Agro naujienos

Atrodo paprastas, tačiau iš tikrųjų labai lepus augalas: tai – veja. Kraštovaizdžio ekspertai vieningai sutaria: vejos auginimas gali būti prilyginamas tikram mokslui. Todėl norint ją užauginti gražią bei puošnią, reikia išmanyti tam tikras auginimo subtilybes.

Viena didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje „Linas Agro“ pelnė išskirtinį apdovanojimą: įmonė buvo įvertinta už didžiulį indėlį į Lietuvos ekonomiką. Gegužės 7 d. Lietuvos laisvosios rinkos instituto organizuotame renginyje, skirtame paminėti Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, bendrovė buvo apdovanota kategorijoje „Už didžiausią eksportą“.

Tūkstančiai Lietuvos ūkininkų savo valdose naudoja tiek originalius, tiek ir generinius augalų apsaugos produktus, o jų santykis – nuolat kintantis. Ieškant tinkamiausių priemonių, dažniausiai vertinama jų kaina. Vis dėlto, pasak žemės ūkio ekspertų, tai neturėtų būti svarbiausias kriterijus.

Trąšos, pesticidai, augimą reguliuojantys preparatai – tik dalis priemonių, kurias ūkininkai pasitelkia norėdami užauginti gausų bei kokybišką derlių. Tačiau esminis bet kokio derliaus veiksnys – kokybiškos sėklos, kurias išsirinkti gali būti pakankamai sudėtinga. Ekspertų teigimu, egzistuoja tam tikri kriterijai, remiantis kuriais galima atrasti tinkamiausias sėklas.

Praėjusios pirmosios pavasario šalnos ne juokais išgąsdino šalies ūkininkus. Nors dalyje Lietuvos regionų šalčiai buvo silpnesni, kitur jie stipriau pažeidė pasėlius. Kol vieniems ūkiams pakaks panaudoti augalus stiprinančius produktus, kitiems gali tekti atsėti dalį pasėlių.

Klimato kaitai intensyvėjant, žemdirbiai visoje Lietuvoje susiduria su dirvožemio degradacija – vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių pasėlių derlingumo sumažėjimą. Grąžinti dirvai gyvybingumą galima įvairiais būdais, tarp kurių – ir mažesnis žemės įdirbimas. Tausojant žemę ne tik galima atgauti buvusį derlingumą, bet ir gauti papildomų pajamų už anglies kreditus. 

Tvaraus ūkininkavimo tikslas – ne tik užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą, bet ir tausoti aplinką bei žmogaus, gyvūnijos sveikatą. Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama priemonėms, kurios gali padėti pasiekti šį balansą, o viena iš perspektyviausių krypčių – biostimuliatorių taikymas.

Pavasariška šiluma vis labiau džiugina ne tik išsiilgusius žalumos bei buvimo lauke, bet ir pačius įvairiausius kenkėjus: kurkliai, grambuoliai, ypač jų lervos, kiti vabzdžiai tik ir taikosi paskanauti šviežiai pasodintų augalų, taip pat ir pasėtos vejos. „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai pasakojama, kaip apsisaugoti vejas nuo dažniausiai puolančių kenkėjų.

Pastarosiomis savaitėmis Europos grūdų rinkai nemenką spaudimą darė du pagrindiniai veiksniai – sustiprėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu ir lietūs pagrindiniuose pasėlių regionuose. 

Vienai didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse AB „Linas Agro“ priklausanti įmonė „Dotnuva Seeds“ žengia į privačių klientų rinką ir vysto el. prekybą. Lietuvoje jau veikia privatiems pirkėjams skirta bendrovės el. parduotuvė, Latvijoje ir Estijoje ji virtualias duris atidarys artimiausiu metu.

Nors sparti klimato kaita ir jos nulemtas klimato šiltėjimas kelia vis daugiau iššūkių, šis procesas gali atverti ir naujų galimybių. Šylant klimatui, Lietuvoje daugėja naujų žemės ūkio kultūrų, prisitaikiusių augti kitomis sąlygomis. Viena tokių – grūdiniai kukurūzai.

Nors Lietuvoje prieinami jau gerą dešimtmetį, biostimuliatoriai neretam gali pasirodyti tarsi panacėja – per gero veiksmingumo preparatas, kad būtų tiesa. Tačiau ir įvairūs moksliniai tyrimai, ir patys ūkininkai tvirtina, jog ši priemonė – veiksminga: padeda gerinti dirvožemio struktūrą, stiprinti augalus, didinti derlių bei kartu mažinti neigiamo poveikio aplinkai riziką. Be to, kad biostimuliatoriai būtų pripažinti tinkami naudoti, jie privalo praeiti griežtą patikrą ir ilgą registracijos procesą.

Lietuva kasmet į pasaulines rinkas eksportuoja milijonus tonų grūdinių ir kitų kultūrų. Didžiausią eksporto dalį sudaro kviečiai: vien per praėjusius kalendorinius metus į trečiąsias šalis eksportuota, taip pat Europos Sąjungos viduje parduota apie 3,5 mln. tonų, rodo Muitinės departamento duomenys. Iš viso pernai eksportuota maždaug du trečdaliai viso šalyje užauginto derliaus.

Itin permainingi žiemos ir pavasario orai daliai ūkininkų galėjo sukelti nemažai streso: staigus atšilimas sausį ir toks pat staigus atvėsimas balandį iššaukė nerimą. Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Povilas Totoraitis tikina, kad pasirinkus reikiamą strategiją savo laukuose ir tinkamai paruošus augalus, jie bus atsparesni klimato staigmenoms.

Viena didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse AB „Linas Agro“ šį pavasario sezoną pristato naujovę – pirmąjį paštomatą Šakiuose, iš kurio ūkininkai jiems patogiu metu galės pasiimti įsigytas augalų apsaugos priemones ir mikroelementus. 

Biostimuliatoriai – viena sparčiausiai augančių žemės ūkio produkcijos rinkų: 2024 m. duomenimis, Europoje jų pardavimai siekė 1,73 mlrd. eurų. Tokio augimo priežasčių – ne viena: ūkininkai ieško tvaresnių praktikų, auga visuomenės sąmoningumas dėl ūkiuose naudojamų priemonių poveikio sveikatai. Tačiau ilgą laiką biostimuliatorių rinka buvo menkai reguliuojama, o šiandien jiems taikomi griežti reikalavimai, kurių laikytis privalo ir gamintojai, ir pardavėjai.