Agro naujienos

Ilgametė patirtis rodo, kad spalio mėnesį ūkininkams darbų netrūksta. Baigiami kasti cukriniai runkeliai ir atskiruose laukuose dar užsilikusios bulvės. Iškuliami kukurūzų, auginamų grūdams, pasėliai, nupjaunamos žolės pievose ir ganyklose.

Šiemet žieminių javų sėja prasidėjo labai anksti – trečią rugpjūčio dekadą. Tada sėjome tik hibridinių veislių žieminius javus (miežių, rugių ir kviečių), tačiau šį rudenį jų plotai nepadidėjo, nors naujausios kartos hibridinės veislės yra ne mažesnio žiemkentiškumo ir aukštesnio derlingumo nei linijinės.

Lietuvos žemės ūkis yra pasiekęs vidutinius bendros gamybos produktyvumo parametrus, tačiau pagal produkcijos gamybos ekonominį efektyvumą – esame Europos Sąjungos autsaideriai.

Nepaisant orų sąlygų kataklizmų, šią vasarą prikūlėme virš 5 mln. tonų grūdų, kurių didžiąją dalį sudarė žieminiai kviečiai. Pirminiai statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis žieminių javų derlingumas šią vasarą buvo net 2,0–2,5 t ha-1 didesnis nei jų vasarinių rūšių.

Antrus metus iš eilės turėjome gamtos suteiktą progą anksti nukulti rapsus ir javus. Todėl be didesnių vėlavimų buvo galima nuskusti ražienas, išberti trąšas ir optimaliu laiku pasėti planuotą žieminių rapsų plotą.

Šią vasarą Lietuvoje deklaruota daugiau nei 740 tūkst. ha žieminių kviečių. Rudenį jų pasėti reikėtų ne mažiau nei 2018 metais, nes kviečių auginimas yra pelningesnis už kitų rūšių grūdams auginamus augalus. O ir juos auginti esame gerai išmokę.

Gerai žinome, kad žieminių rapsų auginimo versle svarbiausias rudens periodo uždavinys yra pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes neperžiemojimo atveju patiriamas apie 125 eurų ha-1 nuostolis.

Nors jau nukulti visi žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių kviečių, vis dar tęsiasi vasarinių javų derliaus nuėmimas, ražienų skutimas, tarpinių pasėlių sėja ir baigiasi atskiruose laukuose užsitęsusi žieminių rapsų sėja.

Sunku būtų rasti žemdirbį, negirdėjusį apie biologinius produktus ir jų poveikį augalams bei žemei. Dažnas jau išbandė juos savo ūkiuose ir įsitikino gaunama nauda.

Prasidėjo rugpjūčio trečia dekada. Jau nukulti žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių javų. Iki rugsėjo pradžios toks pat likimas laukia ir vasarinių javų. Žinoma, gali likti pupų ar kitų pavasarį persėtų javų laukelių, tačiau jau rugsėjo pirmą dekadą ir jie bus nukulti.

Dar prieš 50 metų prasidėjusi klimato kaita stipriai pakeitė per šimtmečius egzistavusias metų laikų kalendorines ribas ir orų sąlygų parametrus. Šiltasis metų periodas, tenkinantis augalų fotosintezės proceso poreikius, vidutiniškai per metus pailgėjo net 25–35 dienomis.

Gerai žinoma, kad žieminių rapsų auginimo versle svarbiausias uždavinys – pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes neperžiemojimo atveju nubraukiamos visos rudenį ūkininkų įdėtos pastangos ir patiriamas apie 125 eurų ha-1 nuostolis. Kaip to išvengti?

Nors liepos mėnesį dažnokai palydavo, derliaus nuėmimo tempams didesnės įtakos tai neturėjo. Liepos pabaigoje buvo nukulti beveik visi žieminiai rapsai ir apie 40–45 proc. žieminių javų. Iš vasarojaus pasėlių pradėti kulti vasariniai miežiai ir anksčiau subrendę žirniai.

Liepos trečią dekadą didžioji ūkininkų dalis dėmesį buvo sutelkusi į žieminių rapsų kūlimą, nes sinoptikai nuolat prognozavo artėjančias audras, škvalus, krušas ir kitus orų sąlygų kataklizmus.

Birželio pabaigoje ir liepos pirmoje pusėje pagausėjęs kritulių kiekis sustabdė ilgalaikę sausrą Lietuvoje. Oficialiai paskelbta, kad liepos viduryje baigėsi stichinė hidrologinė sausra, kuri savo parametrais ir padaryta žala buvo stipresnė nei praėjusiais metais.

Atėjo vasaros vidurys, o kartu ir metas įvertinti javų sėklinių pasėlių būklę bei nepraleisti tinkamo meto juos nukulti.