Agro naujienos

Didelis Lietuvos ūkininkų dėmesys pasėlių priežiūrai ir auginamų kultūrų poreikiams palankūs gegužės antrosios pusės bei birželio pirmosios pusės orai pastebimai pakeitė šalies landšaftą. Įvairių augalų (javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių, grikių, kmynų, daržo ir sodo augalų, ilgamečių ir vienmečių žolynų ir kt.) pasėliai, pasižymintys skirtingomis spalvomis bei atspalviais, pasiekė savo vešlumo vizualinį zenitą. Kaip įprasta, birželio mėnesį augalija visuomet būna gražiausia. Didelę įtaką pasėlių būklės pagerėjimui padarė ir šio mėnesio antros dekados pirmomis dienomis iškritę gausūs krituliai. Tad dabar, ilgalaikėms orų prognozėms rodant, kad likusi birželio dalis bus šilta (arba net karšta) ir saulėta, beveik galime būti tikri, kad iki mėnesio pabaigos augalams drėgmės pakaks. Tai reiškia, kad šių metų birželio mėnesį gamta visiems pasėliams sukūrė kone idealias sąlygas, jei šalia puikių klimatinių sąlygų pakaktų ir maistinių elementų.

Tęsiame straipsnių ciklą apie naujų Europos Sąjungos (ES) programų įgyvendinimą augalininkystės versle. Mes ir toliau siūlome pradėti įgyvendinti ES programas suintensyvinant augalininkystės veiklą žemesnio (iki 35 balų) našumo dirvose, kurių Lietuvoje yra arti milijono hektarų. Mūsų siūlymas – jose auginti kukurūzus, žieminius rapsus ir sėjamuosius ar pašarinius žirnius, kurie tampa tinkami auginti ir žemesnio našumo dirvose (jas nukalkinus) pagal tausojančias technologijas. Be to, visų minėtų augalų rūšių produkcijos supirkimo kainos yra žymiai aukštesnės nei čia dabar auginamų javų (avižų, kvietrugių, rugių, miežių) grūdų. Tai reiškia, kad jų auginimas gali būti rentabiliu verslu (net ir įskaičiavus nukalkinimo sąnaudas) ir pastebimai pagerinti šių dirvožemių našumą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad minėtų augalų auginimas per 15 metų vidutinį šių dirvų našumą gali padidinti mažiausiai 6-8 boniteto balais ir tai įvyktų be papildomų sąnaudų.

Bendrovės „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ didelį dėmesį skiria naujų veislių atrankai. Pirmiausia analizuojame įvairiose  Europos  šalyse  atliktų   tyrimų   rezultatus, pagal kuriuos atsirenkame perspektyviausias veisles, tuomet  jas  tiriame  Lietuvoje.   Labai   svarbu,   kad naujos veislės būtų ištirtos vietos sąlygomis. Sukaupę informaciją iš veislių palyginimo  bandymų,  galime  įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias savybes ir atsirinkti pačias geriausias veisles. Siekdami iš gausybės selekcininkų  sukurtų  naujų  veislių   atsirinkti   keletą pačių perspektyviausių ir toliau jas tirti ūkininkų ūkiuose, atliekame veislių palyginimo tiksliuosius bandymus.

Kviečių grūdų eksporto iššūkiai. Vasarinių kviečių pasėlių būklė birželio pradžioje. Sėklos vėlimas mikroorganizmais ar specializuotais priedais buvo naudingas. Vasarinių kviečių priežiūros darbai birželio mėnesį 

Renginio informacija ir programa

2020 metų rudenį Lietuvoje buvo pasėta virš vieno milijono hektarų žieminių javų. Rudenį vegetacija buvo ilga, orai palankūs. Visų rūšių žieminiai javai suspėjo gausiai išsikrūmyti ir suformavo kokybišką šaknų sistemą, o rudens pabaigoje sėkmingai praėjo užsigrūdinimo žiemai procesą. Taigi prasidedant žiemai žieminių javų (kviečių, miežių, kvietrugių ir rugių) pasėlių būklė buvo labai gera. Tačiau tikriausiai nereikia priminti, kaip praėjusi žiema sutiko žieminių javų pasėlius – ją prisiminsime ilgai.

Miežių grūdai turi didelę paklausą pasaulio rinkose, o Lietuvoje pagal grūdų eksporto apimtis jie užima antrąją vietą po kviečių. Miežiai (Hordeum sativum L.) priklauso miglinių šeimos (Poaceae) Hordeum genčiai, kuri skirstoma į 28 rūšis. Iš jų tik viena – sėjamieji miežiai (Hordeum sativum L.) – yra sukultūrinta ir turi du porūšius: dvieiliai (Hordeum distichon) ir daugiaeiliai (Hordeum polistichon), pastarieji dar turi ir šešiaeilių formą (Hordeum hexastichon).

Nors Lietuvoje sėjamųjų žirnių biologiniai poreikiai klimato ir dirvožemio sąlygoms yra tenkinami gerai, tačiau, kaip rodo Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių duomenys, gaunami vidutiniai derlingumo dydžiai (2,5-3,5 t ha-1) yra net 2 kartus žemesni, nei realiai galimi. Paanalizavę šiose stotyse nustatytus derlingumo dydžius matome, kad jose vidutiniškai prikuliamas 6-7 t ha-1 sėklų derlius. Pagrindinė žemo faktinio žirnių derlingumo priežastis – nepakankamai gera pasėlių priežiūra ir netinkamas jų augimo bei vystymosi per visą vegetacijos periodą valdymas. Tad šiame straipsnyje kalbėsime apie žirnių pasėlių priežiūros darbus 2021 metų (kai smarkiai vėlavo žirnių sėja) pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, siekiant išauginti nors 4-5 t ha-1 žirnių sėklų žemesnio ar vidutinio našumo dirvose.

Jei šių metų balandžio mėnesio orai būtų buvę panašūs bent į pastarųjų penkerių metų vidurkius, trečios mėnesio dekados viduryje būtume galėję užbaigti vasarojaus sėją. Šį spėjimą patvirtina tie faktai, kad ūkininkai pakankamai gerai apsirūpinę technika, o planuojamų žemių vasarojaus sėjai buvo nedaug. Tačiau orų kaprizai sutrukdė tai padaryti.

Bandymų rezultatai naudojant Caryx ir lyginanama su kitais produktais. Rekomendacijos 2021 m. 

Nors miglinių šeimos javai gali būti tiek vasariniai, tiek ir žiemojantys, visi jie yra vienmečiai ir monokarpiniai. Todėl didysis jų vystymosi ciklas sutampa su mažuoju ir trunka tik apie vienerius metus. Pavyzdžiui, žiemojantys javai žydėjimo indukciją, o vėliau ir evokaciją pereina dviem tarpsniais. Pirmajam – fotoindukcijos – tarpsniui pereiti žiemojantiems javams reikia trumpų arba trumpėjančių rudens dienų. Vasarinių javų fotoindukcija vyksta pavasario dienoms ilgėjant.

„Biologinės įvairovės“ ir „Nuo lauko iki stalo“ strategijose, siūloma iki 2030 m. bent 30 % Europos Sąjungos (ES) teritorijos paversti veiksmingai valdomomis saugomomis teritorijomis, bent 10 % žemės ūkio paskirties žemės priskirti biologinei įvairovei, 50 % sumažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, 20 % sumažinti trąšų naudojimą, o 25 % žemės ūkio paskirties žemės skirti ekologiniam ūkininkavimui. ES įprastai skatina šalis nares įgyvendinti paskelbtas priemones, tad jau dabar galima pradėti planuoti, kaip įgyvendinti keliamus reikalavimus ir kartu pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis. Viena iš jų – kukurūzų grūdams auginimas žemesnio našumo dirvose.  

Sėjos laikas. Lietuvoje prasidėjo vasarojaus sėja. Balandį sėjami visų rūšių (migliniai ir pupiniai) vasariniai javai, cukriniai runkeliai, vasariniai rapsai, kukurūzai bei įvairios žolės, sodinamos bulvės. Lengvesnėse dirvose vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje, kai vidutinė oro temperatūra pakilo iki 8-140C. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad visą balandį dienomis vyraus nuosaikiai šilti (8-15 0C), o naktimis vėsūs orai. Bus ir kritulių, ir šalnų, stipresnės sausros nelaukiama. Teoriškai tokie orai yra tinkamiausi vasarojaus sėjai.

Visame pasaulyje padidėjo dėmesys sveikam gyvenimo būdui ir mitybai, todėl buvo prisimintos ir avižos. Lietuvoje auginamos dviejų porūšių avižos – sėjamosios ir belukštės, tačiau apie pastarąsias informacijos trūksta. Belukščių avižų maistinė vertė yra didesnė nei sėjamųjų, jos gali praturtinti net ir gyventojų, vengiančių glitimo arba cholesterolio, mitybą. Negana to, belukštės avižos kelia mažesnius reikalavimus dirvos našumui, todėl šįkart aptarsime jų agrotechniką ir savybes.

Pirmieji pavasario darbai, be abejo, prasideda žiemkenčių pasėliuose. Ir šį pavasarį kai kuriuose Lietuvos rajonuose, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, žiemkenčių pasėlių tręšimas prasidės balandžio pradžioje. Sprendžiant pagal dabartines ilgalaikes orų prognozes, žieminių javų ir rapsų augalų pavasarinė vegetacija tikriausiai visiškai atsinaujins baigiantis kovui, t. y. 3–6 dienomis anksčiau nei daugiametė data. Tikrąją žiemkenčių pasėlių būklę galėsime įvertinti tik balandžio pradžioje, tačiau įdomu, kaip jaučiasi žieminių kviečių bei rapsų pasėliai dabar, po ypač šaltų sausio ir vasario orų.

Atsižvelgiant į buvusio laukuose sniego kiekį galime manyti, kad šį pavasarį, bent iki gegužės vidurio, dirvožemiuose didesnio drėgmės deficito nebus. Todėl tikimės, kad vasarinių kviečių pasėliai sudygs greitai, tolygiai ir gausiai, o sėklų lauko daigumas sieks 80 proc. Ir vis dėlto, kai kuriuose laukuose pirmas pasėlių priežiūros darbas bus posėjinis dirvos volavimas, skatinantis gausesnį lauko daigumą. Apie 20 dienų po sėjos, pasėliams pasiekus 2–3 lapelių tarpsnį, rekomenduojama nustatyti pirminį pasėlių tankumą, kurio duomenys padės ūkininkams užbaigti būsimų priežiūros darbų ir jų atlikimo grafiko koregavimą.