Orai
0

2017 metų pavasario tręšimo aktualijos. IV dalis: žirnių ir pupų tręšimas

2017 02 08

2017 metų pavasario tręšimo aktualijos. IV dalis: žirnių ir pupų tręšimas

Paskutinėje straipsnių ciklo apie 2017 metų pavasario tręšimo aktualijas dalyje aptarsime pupinių augalų – žirnių ir pupų – tręšimo klausimus.  

Svarba ir ekonominė nauda

Pupiniai augalai svarbūs dėl kelių priežasčių: dėl didelio baltymų kiekio jie tinka maistui ir pašarui; derlius turi paklausą pasaulio eksporto rinkose, kuriose mes sugebame konkuruoti; auginimas ekonomiškai efektyvus; pupiniai augalai pagerina sėjomainas ir dirvožemių našumą.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1990 m.) labai sumažėjo pupinių augalų, ypač daugiamečių pupinių žolių, pasėlių plotai. Tai lėmė sumenkusios galvijininkystės apimtys. Šis periodas tęsėsi 18–20 metų. Žirnių ir pupų auginti neskatino žemos derliaus supirkimo kainos ir maža vidaus rinkos paklausa. Per šį laiką labai išsiplėtė miglinių javų pasėlių plotai. Nors, laikui bėgant, ūkiuose didėjo trąšų normos, tačiau sėjomainose vyraujant vien tik javams, prasidėjo žemių degradacija. Dirvose mažėjo humuso, o dėl gausaus azoto naudojimo rūgštėjo žemė. Dėl to sulėtėjo ir pagrindinių ūkiuose auginamų augalų (migliniai javai ir rapsai) derlingumo kilimo tempai. Atėjo kritinis laikas, kai buvo būtina tobulinti sėjomainas, įvedant į jas įvairesnių rūšių augalų.

Dar prieš 5–7 metus mūsų lauko augalų sėjomainos dažniausiai būdavo dvinarės: migliniai javai + rapsai. Augalų kaita buvo per maža, kad dirvožemiai sugebėtų „apsivalyti“ nuo miglinių javų išplitusių ligų ir kenkėjų pradų, piktžolių bei jų šaknų organinių išskyrų, turinčių ir toksinių junginių. Žinoma, galima klausti, kodėl mes taip ilgai neįvedėme į sėjomainas įvairesnių rūšių augalų (pvz., pupinių). Viską lėmė produkcijos paklausa ir supirkimo kainos. Vienu metu „madingais“ buvo tapę kmynai, tačiau po 7–10 metų mes jau nesugebėjome konkuruoti su Vidurio Europos šalyse išaugintomis kokybiškesnėmis ir pigesnėmis kmynų sėklomis. Panaši situacija atsitiko ir su pluoštiniais linais bei daugiamečių žolių sėklininkyste.

Dėl to 2012 metais AB „Linas Agro“ pradėta pupinių augalų plėtros programa buvo tikra „atgaiva“ mūsų ūkiams. Buvo surastos derliaus eksporto rinkos, atrinktos produktyvios ir Lietuvos dirvoms tinkamos veislės, paruoštos naujos žirnių ir pupų auginimo technologijos. Pupinių augalų pasėlių plėtrai didelės įtakos turėjo ir 2014 m. EK priimta „Žalinimo programa“. Tačiau ūkininkus vėl susidomėti pupų ir žirnių auginimu pirmiausiai paskatino mūsų įmonės paruošta „Pupinių javų auginimo programa“ ir surastos eksporto rinkos, kurios pasiūlė patrauklias kainas. Būtent aukštos tuometės pupinių derliaus supirkimo kainos (238–256 EUR t-1) bei padidintos valstybinės subsidijos už jų auginimą skatino ūkininkus priimti šiuos augalus į savo laukus. Už pupinių augalų auginimą buvo mokama 136 EUR ha-1 subsidija. Iš jų 48 eurų sudarė įprastinė išmoka už hektarą pasėlių ir 88 eurai už ha - papildoma parama baltyminiams augalams.

Programos pradžioje vidutinis pupinių augalų derlingumas siekė tik 2,5 t ha-1, tačiau už tokio dydžio derlių ūkininkas iš viso gaudavo net iki 730 EUR ha-1 (supirkimo kaina + subsidijos) piniginių įplaukų. Tuo tarpu auginimo sąnaudos sudarė 450–500 EUR ha-1. Be to, po pupinių pasėjus žieminius kviečius ar rapsus, pastarųjų derlingumas padidėdavo vidutiniškai apie 0,7 t ha-1. Visa tai lėmė ūkininkų susidomėjimą šiais augalais.

Tačiau laikui einant, pupinių augalų derliaus supirkimo kainos mažėjo, o auginimo sąnaudos po truputį augo. Mažėjo ir gaunamas pelnas. Antai, žirnių ir pupų vidutinės supirkimo kainos 2011 m. atitinkamai buvo 224 ir 235; 2012 m. – 238 ir 256; 2013 m. – 218 ir 241; 2014 m. – 199 ir 206; 2015 m. – 205 ir 187 EUR t-1. Apie 2016 m. supirkimo vidutines kainas Statistikos departamentas duomenų dar nepateikė, tačiau, preliminariomis žiniomis, jos bus žemesnės nei 2015 m. Matome supirkimo kainų mažėjimo tendenciją. Ūkio ekonomiką gelbsti tai, kad metams bėgant didėja pasėlių derlingumas. Dabar mes šalies mastu vidutiniškai prikuliame apie 3,5 žirnių ir apie 4 t ha-1 pupų. Nieko nestebina ir 4–5 t ha-1 žirnių ar 4,5–6,0 t ha-1 pupų derlingumas, gaunamas pažangiuose ūkiuose. Siekiant ilgiau išsilaikyti pasaulinėse rinkose, mums būtina sugebėti iki tokio lygio pakelti visos šalies vidutinį pupų ir žirnių derlingumą. VAT Augalų veislių tyrimo skyriuose pupinių augalų derlingumas net 35–50 % viršija ūkiuose gaunamą. Vadinasi, tikslas yra pasiekiamas ir čia vėl pagrindinį vaidmenį turės tręšimo optimizacija.

Antžeminis tręšimas

Lietuvoje vis dar yra ūkių, kurie pupinius augalus tręšia mažai. Prieš sėją jiems skiria tik 30 kg ha-1 fosforo ir iki 60 kg ha-1 kalio. Po to pasėlius nupurškia herbicidais, o augalų vegetacijos metu – insekticidais ir fungicidais. Ir viskas. Iš tokių pasėlių, priklausomai nuo dirvožemio savybių ir priešsėlių rūšies, prikulia vidutiniškai iki 2,5–3,0 t ha-1 pupų ar žirnių. Šios paprastos technologijos auginimo sąnaudos retai viršija 400–450 EUR ha-1 ir kartu su subsidijomis užtikrina vidutinį pelną.

AB „Linas Agro“ ūkininkams siūlo pupas ir žirnius auginti pagal vidutinio intensyvumo technologijas, kurių tikslas gauti 4–5 žirnių ir 4,5–5,5 t ha-1 pupų vidutinį derlingumą. Prieš žirnių sėją siūloma išberti 400–450 kg ha-1 kompleksinės trąšos NPK 5-21-36, o pupoms – 450–500 kg NPK 5-21-36. Primename, kad fosforo ir kalio trąšų reikia ne tik pupinių augalų tiesioginei mitybai, bet ir jų šaknyse įsikūrusių gumbelinių bakterijų fiziologinėms funkcijoms palaikyti. Fosforas stimuliuoja gumbelinių bakterijų veiklą, surišant atmosferos azotą su vandeniliu ir sukuriant NH4, kuris toliau įtraukiamas į organinių junginių sintezę. Paskaičiuota, kad 1 kg fosforo padidina azoto sintezę 1,5, o 1 kg kalio – 0,8 kg. Pelningas tręšimas! Kalis dalyvauja „barteriniuose“ mainuose tarp pupinių augalų šaknų ir jose įsikūrusių gumbelinių bakterijų. Iš pupinių augalų šaknų gumbelinės bakterijos gauna sacharozės, o bakterijos teikia šaknims organinius azoto junginius.

Pupiniams augalams labai svarbus elementas yra siera. Jos reikia visos vegetacijos metu, nes siera skatina jaunų augalų vystymąsi, sieros junginiai dalyvauja susidarant chlorofilui, formuojantis  baltymams. Kaip žinome, šių augalų sėklose sukaupiamas santykinai didelis baltymų kiekis. Todėl prieš sėją rekomenduojama žirnių pasėliams išberti 100 kg ha-1, o pupų pasėliams – 150 kg ha-1 amonio sulfato. Šiuo tręšimu aprūpinsime augalus reikiamu sieros kiekiu, kartu įterptas azotas paskatins intensyvesnį augimą ankstyvuoju periodu, kol šaknų zonoje dar nėra susiformavusios gumbelinės bakterijos, kurios vėliau aprūpina augalus azoto trąšomis.

Pradėjus formuotis žiediniams pumpurams (V-VI organogenezės etapai), žirniams pakartotinai išberiama 100 kg ha-1 amonio salietros arba 150 kg ha-1 amonio sulfato, o pupos žydėjimo pradžioje papildomai tręšiamos 150 kg ha-1 amonio salietros arba 200 kg ha-1 amonio sulfato. Pupos pradeda anksti žydėti ir žydi labai ilgai. Žydėjimo tarpsnio metu pupų augalų masė beveik padvigubėja. Būtent šiuo, intensyvaus augimo metu, pupoms dažnai pritrūksta maistinių elementų (tame tarpe ir azoto). Dėl to sulėtėja žiedų vystymasis, sumažėja apsivaisinimo laipsnis arba pradeda nunykti naujai užsimezgusios ankštys. Siekiant sumažinti užsimezgusių ankščių bei sėklų ankštyse nunykimą, pupų pasėlius būtent žydėjimo pradžioje rekomenduojama patręšti azoto trąšomis. Siekiant aukšto tręšimo efektyvumo, būtina taikyti ir efektyvią augalų apsaugos sistemą. Panašiai daroma ir žirnių pasėliuose.

Tręšimai per lapus

Fosforas ir kalis tiesiogiai skatina žirnių, pupų šaknyno vystymąsi, augalų šakojimąsi ir žiedpumpurių susidarymą. Tačiau pupinių augalų augimui bei vystymuisi būtini ir mikroelementai: boras, geležis, manganas, cinkas, molibdenas. Jie taip pat yra nepakeičiami elementai, svarbūs tiek augalams, tiek ir gumbelinėms bakterijoms. Būtent dėl šių elementų ir fosforo trūkumo augalo audiniuose nunyksta silpniau išsivystę žiediniai pumpurai, sumažėja ankščių kiekis augale. Molibdenas daugiau svarbus gumbelinėms bakterijoms nei pupinių augalams.

Mikroelementinėmis trąšomis pupinius augalus galima tręšti ir antžeminiu būdu, ir per lapus. Dažniau taikomas tręšimas per lapus. Neutralios reakcijos dirvožemiuose žirnių šaknys sunkiai įsisavina borą, dėl to čia geriau tinka tręšimas per lapus, o rūgštesnėse žemėse efektyviau tręšti per lapus molibdeno trąšomis. Molibdenas skatina atmosferinio azoto fiksaciją, todėl daugiau jo dalyvauja organinių junginių sintezėje. Tręšti per lapus žirnių bei pupų pasėlius minėtų trąšų tirpalais reikėtų pradėti stiebo formavimosi (5 lapeliai) pradžioje. Po to tręšimą per lapus reikėtų dar 1–2 kartus pakartoti žiedinių pumpurų užuomazgų susidarymo metu ir prieš žydėjimą.

Siekiant aukštesnio derlingumo, pupas ir žirnius tręšti per lapus rekomenduojama pradėti nuo 3-6 lapelių tarpsnio. Tinkami preparatai pirmam purškimui: Wuxal Mo (0,5 l ha-1) + Magnio sulfatas (3-5 kg ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) arba Boronia Mo (1 l ha-1).  

AB „Linas Agro“ savo partneriams siūlo šią pupinių augalų tręšimo per lapus schemą:

I tręšimas per lapus: 3–6 lapelių tarpsniu pasėliams tręšti darbinį tirpalą sudarome iš šių variantų: Wuxal Mo (0,5 l ha-1) + Magnio sulfatas (3–5 kg ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) arba Boronia Mo (1 l ha-1). Esant sausam periodui, į tirpalą rekomenduojama įdėti ir makroelementų Bratan Foliar (4–5 kg ha-1) arba Wilis (4–5 kg ha-1).

II tręšimas per lapus: žiediniams pumpurams susiformavus, tręšimo per lapus darbiniai tirpalai sudaromi, pasirenkant iš: Oligo Ranau rapsams (1 l ha-1) + Wuxal Mo (0,5 l ha-1) + Magnio sulfatas (5 kg ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) arba Boronia Mo (1,5 l ha-1).

Į trąšų tirpalą taip pat įmaišoma ir insekticidų: Fastac 50 ES (0,2 l ha-1) arba Proteus (0,75 l ha-1), kurie pasėlius augimo pradžioje apsaugos nuo gumbelinių straubliukų, o žydėjimo ir ankščių formavimosi pradžioje – nuo pupinių amarų, žirninių vaisėdžių ar pupinių grūdinukų daromos žalos.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122

Naršydami www.linasagro.lt puslapyje sutinkate, jog naudojame slapukus, kurie užtikrina sklandų svetainės darbą.