Agro naujienos

Teigiamas tręšimo poveikis augalams buvo pastebėtas dar neatmenamais laikais, kai pasėliai buvo tręšiami mėšlu, medžių pelenais arba auginami užliejamose pievose, kur buvo gausu įvairių organinių ir mineralinių medžiagų. Nors žemdirbyste užsiimantys žmonės suprato, kad pasėlių tręšimas didina jų derlingumą, tačiau ilgus šimtmečius nežinojo, kodėl taip yra. Ir tik 1840 m. vokiečių mokslininkas Justus Von Liebigas padarė pirmuosius atradimus, kad normaliam augalų augimui yra būtini 10 elementų, iš kurių svarbiausi yra azotas, fosforas ir kalis (NPK). 

Jau šią savaitę - rugsėjo 23–25 d. VDU ŽŪA Kauno rajone, Akademijoje šurmuliuos paroda „Ką pasėsi... 2021“.

Žieminiai kviečiai yra svarbiausi ir daugiausia auginami kultūriniai augalai Lietuvoje. Svarbiausi todėl, kad jų auginimas ūkininkams duoda daugiausia pajamų – apie 1000 eurų ha-1. Arba tai būtų 1,2 karto daugiau nei iš vasarinių kviečių ar kukurūzų, du kartus daugiau nei iš žieminių kvietrugių ar vasarinių miežių, tačiau 2,0–2,5 kartus mažiau nei iš žieminių rapsų ar cukrinių runkelių. Pagrindinis jų pranašumas, palyginti su kitais augalais, bent laikinai, yra neribota jų paklausa pasaulio rinkose. Antai, taip pat daug pajamų gauname pardavę bulves, kai kurių rūšių vaistažoles, prieskonius ar daržo augalus, tačiau mažai turime pirkėjų šių rūšių augalinei produkcijai.

Prasidėjus trečiajai rugpjūčio dekadai, jau nukulti žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių javų. Kuliami ir vasariniai javai. Esame tikri, kad iki rugsėjo pradžios vasariniai javai taip pat bus nukulti. Žinoma, gali likti kiek pupų, vasarinių rapsų ar kitų pavasarį persėtų javų laukelių, tačiau ir jie rugsėjo pirmąją dekadą bus nukulti. Dar liepą svarstėme apie greitą ir, svarbiausia, su mažiausiais nuostoliais žieminių rapsų bei javų nukūlimą. Deja, taip neįvyko. Nors žieminius rapsus kulti pradėta anksti – liepos antrosios dekados viduryje – tačiau jų pjūtis dėl įvairių priežasčių stipriai užtruko. Todėl vėlavo žieminių javų pjūtis, sulėtėjo ir žieminių rapsų sėja. Daugumai ūkininkų buvo sunku apsispręsti, į kuriuos pasėlius siųsti kombainus. Pagaliau, nors negalime per daug skųstis mažoku derliumi, tačiau javapjūtės pabaigoje patyrėme nemažų tiek rapsų, tiek javų pasėlių derliaus nuostolių.

Iš regionų sulaukėme informacijos, kad kukurūzų pasėliuose stebimas pūslėtųjų kūlių (Ustilago maydis) išplitimas. Kiekvienais metais kukurūzų pasėliuose galime rasti šios ligos pažeistų augalų.  Nenuostabu, kad šiemet kukurūzų pasėliuose matysime intensyvesnį šios ligos pasireiškimą. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenis liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 22,1 °C (vidutinė daugiametė 17,8 °C ) – tai karščiausia liepa nuo 1961 m. Lietuvoje. Vyravę karšti ir sausi orai buvo vienas iš pagrindinių kukurūzų pūslėtųjų kūlių išplitimo priežasčių. Nuo sausros nukentėję augalai itin jautrūs šiai ligai.

Nors apie žieminių rapsų pasėlių būklę spręsti dar anksti, gerai žinome, kad užsiimant žieminių rapsų auginimo verslu svarbiausias rudens periodo uždavinys – pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes jiems prastai peržiemojus patiriamas apie 150–175 eurų ha-1 nuostolis. Šiuo metu vietomis dar nebaigta žieminių rapsų sėja, kitur – ne visi augalai sudygę. Vis dėlto matyti, kad jau sudygusių pasėlių vidutinis tankumas yra 30–40 vnt. m-2.

Įvadas. Šilti ir karšti liepos mėnesio orai žiemkenčių brandą paankstino visa savaite. Rapsus pradėta kulti liepos viduryje, o žieminius kviečius – to paties mėnesio trečią dekadą. Be abejo, technologinę brandą visų pirma pasiekė tie žiemkenčių pasėliai, kurie buvo pasėti lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, nes būtent jiems labiau stigo drėgmės. Todėl iš anksčiausiai nukultų žiemkenčių pasėlių buvo prikulta mažiau grūdų. Iš žieminių rapsų – 2,8–3,3, o iš žieminių javų – 5,0–6,0 t ha-1. Kombainams perėjus į priemolių dirvas (liepos pabaiga–rugpjūčio pradžia), žiemkenčių derlius pastebimai didėjo.

Pastaruosius penkerius metus nebuvo nė vieno sezono, kurio žemdirbiai nebūtų stipriai peikę, skelbę stichines nelaimes, kaltinę draudimo tarnybas, sausras, liūtis, ir, žinoma, pavydžiai žvelgę į kaimynus, kur palyja būtent tada, kada reikia. Tačiau ateina ruduo, o derliai vis gausesni ir gausesni. Tad aptarkime, kokį poveikį orai iš tiesų turi pasėlių kokybei ir prognozuokime šių metų derlių.

Reikia pripažinti, kad mes jau esame neblogai išmokę auginti žieminius rapsus. Vis dėlto per pastaruosius 3–5 metus šiek tiek praradome budrumą. Pirmiausia todėl, kad orų sąlygos žieminių rapsų sėjos ir jų pirminės priežiūros metu buvo neįprastai palankios. Antra – ūkininkams pakako agronominės kvalifikacijos ir logistikos žinių, kad visi būtini darbai būtų atlikti laiku bei kokybiškai. Jei šios vasaros orai kardinaliai nepasikeis, rapsų priešsėlių kūlimas tikrai bus užbaigtas iki rugpjūčio vidurio, o žieminius rapsus galėsime pasėti optimaliu laiku ir tinkamai.

Didelis Lietuvos ūkininkų dėmesys pasėlių priežiūrai ir auginamų kultūrų poreikiams palankūs gegužės antrosios pusės bei birželio pirmosios pusės orai pastebimai pakeitė šalies landšaftą. Įvairių augalų (javų, rapsų, kukurūzų, cukrinių runkelių, bulvių, grikių, kmynų, daržo ir sodo augalų, ilgamečių ir vienmečių žolynų ir kt.) pasėliai, pasižymintys skirtingomis spalvomis bei atspalviais, pasiekė savo vešlumo vizualinį zenitą. Kaip įprasta, birželio mėnesį augalija visuomet būna gražiausia. Didelę įtaką pasėlių būklės pagerėjimui padarė ir šio mėnesio antros dekados pirmomis dienomis iškritę gausūs krituliai. Tad dabar, ilgalaikėms orų prognozėms rodant, kad likusi birželio dalis bus šilta (arba net karšta) ir saulėta, beveik galime būti tikri, kad iki mėnesio pabaigos augalams drėgmės pakaks. Tai reiškia, kad šių metų birželio mėnesį gamta visiems pasėliams sukūrė kone idealias sąlygas, jei šalia puikių klimatinių sąlygų pakaktų ir maistinių elementų.

Tęsiame straipsnių ciklą apie naujų Europos Sąjungos (ES) programų įgyvendinimą augalininkystės versle. Mes ir toliau siūlome pradėti įgyvendinti ES programas suintensyvinant augalininkystės veiklą žemesnio (iki 35 balų) našumo dirvose, kurių Lietuvoje yra arti milijono hektarų. Mūsų siūlymas – jose auginti kukurūzus, žieminius rapsus ir sėjamuosius ar pašarinius žirnius, kurie tampa tinkami auginti ir žemesnio našumo dirvose (jas nukalkinus) pagal tausojančias technologijas. Be to, visų minėtų augalų rūšių produkcijos supirkimo kainos yra žymiai aukštesnės nei čia dabar auginamų javų (avižų, kvietrugių, rugių, miežių) grūdų. Tai reiškia, kad jų auginimas gali būti rentabiliu verslu (net ir įskaičiavus nukalkinimo sąnaudas) ir pastebimai pagerinti šių dirvožemių našumą. Mūsų skaičiavimai rodo, kad minėtų augalų auginimas per 15 metų vidutinį šių dirvų našumą gali padidinti mažiausiai 6-8 boniteto balais ir tai įvyktų be papildomų sąnaudų.

Bendrovės „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ didelį dėmesį skiria naujų veislių atrankai. Pirmiausia analizuojame įvairiose  Europos  šalyse  atliktų   tyrimų   rezultatus, pagal kuriuos atsirenkame perspektyviausias veisles, tuomet  jas  tiriame  Lietuvoje.   Labai   svarbu,   kad naujos veislės būtų ištirtos vietos sąlygomis. Sukaupę informaciją iš veislių palyginimo  bandymų,  galime  įvertinti jų stipriąsias ir silpnąsias savybes ir atsirinkti pačias geriausias veisles. Siekdami iš gausybės selekcininkų  sukurtų  naujų  veislių   atsirinkti   keletą pačių perspektyviausių ir toliau jas tirti ūkininkų ūkiuose, atliekame veislių palyginimo tiksliuosius bandymus.

Kviečių grūdų eksporto iššūkiai. Vasarinių kviečių pasėlių būklė birželio pradžioje. Sėklos vėlimas mikroorganizmais ar specializuotais priedais buvo naudingas. Vasarinių kviečių priežiūros darbai birželio mėnesį