Agro naujienos

Trąšų kainoms pasiekus neprognozuotas aukštumas, viena iš aktualiausių šių dienų temų tapo, azoto normų mažinimo galimybės. Kiekvienas ūkis planuoja kokiais būdais bus galima sumažinti mineralines azotines trąšas, kurios augalams yra gyvybiškai svarbios. Lietuvos ūkiuose vyrauja nuomonė sumažinti žiemkenčiams azotinių trąšų normas 20-30 proc. (tai būtų net 34-50 kg/ha azoto v.m. jei buvo beriama 170 N v.m.), kai kurie ūkiai norėtų mažinti trąšų normas dar labiau. Tačiau vertėtų nepamiršti ir paskaičiuoti visą konkrečios taikomos technologijos konkrečiame lauke rentabilumą. Šiame straipsnyje rekomenduojamos agrotechnologinės priemonės kurios gali kompensuoti dalį mineralinio azoto, tačiau jos visos turi būti panaudotos tinkamu laiku, kad būtų galima pasiekti maksimalų jų efektyvumą.

Baigėsi spalio mėnuo, prasideda lapkritis ir jau galime pasidžiaugti, kad būtent per spalį suspėjome užbaigti visus 2021 m. žiemkenčių pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus. Pagaliau baigiami nukasti visi cukriniai runkeliai ir bulvės, taip pat baigiami iškulti kukurūzai grūdams. Tiesa, negalime pasigirti šių rūšių augalų rekordiniais derlingumo dydžiais. Šią vasarą pasikartojantys orų sąlygų kataklizmai – vėsūs orai pavasarį, karšti vasarą ir trys sausros – padarė savo juodą darbą. Neišauginome planuojamų derlių, nors dar birželio viduryje javų ir rapsų pasėlių būklė pranašavo rekordinius derlingumo dydžius.

Visi gerai žinome, kad pagrindiniai aukštų derlingumo dydžių veiksniai yra šie: palankios orų sąlygos, didesnis dirvožemių našumas, aukšta sėklų bei sėjos darbų kokybė ir tikslinė augalų auginimo technologija. Orų sąlygų (drėgmės ir šilumos režimo) koreguoti dar neišmokome, o laistymo sistemos yra per brangios. Tiesa, pastaruosius kelerius metus gelbsti „EkoDrena“ reguliuojamo drenažo įrengimas, kuris leidžia išsaugoti drėgmės kiekį dirvoje, taip gerinant augalų augimo sąlygas šiltuoju metų laiku, kai drėgmės dažniausiai trūksta.

SEB ir Linas Agro kartu jau ne pirmą kartą rengia vebinarus, kuriuose analizuoja ir pristato grūdų rinkos aktualijas, pateikiant naujausius duomenis. Šį kartą video konferencija apie grūdų ir rapsų rinką - ko tikėtis toliau?

Rugsėjo trečiąją dekadą į šalį grįžę saulėti, šilti, o kartais ir su gaivinančiais krituliais orai buvo tikra atgaiva augalijos pasauliui. Beveik pavyko galutinai užbaigti žiemkenčių sėją. Ypač sustiprėjo žieminių rapsų pasėliai. Taip, spalį orai 6–8 laipsniais atvės, tačiau išliks geros sąlygos žiemkenčių tolesnei vegetacijai ir jų pasėlių priežiūros darbams. Spalio svarbą augalininkystei lemia šio laikotarpio oro sąlygos. Dėl klimato kaitos ne tik pailgėjo šiltasis rudens vegetacijos periodas, bet ir apie 2 laipsniais pakilo vidutinė orų temperatūra. Esamos orų prognozės leidžia tikėtis, kad mėnesio viduryje kai kurių rūšių žiemkenčiai pagal išsivystymo laipsnį turėtų pasiekti IV organogenezės etapą, pagal augimo tarpsnius javai turėtų būti krūmijimosi procese, o rapsai – skrotelės (7–8 lapeliai) fazėje. Spalio pabaigoje, pagal daugiamečius duomenis, dažniausiai žiemkenčių augalų aktyvioji vegetacija baigiasi ir prasideda užsigrūdinimo žiemai procesas.

Teigiamas tręšimo poveikis augalams buvo pastebėtas dar neatmenamais laikais, kai pasėliai buvo tręšiami mėšlu, medžių pelenais arba auginami užliejamose pievose, kur buvo gausu įvairių organinių ir mineralinių medžiagų. Nors žemdirbyste užsiimantys žmonės suprato, kad pasėlių tręšimas didina jų derlingumą, tačiau ilgus šimtmečius nežinojo, kodėl taip yra. Ir tik 1840 m. vokiečių mokslininkas Justus Von Liebigas padarė pirmuosius atradimus, kad normaliam augalų augimui yra būtini 10 elementų, iš kurių svarbiausi yra azotas, fosforas ir kalis (NPK). 

Jau šią savaitę - rugsėjo 23–25 d. VDU ŽŪA Kauno rajone, Akademijoje šurmuliuos paroda „Ką pasėsi... 2021“.

Žieminiai kviečiai yra svarbiausi ir daugiausia auginami kultūriniai augalai Lietuvoje. Svarbiausi todėl, kad jų auginimas ūkininkams duoda daugiausia pajamų – apie 1000 eurų ha-1. Arba tai būtų 1,2 karto daugiau nei iš vasarinių kviečių ar kukurūzų, du kartus daugiau nei iš žieminių kvietrugių ar vasarinių miežių, tačiau 2,0–2,5 kartus mažiau nei iš žieminių rapsų ar cukrinių runkelių. Pagrindinis jų pranašumas, palyginti su kitais augalais, bent laikinai, yra neribota jų paklausa pasaulio rinkose. Antai, taip pat daug pajamų gauname pardavę bulves, kai kurių rūšių vaistažoles, prieskonius ar daržo augalus, tačiau mažai turime pirkėjų šių rūšių augalinei produkcijai.

Prasidėjus trečiajai rugpjūčio dekadai, jau nukulti žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių javų. Kuliami ir vasariniai javai. Esame tikri, kad iki rugsėjo pradžios vasariniai javai taip pat bus nukulti. Žinoma, gali likti kiek pupų, vasarinių rapsų ar kitų pavasarį persėtų javų laukelių, tačiau ir jie rugsėjo pirmąją dekadą bus nukulti. Dar liepą svarstėme apie greitą ir, svarbiausia, su mažiausiais nuostoliais žieminių rapsų bei javų nukūlimą. Deja, taip neįvyko. Nors žieminius rapsus kulti pradėta anksti – liepos antrosios dekados viduryje – tačiau jų pjūtis dėl įvairių priežasčių stipriai užtruko. Todėl vėlavo žieminių javų pjūtis, sulėtėjo ir žieminių rapsų sėja. Daugumai ūkininkų buvo sunku apsispręsti, į kuriuos pasėlius siųsti kombainus. Pagaliau, nors negalime per daug skųstis mažoku derliumi, tačiau javapjūtės pabaigoje patyrėme nemažų tiek rapsų, tiek javų pasėlių derliaus nuostolių.

Iš regionų sulaukėme informacijos, kad kukurūzų pasėliuose stebimas pūslėtųjų kūlių (Ustilago maydis) išplitimas. Kiekvienais metais kukurūzų pasėliuose galime rasti šios ligos pažeistų augalų.  Nenuostabu, kad šiemet kukurūzų pasėliuose matysime intensyvesnį šios ligos pasireiškimą. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C (vidutinė daugiametė 17,8 °C ) – tai karščiausia liepa nuo 1961 m. Lietuvoje. Vyravę karšti ir sausi orai buvo vienas iš pagrindinių kukurūzų pūslėtųjų kūlių išplitimo priežasčių. Nuo sausros nukentėję augalai itin jautrūs šiai ligai.

Nors apie žieminių rapsų pasėlių būklę spręsti dar anksti, gerai žinome, kad užsiimant žieminių rapsų auginimo verslu svarbiausias rudens periodo uždavinys – pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes jiems prastai peržiemojus patiriamas apie 150–175 eurų ha-1 nuostolis. Šiuo metu vietomis dar nebaigta žieminių rapsų sėja, kitur – ne visi augalai sudygę. Vis dėlto matyti, kad jau sudygusių pasėlių vidutinis tankumas yra 30–40 vnt. m-2.

Įvadas. Šilti ir karšti liepos mėnesio orai žiemkenčių brandą paankstino visa savaite. Rapsus pradėta kulti liepos viduryje, o žieminius kviečius – to paties mėnesio trečią dekadą. Be abejo, technologinę brandą visų pirma pasiekė tie žiemkenčių pasėliai, kurie buvo pasėti lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, nes būtent jiems labiau stigo drėgmės. Todėl iš anksčiausiai nukultų žiemkenčių pasėlių buvo prikulta mažiau grūdų. Iš žieminių rapsų – 2,8–3,3, o iš žieminių javų – 5,0–6,0 t ha-1. Kombainams perėjus į priemolių dirvas (liepos pabaiga–rugpjūčio pradžia), žiemkenčių derlius pastebimai didėjo.

Pastaruosius penkerius metus nebuvo nė vieno sezono, kurio žemdirbiai nebūtų stipriai peikę, skelbę stichines nelaimes, kaltinę draudimo tarnybas, sausras, liūtis, ir, žinoma, pavydžiai žvelgę į kaimynus, kur palyja būtent tada, kada reikia. Tačiau ateina ruduo, o derliai vis gausesni ir gausesni. Tad aptarkime, kokį poveikį orai iš tiesų turi pasėlių kokybei ir prognozuokime šių metų derlių.