Ūkininkams investuojant savo lėšas į pasėlius, juos tręšiant ir saugant nuo kenkėjų bei ligų, užaugintą derlių svarbu parduoti kuo brangiau. Kaip pabrėžia žemės ūkio ekspertai, ūkininkavimas – verslas, kuriam būtina tinkamai parinkta strategija. Viena esminių jos dalių – pardavimų planas, kuris vis labiau neatsiejamas nuo derliaus kainų fiksavimo.
Aruodai vis labiau pildosi šių metų derliumi, todėl neretas ūkininkas derlių parduos pagal tai, kokia grūdų kaina bus pardavimo dieną. Tačiau kita dalis ūkininkų laikosi kitos strategijos: jau yra užfiksavę grūdų kainas kitam, būsimam 2027-ųjų metų derliui.
Kaip teigia Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas, tinkamai parinkta pardavimų strategija gali padidinti ūkio gaunamas pajamas. Vis dėlto, jis pabrėžia, kad vienodo modelio skirtingiems ūkiams nėra, tad būtina priimti individualius sprendimus.
„Kas vienam apsimoka, kitam gali duoti visiškai priešingą rezultatą: tai galima pasakyti ir apie derliaus kainų fiksavimą. Tačiau atspirties taškas, nuo kurio verta formuoti pardavimų strategiją, yra tas pats. Ūkininkas žino, kiek ir kam išleido pinigų: kiek kainavo laukų apdirbimas, trąšos, augalų apsaugos produktai. Galų gale, ūkiai remiasi daugiamete sąnaudų ir investicijų statistika, pagal kurią galima numatyti, kokios sąnaudos tikėtinos ateityje iki derliaus nuėmimo. Pridėjus galimą rinkos paklaidą, galima apskaičiuoti, kiek reikėtų mažiausiai uždirbti pajamų“, – sako J. Eimontas.
Vieno užfiksavimo gali nepakakti
Apskaičiavus ūkio patirtas sąnaudas ir įvertinus mažiausias gaunamas pajamas, kitas žingsnis, pasak žemės ūkio eksperto, turėtų būti naudmenų kainų stebėjimas ir jų fiksavimas. Anot jo, Lietuvą veikia pasaulinės grūdų rinkos tendencijos, tad ir kainos gali keistis itin sparčiai.
„Žemės ūkis – verslas, o ne loterija, tad strategija čia – būtina. Vienkartinis grūdų, kito derliaus kainos užfiksavimas yra tarsi žaidimas su sėkme: arba pavyks pataikyti, arba ne. Per visą laikotarpį – nuo grūdų derliaus pardavimo iki derliaus pristatymo į supirkimo punktą – kainos gali pasikeisti daugybę kartų, tiek aukštyn, tiek žemyn. Todėl norint pasiekti teisingiausią vidutinę derliaus kainą, verta išskaidyti riziką ir derliaus kainas fiksuoti daugiau nei kartą – nefiksuoti kainų iškart visai sutarčiai“, – paaiškina J. Eimontas.
Kaip rodo šiemet agroverslo bendrovės Linas Agro užsakymu atliktas Baltijos šalių ūkininkų tyrimas, Lietuvos ūkininkai noriai naudojasi galimybe užfiksuoti derliaus kainas. Bent kartais jas fiksuoja 3 iš 4 (74 proc.) apklaustų ūkininkų Lietuvoje. Iš jų nuolat tai daro beveik kas trečias (29 proc.) ūkininkas. Dažniausiai ūkininkai užfiksuoja iki ketvirtadalio derliaus arba beveik pusės derliaus kainas: taip elgiasi atitinkamai 24 proc. ir 30 proc. apklaustųjų.
Tos pačios apklausos rezultatai atskleidžia ir tai, kad šalies ūkininkai derliaus kainas dažniausiai – 30 proc. respondentų – fiksuoja du kartus per sezoną. Kas ketvirtas (24 proc.) apklaustas ūkininkas tai daro triskart.
Paklaustas, kada geriausia atlikti derliaus kainų fiksavimą, Linas Agro atstovas pataria nelaukti, kol bus nukultas derlius. „Dar gajus įsitikinimas, kad kol derlius neatsidūrė sandėliuose, tol negalima jo parduoti. Ši situacija gali būti aktualesnė auginantiems rapsus, nes jie – jautresni orų permainoms ir kataklizmams. Tuo metu žieminiai kviečiai – išankstiniuose pardavimuose dominuojanti kultūra, turinti mažiausią iššalimų riziką. Todėl neretas rapsų auginimo sąnaudas pasidengia pajamomis iš kitų kultūrų.“
Atsako, ar verta kainas fiksuoti dabar
Svarstantieji, kaip fiksuoti žemės ūkio naudmenų kainas, vienas pagrindinių indikatorių yra MATIF biržos kainos. Kaip rodo Linas Agro stebėjimų duomenys, gruodžio mėn. MATIF kainos gerokai viršija 200 Eur už toną kviečių ribą: ši tendencija laikosi jau ne pirmą mėnesį.
Pasak J. Eimonto, dabartinės MATIF kainos – pakankamai patrauklios šių dienų kontekste. Todėl ūkininkams verta jau dabar apsvarstyti būsimo derliaus kainos fiksavimą.
„Aukštas MATIF kainas palaiko įtempta situacija Juodosios jūros regione: vidutiniškai kasmet į pasaulį iš čia iškeliauja apie 60–80 mln. tonų grūdų. Tai – įspūdingas kiekis, kurį karo veiksmai apribojo iki vos kelių milijonų tonų per mėnesį: prognozuojama, kad rugsėjį didžiausia regiono eksportuotoja Rusija sugebėjo eksportuoti vos milijoną tonų kviečių. Kaip bebūtų, žmonės valgyti nenustojo, paklausa – vis dar didelė, o apribota pasiūla atitinkamai didina kainas visame pasaulyje“, – paaiškina ekspertas.
Jis papildo, kad šiuo metu nėra jokių priežasčių, dėl ko pastebimai sumažėtų MATIF kainos. Pasak grūdų rinkos žinovo, aktyvūs karo veiksmai Ukrainos ir Rusijos jūrų uostuose bei įtampa tarp Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Irano atveria galimybių langą ūkininkams.
„Atliepti didelę pasaulinę paklausą ir atrasti naujus eksporto kanalus Rusijai – be galo sudėtinga. Tai bandoma daryti per Baltijos jūros uostus, tačiau eksporto kiekiai – toli nuo įprastų. Be to, nepanašu, kad artimiausiu metu įvyks progresas derybose tarp JAV ir Irano, o tai taip pat išlaikys spaudimą MATIF kainoms augti.
Žinoma, galima laukti dar didesnio kainų augimo, tačiau kainos dėl geopolitinių ir kitų priežasčių gali lygiai taip pat kristi. Vis dėlto, ūkininkams verta ramiai apskaičiuoti, kokia kaina jiems leistų jaustis komfortabiliai, ir tik tuomet priimti sprendimą dėl būsimo derliaus kainų fiksavimo“, – pataria Linas Agro Grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.
Ūkininkų nuomonės tyrimą Linas Agro užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo beveik 1000 ūkininkų: 500 Lietuvoje, 300 Latvijoje ir 200 Estijoje, auginančių grūdines kultūras.
Klientų aptarnavimo centras