Žiemkenčių pasėlių būklė lapkričio pabaigoje

Lapkričio trečiąją dekadą šiek tiek sumažėjo kritulių, retkarčiais ir saulė pasirodo. Vis dažniau kartojasi oro temperatūros sumažėjimai, tačiau neretai dienomis vis dar įšyla iki +3-7 °C, o naktimis – iki +1-3 °C. Net ir gruodžio pirmoje pusėje tikrai žiemiškų orų nenumatoma. Geros sąlygos žiemkenčių užsigrūdinimui tęstis.

Kaip vyksta užsigrūdinimas

Esame daug kartų kartoję, kad žiemkenčių grūdinimosi žiemai procesas vyksta dviem etapais. Pirmojo pradžią lemia ne tiek augalų išsivystymo laipsnis, kiek trumpėjantis paros šviesusis laikotarpis. Dienos ilgiui sumažėjus iki 9-10 ir mažiau valandų, prasideda žiemojančių augalų fiziologiniai-biocheminiai pokyčiai. Augalai sulėtina augimą, bet dar palaiko fotosintezę ir anglies dvideginio asimiliaciją, kurių spartą didina saulėti orai. Tai ir yra pirmojo užsigrūdinimo etapo pradžia. Jo metu fotosintezės metu gauto cukraus didesnę dalį augalai nukreipia į šaknis bei į visus meristeminius audinius, nuo kurių kokybės daugiausiai ir priklauso būsimas augalų žiemkentiškumas. Taip pat hidrolizuojama dalis augaluose esančio krakmolo, baltymų bei riebalų. O tai dar labiau didina cukraus, amino ir riebalinių rūgščių koncentraciją ląstelių protoplazmoje ir taip labai pažemina ledo susiformavimo ląstelėse temperatūrą.

Pirmuoju užsigrūdinimo žiemai etapu šis procesas pasiekia maksimalias reikšmes, jei nuo spalio vidurio iki lapkričio pirmos dekados pabaigos orai būna vėsoki (dieną +5-8 °C šilumos, naktį - iki -1-2 °C šalčio), o dienomis kartais būna ir giedrų laikotarpių.

Naujausių veislių žieminiai rapsai, esant 22-24 proc. sausųjų medžiagų koncentracijai, ir be sniego dangos išlieka gyvi ir prie 16-18 °C šalčio, o jei orai būna tik silpnai vėjuoti, tai augalai išlieka gyvi ir prie minus 18-20 °C temperatūros.

Žieminiai rapsai

Šį rudenį žieminiai rapsai pirmojo užsigrūdinimo etapo pradžią vėlavo 7-10 dienų: jis pradėjo spalio trečiąją dekadą ir baigėsi lapkričio viduryje. Svarbiausia yra tai, kad pirmasis užsigrūdinimo etapas buvo sėkmingas. Tyrimai parodė, kad lapkričio trečiosios dekados pradžioje rapsų lapuose buvo 17-18 %, o augimo kūgelio biomasėje - 19-22 % sausųjų medžiagų – optimalios reikšmės.

Antrasis augalų grūdinimosi etapas vyksta esant jau kitoms oro sąlygoms: kai naktimis prasideda silpni šalčiai (-2-6 °C), o fotosintezė visiškai sustoja. Šis etapas gali vykti augalams esant ir po sniegu. Šiame užsigrūdinimo etape iš augalo ląstelėse esančių vakuolių vanduo išstumiamas į tarpląstelinę erdvę, o iš jos vandenį „išsiurbia“ šaltis. Jei antrasis užsigrūdinimo etapas būna sėkmingas, tai sausųjų medžiagų koncentracija augimo kūgelio biomasėje pasiekia net 22-24 proc. Naujausių veislių žieminiai rapsai, esant tokiai sausųjų medžiagų koncentracijai, ir be sniego dangos išlieka gyvi ir prie 16-18 °C šalčio, o jei orai būna tik silpnai vėjuoti, tai augalai išlieka gyvi ir prie minus 18-20 °C temperatūros. Tačiau lapkričio pabaigos-gruodžio vidurio orų prognozės rodo, kad šaltų orų nelaukiama, vadinasi, antrasis užsigrūdinimo etapas persikels į vėlesnį laiką. Tokiu atveju žieminius rapsus nuo ypač žemų orų temperatūrų (žemiau -20 °C šalčio) gali išgelbėti tik storesnė sniego danga. Mes laikomės optimistinės nuomonės: 2017-2018 metų žiemą sėkmingai peržiemos didžioji žieminių rapsų pasėlių dalis, jei jie nebus apsemti periodinių atlydžių vandeniu. Šią nuomonę grindžiame tuo, kad naujos kartos veislių žieminiai rapsai yra padidinto žiemkentiškumo. Tą gerai įrodė 2015-2016 ir 2016-2017 metų žiemų patirtis. Per šias žiemas rapsai gerai išgyveno, nors sniego danga buvo plona arba jos iš viso nebuvo. Tuo tarpu šių žiemų metu keletą kartų orų temperatūra buvo nukritusi žemiau 18-20 °C.

Žieminiai kviečiai

Ypač lietingas ir vėsus šių metų ruduo labiausiai kliudė žieminių kviečių sėjai ir rudeninės pasėlių priežiūros darbams. Kita vertus, lietingi orai turėjo teigiamą įtaką sėklų lauko daigumui. Kai kuriuose laukuose sėklų lauko daigumas net viršijo 90 % ribą, kas labai retai nutinka.

Svarbiausia yra tai, kad šį ypač lietingą ir vėsių orų rudenį mums pavyko ne tik pasėti žieminius kviečius, bet ir išauginti patenkinamų biometrinių parametrų pasėlius, kurie jau yra baigę pirmąjį užsigrūdinimo žiemai etapą.

Nors šį rudenį kviečių augimas ir vystymasis nebuvo spartus, nes trūko šilumos ir saulės energijos, augalus slopino perteklinis drėgmės kiekis, bet jis tęsėsi ilgiau (iki lapkričio vidurio). Dėl to net vėliau pasėti žieminiai kviečiai jau pasiekė krūmijimosi tarpsnį bei III-IV organogenezės etapus. Žinoma, žieminių kviečių rudeninio krūmijimosi koeficiento reikšmės labiausiai priklausė nuo sėjos laiko. Iki rugsėjo 15 dienos pasėtuose pasėliuose viename augale galima rasti net 3-4 šalutinius ūglius. O spalio pradžioje sėti augalai buvo susiformavę tik 0,5-1,0 šalutinį ūglį. Dar vėlyvesnės sėjos augalai turi suformavę tik 2-3 lapelius. Be abejo, krūmijimosi intensyvumui nemažos įtakos turėjo ir žemių našumas, ir auginimo technologijų intensyvumas, ir kiti agrotechniniai veiksniai. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šį ypač lietingą ir vėsių orų rudenį mums pavyko ne tik pasėti žieminius kviečius, bet ir išauginti patenkinamų biometrinių parametrų pasėlius, kurie jau yra baigę pirmąjį užsigrūdinimo žiemai etapą. Esame įsitikinę, kad ateinantį pavasarį iššalusių pasėlių bus nedaug.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122