Agro naujienos

Prasidėjus trečiajai rugpjūčio dekadai, jau nukulti žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių javų. Kuliami ir vasariniai javai. Esame tikri, kad iki rugsėjo pradžios vasariniai javai taip pat bus nukulti. Žinoma, gali likti kiek pupų, vasarinių rapsų ar kitų pavasarį persėtų javų laukelių, tačiau ir jie rugsėjo pirmąją dekadą bus nukulti. Dar liepą svarstėme apie greitą ir, svarbiausia, su mažiausiais nuostoliais žieminių rapsų bei javų nukūlimą. Deja, taip neįvyko. Nors žieminius rapsus kulti pradėta anksti – liepos antrosios dekados viduryje – tačiau jų pjūtis dėl įvairių priežasčių stipriai užtruko. Todėl vėlavo žieminių javų pjūtis, sulėtėjo ir žieminių rapsų sėja. Daugumai ūkininkų buvo sunku apsispręsti, į kuriuos pasėlius siųsti kombainus. Pagaliau, nors negalime per daug skųstis mažoku derliumi, tačiau javapjūtės pabaigoje patyrėme nemažų tiek rapsų, tiek javų pasėlių derliaus nuostolių.

Iš regionų sulaukėme informacijos, kad kukurūzų pasėliuose stebimas pūslėtųjų kūlių (Ustilago maydis) išplitimas. Kiekvienais metais kukurūzų pasėliuose galime rasti šios ligos pažeistų augalų.  Nenuostabu, kad šiemet kukurūzų pasėliuose matysime intensyvesnį šios ligos pasireiškimą. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C (vidutinė daugiametė 17,8 °C ) – tai karščiausia liepa nuo 1961 m. Lietuvoje. Vyravę karšti ir sausi orai buvo vienas iš pagrindinių kukurūzų pūslėtųjų kūlių išplitimo priežasčių. Nuo sausros nukentėję augalai itin jautrūs šiai ligai.

Nors apie žieminių rapsų pasėlių būklę spręsti dar anksti, gerai žinome, kad užsiimant žieminių rapsų auginimo verslu svarbiausias rudens periodo uždavinys – pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes jiems prastai peržiemojus patiriamas apie 150–175 eurų ha-1 nuostolis. Šiuo metu vietomis dar nebaigta žieminių rapsų sėja, kitur – ne visi augalai sudygę. Vis dėlto matyti, kad jau sudygusių pasėlių vidutinis tankumas yra 30–40 vnt. m-2.

Įvadas. Šilti ir karšti liepos mėnesio orai žiemkenčių brandą paankstino visa savaite. Rapsus pradėta kulti liepos viduryje, o žieminius kviečius – to paties mėnesio trečią dekadą. Be abejo, technologinę brandą visų pirma pasiekė tie žiemkenčių pasėliai, kurie buvo pasėti lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, nes būtent jiems labiau stigo drėgmės. Todėl iš anksčiausiai nukultų žiemkenčių pasėlių buvo prikulta mažiau grūdų. Iš žieminių rapsų – 2,8–3,3, o iš žieminių javų – 5,0–6,0 t ha-1. Kombainams perėjus į priemolių dirvas (liepos pabaiga–rugpjūčio pradžia), žiemkenčių derlius pastebimai didėjo.

Pastaruosius penkerius metus nebuvo nė vieno sezono, kurio žemdirbiai nebūtų stipriai peikę, skelbę stichines nelaimes, kaltinę draudimo tarnybas, sausras, liūtis, ir, žinoma, pavydžiai žvelgę į kaimynus, kur palyja būtent tada, kada reikia. Tačiau ateina ruduo, o derliai vis gausesni ir gausesni. Tad aptarkime, kokį poveikį orai iš tiesų turi pasėlių kokybei ir prognozuokime šių metų derlių.

Reikia pripažinti, kad mes jau esame neblogai išmokę auginti žieminius rapsus. Vis dėlto per pastaruosius 3–5 metus šiek tiek praradome budrumą. Pirmiausia todėl, kad orų sąlygos žieminių rapsų sėjos ir jų pirminės priežiūros metu buvo neįprastai palankios. Antra – ūkininkams pakako agronominės kvalifikacijos ir logistikos žinių, kad visi būtini darbai būtų atlikti laiku bei kokybiškai. Jei šios vasaros orai kardinaliai nepasikeis, rapsų priešsėlių kūlimas tikrai bus užbaigtas iki rugpjūčio vidurio, o žieminius rapsus galėsime pasėti optimaliu laiku ir tinkamai.

Didelis Lietuvos ūkininkų dėmesys pasėlių priežiūrai ir auginamų kultūrų poreikiams palankūs gegužės antrosios pusės bei birželio pirmosios pusės orai pastebimai pakeitė šalies landšaftą. Įvairių augalų (javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių, grikių, kmynų, daržo ir sodo augalų, ilgamečių ir vienmečių žolynų ir kt.) pasėliai, pasižymintys skirtingomis spalvomis bei atspalviais, pasiekė savo vešlumo vizualinį zenitą. Kaip įprasta, birželio mėnesį augalija visuomet būna gražiausia. Didelę įtaką pasėlių būklės pagerėjimui padarė ir šio mėnesio antros dekados pirmomis dienomis iškritę gausūs krituliai. Tad dabar, ilgalaikėms orų prognozėms rodant, kad likusi birželio dalis bus šilta (arba net karšta) ir saulėta, beveik galime būti tikri, kad iki mėnesio pabaigos augalams drėgmės pakaks. Tai reiškia, kad šių metų birželio mėnesį gamta visiems pasėliams sukūrė kone idealias sąlygas, jei šalia puikių klimatinių sąlygų pakaktų ir maistinių elementų.

Tęsiame straipsnių ciklą apie naujų Europos Sąjungos (ES) programų įgyvendinimą augalininkystės versle. Mes ir toliau siūlome pradėti įgyvendinti ES programas suintensyvinant augalininkystės veiklą žemesnio (iki 35 balų) našumo dirvose, kurių Lietuvoje yra arti milijono hektarų. Mūsų siūlymas – jose auginti kukurūzus, žieminius rapsus ir sėjamuosius ar pašarinius žirnius, kurie tampa tinkami auginti ir žemesnio našumo dirvose (jas nukalkinus) pagal tausojančias technologijas. Be to, visų minėtų augalų rūšių produkcijos supirkimo kainos yra žymiai aukštesnės nei čia dabar auginamų javų (avižų, kvietrugių, rugių, miežių) grūdų. Tai reiškia, kad jų auginimas gali būti rentabiliu verslu (net ir įskaičiavus nukalkinimo sąnaudas) ir pastebimai pagerinti šių dirvožemių našumą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad minėtų augalų auginimas per 15 metų vidutinį šių dirvų našumą gali padidinti mažiausiai 6-8 boniteto balais ir tai įvyktų be papildomų sąnaudų.

Bendrovės „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ didelį dėmesį skiria naujų veislių atrankai. Pirmiausia analizuojame įvairiose  Europos  šalyse  atliktų   tyrimų   rezultatus, pagal kuriuos atsirenkame perspektyviausias veisles, tuomet  jas  tiriame  Lietuvoje.   Labai   svarbu,   kad naujos veislės būtų ištirtos vietos sąlygomis. Sukaupę informaciją iš veislių palyginimo  bandymų,  galime  įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias savybes ir atsirinkti pačias geriausias veisles. Siekdami iš gausybės selekcininkų  sukurtų  naujų  veislių   atsirinkti   keletą pačių perspektyviausių ir toliau jas tirti ūkininkų ūkiuose, atliekame veislių palyginimo tiksliuosius bandymus.

Kviečių grūdų eksporto iššūkiai. Vasarinių kviečių pasėlių būklė birželio pradžioje. Sėklos vėlimas mikroorganizmais ar specializuotais priedais buvo naudingas. Vasarinių kviečių priežiūros darbai birželio mėnesį 

Renginio informacija ir programa

2020 metų rudenį Lietuvoje buvo pasėta virš vieno milijono hektarų žieminių javų. Rudenį vegetacija buvo ilga, orai palankūs. Visų rūšių žieminiai javai suspėjo gausiai išsikrūmyti ir suformavo kokybišką šaknų sistemą, o rudens pabaigoje sėkmingai praėjo užsigrūdinimo žiemai procesą. Taigi prasidedant žiemai žieminių javų (kviečių, miežių, kvietrugių ir rugių) pasėlių būklė buvo labai gera. Tačiau tikriausiai nereikia priminti, kaip praėjusi žiema sutiko žieminių javų pasėlius – ją prisiminsime ilgai.

Miežių grūdai turi didelę paklausą pasaulio rinkose, o Lietuvoje pagal grūdų eksporto apimtis jie užima antrąją vietą po kviečių. Miežiai (Hordeum sativum L.) priklauso miglinių šeimos (Poaceae) Hordeum genčiai, kuri skirstoma į 28 rūšis. Iš jų tik viena – sėjamieji miežiai (Hordeum sativum L.) – yra sukultūrinta ir turi du porūšius: dvieiliai (Hordeum distichon) ir daugiaeiliai (Hordeum polistichon), pastarieji dar turi ir šešiaeilių formą (Hordeum hexastichon).

Nors Lietuvoje sėjamųjų žirnių biologiniai poreikiai klimato ir dirvožemio sąlygoms yra tenkinami gerai, tačiau, kaip rodo Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių duomenys, gaunami vidutiniai derlingumo dydžiai (2,5-3,5 t ha-1) yra net 2 kartus žemesni, nei realiai galimi. Paanalizavę šiose stotyse nustatytus derlingumo dydžius matome, kad jose vidutiniškai prikuliamas 6-7 t ha-1 sėklų derlius. Pagrindinė žemo faktinio žirnių derlingumo priežastis – nepakankamai gera pasėlių priežiūra ir netinkamas jų augimo bei vystymosi per visą vegetacijos periodą valdymas. Tad šiame straipsnyje kalbėsime apie žirnių pasėlių priežiūros darbus 2021 metų (kai smarkiai vėlavo žirnių sėja) pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, siekiant išauginti nors 4-5 t ha-1 žirnių sėklų žemesnio ar vidutinio našumo dirvose.

Jei šių metų balandžio mėnesio orai būtų buvę panašūs bent į pastarųjų penkerių metų vidurkius, trečios mėnesio dekados viduryje būtume galėję užbaigti vasarojaus sėją. Šį spėjimą patvirtina tie faktai, kad ūkininkai pakankamai gerai apsirūpinę technika, o planuojamų žemių vasarojaus sėjai buvo nedaug. Tačiau orų kaprizai sutrukdė tai padaryti.

Bandymų rezultatai naudojant Caryx ir lyginanama su kitais produktais. Rekomendacijos 2021 m.