Orai
0

Žiemkenčių pasėlių būklė šį rudenį

2019 10 23

Žiemkenčių pasėlių būklė šį rudenį

Prasidėjo trečioji spalio dekada. Žadama, jog šilti orai dar gali išsilaikyti 4–6 dienas, kurių metu mūsų žiemkenčių pasėliai turės teigiamą fotosintezės efektyvumo procesą. Vėliau orai stipriai atvės, o naktimis prasidės šalnos – tokios sąlygos padės užgrūdinti žiemkenčių pasėlius. Be to, spalio pabaigoje prognozuojamas ankstesnis atvėsimas sumažins ir jų peraugimo tikimybę, apie kurią kalbėta spalio viduryje. Turint visą tai omenyje, galima teigti, jog žieminių rapsų pasėlių būklė Lietuvoje geresnė nei buvo 2017 ar 2018 metų rudens periodų pabaigoje.

Žieminiai rapsai – puikios kokybės

Gerą pasėlių būklę lėmė ne tik šilti ir ne per daug lietingi orai ar optimalus sėjos laikas. Tam įtakos turėjo ir tinkama jų priežiūra. Didžioji pasėlių dalis mažiausiai 2 kartus nupurkšta augimo reguliatoriais bei pesticidais ir kelis kartus patręšta per lapus biostimuliatorių bei mikroelementų mišiniais.

Didžioji žieminių rapsų pasėlių dalis yra optimalaus tankumo (25–35 vnt. ha-1). Augalų augimo kūgelis jau prieš 5–10 dienų buvo pasiekęs IV organogenezės vystymosi etapą ir dabar yra suformavęs optimalią gemalinę žiedynų sistemą. Tik retais atvejais jis yra pakilęs virš žemės paviršiaus daugiau kaip 20–25 milimetrus. Todėl būsimas augalo žiemkentiškumas gali pasiekti maksimalias reikšmes, jei užsigrūdinimo procesas bus sėkmingas.

Žinoma, faktinė pasėlių būklė atskiruose laukuose taip pat yra skirtinga, nes priklauso nuo daugelio faktorių: nuo konkretaus lauko dirvožemių našumo, sėjos laiko ir jos būdų, ikisėjinio tręšimo normų dydžių, konkrečios veislės savybių.

Beveik visus biologinius reikalavimus pagal augalų išsivystymo laipsnį atitinka rapsai, pasėti iki rugpjūčio 15–20 dienos vidutinio ar aukštesnio našumo dirvose. Šiuose pasėliuose didesnė augalų dalis turi po 6–8 lapus. Šaknų kaklelio skersmuo dabar jau neretai viršija 15–18 milimetrų. Tai reiškia, kad tokios masės rapsų šaknys stimuliuos augalų ir šaknų pavasarinės vegetacijos ankstyvesnį atsinaujinimą, net žiemos metu žuvus lapams.

Rapsų užsigrūdinimo žiemai laipsnį galima sustiprinti dar labiau, jei ūkininkai suspėtų iki spalio 25 dienos (3–5 paros iki galimų šalnų) pasėlius nupurkšti laisvųjų aminorūgščių ir mikroelementų turinčiais preparatais „Microfert“ (0,5 l ha-1) + „Yelia NPK“ (2–3 kg ha-1) + „Oligo Ranau“ (0,3 l ha-1). Ši priemonė didesnę naudą duotų silpnesnės būklės žieminių rapsų pasėliams, kurių yra mažiausiai 15 procentų.

Visa tai nulėmė įvairios priežastys: ne visi ūkininkai sugebėjo laiku ir kokybiškai paruošti žemes sėjai, šios vasaros liepos ir rugpjūčio mėnesių orai buvo šilti, sausoki ir vėjuoti, dirvos po priešsėlinio augalo pjūties nespėjus laiku nuskusti ražienų, labai greitai išdžiūdavo ir susidarydavo kieta paviršinė pluta. Buvo ūkininkų, kurie žieminius rapsus sėjo tiesiogiai į priešsėlių ražienas, o kai kuriuose laukuose dėl labai netolygaus augalų sudygimo rapsus teko net persėti. Tokie pasėliai beveik visada būna silpnesnės būklės, o augalai juose būna labai nevienodo išsivystymo. Tačiau rugsėjo ir spalio mėnesiais padažnėję krituliai pagerino visų pasėlių kokybę.

Žieminių javų žiemkentiškumas – didelis

Žieminių javų sėjos ir jų rudeninės priežiūros darbų pagrindiniai tikslai yra užtikrinti aukštą sėklų lauko daigumą, intensyvų bei tolygų augalų vystymąsi per visą rudens periodą. O rudens vegetacijos pabaigoje išauginti linijinių veislių augalus, kurie šalia pagrindinio stiebelio dar būtų suformavę 2–3 šalutinius ūglius. Pageidautina, kad pagrindinio stiebelio išsivystymas būtų IV organogenezės etape – suformuotas krūmijimosi mazgas. Dar geriau, jei bent 1–2 pirmojo krūmijimosi ciklo šalutiniai ūgliai pagal išsivystymo laipsnį suspėtų pasiekti bent III–IV išsivystymo etapą, nes tai sudaro sąlygas šalutiniams ūgliams suformuoti autonominę šaknų sistemą jau rudens periode.

Tokio išsivystymo laipsnio augalų augimo kūgelyje susiformuoja stipri gemalinė varpa su galimai maksimaliu varpučių užuomazgų kiekiu. Tokie augalai pasiekia genetiškai užkoduotus ir maksimalius žiemkentiškumo ir varpos produktyvumo lygius. Pasėlių tankumas rudens vegetacijos pabaigoje turėtų pasiekti apie 1000 vnt. m-2 ūglių ir 250–300 vnt. m-2pagrindinių stiebelių. Esant per tankiems pasėliams, atsiranda saulės spinduliuotės ir mineralinių maistinių elementų deficitas, todėl susilpnėja fotosintezės intensyvumas, kartu susilpnėja ir augalų vystymasis. Net ir peržiemojimo atveju pavasarį tokie nusilpę augalai nesugeba išmaitinti visų šalutinių ūglių ir nemaža jų dalis žūsta, o pasėliai neproporcingai išretėja.

Nors per 2014–2019 metų žiemas buvo po keletą labai šaltų (> -20 °C) orų periodų, tik kai kuriuose laukuose žieminiai javai ir žieminiai miežiai nukentėjo nuo per žemos orų temperatūros. Tuo tarpu laukų su masiškai žuvusiais augalais buvo tik atskiruose Rytų Lietuvos laukuose. Likusioje Lietuvos dalyje pasėliai nukentėdavo labai mažai. Šalčio poveikį kai kur sumažino sniego danga, nors ji buvo plona, o vietomis jos nebuvo visai. Tik kalvų viršūnėse arba lengvo priesmėlio žemėse pasitaikė plotelių su šalčių ir šaltų vėjų nudžiovintais augalais.

Todėl tikėtina, kad ir ateinančią 2019–2020 metų žiemą mūsų žiemkenčiai sėkmingai išgyvens. Žieminių kviečių augalų užsigrūdinimą žiemai galima dar labiau sustiprinti, jei spalio trečią dekadą jų pasėlius nupurkšite laisvųjų aminorūgščių, mikroelementų ir kalio turinčių preparatų mišiniais: „Yelia NPK“ (2–3 kg ha-1) + „Oligo Brava javams“ (0,5 l ha-1) arba „Actiflow MCZ“ (0,3 l ha-1) + „Microfert“ (1 l ha-1). Pasėlius purkšti reikia ne vėliau kaip 3–4 dienas iki šalnų.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.