Agro naujienos

Prieš 5-6 metus Lietuvos ūkininkai pradėjo domėtis hibridinių veislių žieminių miežių auginimu. Ir 2014-ųjų liepos viduryje nukūlė pirmąjį derlių – pirmieji trys šių miežių auginimo metai (2013-2015) buvo palankūs.

Permainingais orais pasižymėjęs balandis atnešė ir vasariškus karščius, ir stiprias šalnas, ir nuosekliai mažėjantį drėgmės kiekį. Tačiau pavasario gaivą nustelbė nerimas dėl prasidėjusios sausros žalos gyvajai gamtai, įskaitant miškus ir komercinius pasėlius.

Kovo mėnesį džiaugėmės ankstyvu pavasariu, sėkmingai peržiemojusiais žiemkenčių pasėliais ir jų pirminės priežiūros darbais. Balandžio pradžioje be didesnių nesklandumų prasidėjo ir vasarojaus sėja. Ir tada prasidėjo sausra.

Per paskutinius 20 metų Lietuvos ūkiai labai keitėsi: dabar juose sutinkama pažangi technika, taikomos naujausios ūkio valdymo programos, pastatytos grūdų džiovyklos bei jų sandėliavimo bokštai.

Orų prognozėmis akylai vadovautis nereikėtų, tačiau į galimas jų tendencijas vertėtų atsižvelgti. Sinoptikai pranašauja, kad šių metų balandžio mėnesį orai bus šiek tiek šiltesni, palyginus su paskutinių 10 metų vidurkiu.

Kovo trečią dešimtadienį kai kuriuose laukuose jau matėme dirbančią žemės ūkio techniką. Pirmieji darbai prasidėjo sausesnėse priesmėlių žemėse: vienose iš jų buvo tręšiami žiemkenčių pasėliai, kitose purenamos dirvos vasarojaus sėjai.

"Skaičiuojama, kad nuo 2010 metų Lietuvoje sertifikuotų sėklų kiekis išaugo trimis kartais. Anuomet buvo sertifikuota virš 25 tūkst. tonų, o 2018 metų derliui – virš 81 tūkstančių." - rašo valstietis.lt. 

Sniegas nuo laukų pasitraukė dar vasario 2-3 dešimtadieniuose. Kovo pradžioje jau įsitikinome, kad absoliuti žiemkenčių pasėlių dalis sėkmingai peržiemojo.

Šiame straipsnyje pristatysime tręšimo normų sėjomainos laukuose skaičiavimų pavyzdžius, priklausomai nuo dirvožemio našumo ir jo agrocheminių savybių.

Tęsiame straipsnių ciklą apie mūsų šalies augalininkystės verslo stabilumo bei jo pelningumo didinimo galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime tręšimo sistemų pokyčius renovuotų sėjomainos sistemų laukuose.

Efektyviai dirbti siekiančių gyvulininkystės ūkių vienas svarbiausių tikslų yra paruošti daug energijos turinčius, bet nebrangius pašarus. Tokius pašarus galima pagaminti, tik turint produktyvius ir labai gerai pagal sudėtį subalansuotus žolynus.

Tęsiame straipsnių ciklą apie mūsų šalies augalininkystės verslo stabilumo bei jo pelningumo padidinimo galimybes. Ankstesniuose dviejuose straipsniuose aptarėme pagrindinius veiksnius, kurie užtikrina kultūrinių augalų derlingumo dydžių didėjimą su mažiausiomis papildomomis finansinėmis bei darbo sąnaudomis.

Tęsiame straipsnių ciklą apie dirvožemių našumo didinimo būdus. Pirmajame iš jų aptarėme lauko reljefo, žemės granuliometrinės (mechaninės) sudėties, reakcijos laipsnio bei drėgmės rėžimo parametrų įtaką dirvožemių našumui ir auginamų augalų derlingumui.

Tęsiame pradėtą temą apie augalininkystės pelningumo didinimą. Pirmame straipsnyje  teigėme, kad dabartinės Lietuvos dirvožemių ir klimato savybės, finansinis bei darbo jėgos kapitalas (darant mažiau agrotechninių klaidų) sukuria sąlygas visos šalies mastu gauti miglinių javų vidutinį derlingumą apie 4,5-5,5 t ha-1, o rapsų – 2,5-3,5 t ha-1.

2018 metai nebuvo sėkmingi augalininkystės verslui. Ilgalaikė ir stipri sausra labai sumažino kultūrinių augalų derlių. Nors padidėjusios augalininkystės produkcijos supirkimo kainos, plius valstybinės subsidijos ir padėjo daugeliui ūkių išvengti didesnių tiesioginių nuostolių, tačiau ūkininkų nuotaikos prastokos.