankstyvais augalų vystymosi tarpsniais, liga gali padaryti daug žalos, nes pažeisti augalai, šaknies kaklelio srityje nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta anksčiau laiko. Liga plinta piknosporomis ir askosporomis.

Juodoji dėmėtligė (alternariozė) (Alternaria brassicae). Šia liga serga visos antžeminės augalo dalys – lapai, stiebai, ankštaros ir sėklos. Pirmiausiai liga išplinta ant lapų – susidaro įvairaus dydžio ir spalvos dėmės, dažniausiai pilkos, pilkos su tamsiu apvadu arba juodos. Dėmės, esant palankioms sąlygoms, plečiasi, gali susilieti, pasidaryti netaisyklingos, kartais koncentriškai rievėtos. Dėmių vietoje audiniai džiūsta. Ligotos ankštaros bręsta anksčiau laiko, susproginėja, jose užauga ligotos, nelabai daigios, smulkios sėklos. Grybas plinta konidijomis, žiemoja augalų liekanose dirvoje, sėklų paviršiuje, ant įvairių piktžolių.

Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea Pers.). Liga gali pasireikšti ant rapsų antžeminės dalies įvairių organų: stiebų, lapų, žiedkočių, žiedų, ankštarų bei sėklų, sukeldama jų puvinį. Ant augalo dalių infekcijos vietoje atsiranda puvinio dėmės, kurių paviršius greitai pasidengia purių, pilkų apnašų veja. Apnašose šis grybas sudaro juodus nedidelius skleročius. Botrytis cinerea grybas į augalo vidų paprastai patenka per įvairių pažeidimų vietas, nors jis gali pereiti ir ant nepažeistų augalo dalių, jei jos liečiasi su jau grybo apniktomis. Šis grybas į augalą patenka dažniausiai per šalčio ar vėlyvų šalnų pažeidimų vietas, ant lapų vystosi tose vietose, kur prilimpa nukritę žiedlapiai, lapų „prisegimo“ vietose, ant ankštarų – kenkėjų pažeidimo vietose.

Pasirinkti pesticidų rūšis bei galimus jų mišinius nėra lengvas uždavinys. Dėl to mes patariame dažniau bendrauti su mūsų įmonės konsultantais, kurie kokybiškai įvertins pasėlio būklę ir pasiūlys tinkamiausius pesticidų panaudojimo receptus. Apie žieminių rapsų tolimesnę priežiūrą rašysime gegužės pradžioje.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.