Agro naujienos

2020 m. birželio 16-23 d. organizuojame lauko dienas regionuose. Pristatysime naujas ir laiko patikrintas augalų veisles, efektyviausius pasėlių priežiūros sprendimus.

Nustatyta, kad selekcijos ir naujų veislių įtaka derliaus padidėjimui sudaro nuo 1 iki 2 proc. Tačiau labai svarbu atsirinkti veisles, tinkančias Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Šiuo tikslu esame įrengę tiksliuosius veislių bandymus. Šiame reportaže pasakojame apie "Linas Agro" ir "Dotnuva SEEDS" žieminių kviečių veislių tyrimų tikslus, sąlygas, vertinimo kriterijus.

Prasidėjo mėnuo, kurio metu vasarojaus pasėliuose sukuriama apie 40 proc. bendros jų biomasės, gautos per visą vegetacijos periodą. Fotosintezės produktyvumas vasarojaus pasėliuose šį mėnesį labai priklauso ne tik nuo lauko dirvų našumo ar auginimo technologijų intensyvumo, bet ir nuo oro sąlygų. O štai šilumos ir drėgmės, vertinant meteorologų prognozes birželio mėnesiui, augalams tikrai turėtų pakakti. Tad, jei sugebėsime tinkamai ir laiku atlikti pasėlių priežiūros darbus, turėsime gausesnį derlių.

LAMMC LŽI mokslininkų parengtame straipsnyje rašoma apie naujų kenkėjų plitimą Lietuvos pasėliuose. Daugybę įrodančių studijų galima rasti apie kenkėjų judėjimą iš pietinių regionų link šiaurinių ir puikią jų adaptaciją. Aktyvūs prekybiniai ryšiai tarp įvairių šalių taip pat prisideda prie kenkėjų judėjimo iš vienų regionų į kitus. Didelė konkurencija grūdų rinkose jų eksportuotojus verčia ieškoti naujų partnerių įvairiose pasaulio šalyse, taikytis su grūdus superkančiose šalyse galiojančiais reikalavimais, kurie nebūtinai sutampa su Europoje taikomais ir gali būti gana specifiniai. Vienas iš į kai kurias šalis eksportuojamiems grūdams keliamų reikalavimų – juose neturi būti vėžliablakių (Eurygaster).

Birželio mėnuo yra bene reikšmingiausias, formuojant žieminių kviečių pasėlių produktyvumą: jo tankumą, grūdų kiekį varpoje ir iš dalies – 1000 grūdų vidutinę masę. Dėl vėsios gegužės šiek tiek sulėtėjo žieminių kviečių vystymasis, tad nuo jūsų kruopštumo priklausys būsimas derlius. Svarbiausi darbai šį mėnesį – aprūpinti augalus reikalingomis maistinėmis medžiagomis, apsaugoti nuo kenkėjų ir žalingiausių ligų.

Pupos – labai vertingas sėjomainos augalas, jeigu tik žinome, kaip tinkamai juo pasirūpinti. Šiuo metu tai padaryti ypač svarbu, nes pupų pasėliuose vyksta tikra kova dėl išlikimo: kiekvienas augalas stengiasi pasisavinti kuo daugiau drėgmės, saulės ir maistinių elementų, o į pasėlius netrukus kėsinsis ir įvairūs kenkėjai. Tad aptarkime, kokius darbus turime atlikti baigiantis pavasariui ir prasidėjus vasarai, siekiant intensyvaus pupų augimo ir geros jų būklės.

Labūnava, Kėdainių r. 2020 m. gegužės 20 d. Praėję lietūs labai teigiamai paveikė visų rūšių pasėlius. Šiemet pasėlių būklė yra nepalyginamai geresnė nei praėjusiais 2019 metais.

Šių metų pavasario gamtinės sąlygos augalams sudėtingos, vyraujančios žemos temperatūros ar net šalnos neleidžia jiems augti ir vystytis. Vandenyje tirpstančios trąšos - tai pirmoji pagalba silpniems augalams. Laistant ar purškiant juos per lapus, užtikrinamas efektyvus augalo maitinimas.

2020 metų pavasaris buvo vienas ankstyviausių šalies istorijoje. Tai atspindėjo ir vasario pabaigoje prasidėjusi žiemkenčių pasėlių pavasarinė vegetacija. Pietinėje Lietuvoje buvo ūkių, kurie jau kovo mėnesį užbaigė sėti vasarinius miglinius javus. Vis tik didesnė ūkininkų dalis buvo atsargesnė ir sėjos kovo mėnesį atsisakė. Kurie buvo teisūs, parodys javapjūtės rezultatai. O šįkart aptarsime dabartinę vasarinių miglinių javų pasėlių būklę ir jų vystymosi prognozes iki gegužės pabaigos.

Lietuvoje augančių žieminių javų pasėlių būklė šių metų gegužės pradžioje yra geresnė, palyginti su pernai metų geguže. Žiemos metu buvo galima stebėti, kaip pamažu vyksta augalų vystymosi procesas, o pavasarį jis smarkiai suintensyvėjo. Pasėlių priežiūros darbai šiuo metu atitinka klasikinius agronominius reikalavimus, o tai, kokius tręšimo bei purškimo darbus reikia atlikti ir kokias priemones tam pasirinkti, priklauso nuo pasėlių rūšies bei būklės.

Žinoma, kad norinti iš augalo paimti derlių, jam reikia duoti ir pakankamai maistinių medžiagų, nes niekas iš niekur neatsiranda. Kalbant paprasčiau – būtina tręšti. Tačiau taip pat negalima persistengti ir supainioti laikotarpių, nes, pavyzdžiui, rudenį didelis azotinių trąšų, kurios skatina augimą, kiekis vaismedžiui ar kitam daugiamečiui augalui gali būti pražūtingas, rašoma pranešime. „Kai po žiemos atsinaujina augalo vegetacija, jam reikia didelio kiekio fosforo, kuris būtinas, kad geriau vystytųsi šaknų sistema, augtų šakniaplaukiai ir augalas greičiau įsitvirtintų, nes geriau įsisavina maisto medžiagas ir vandenį. Ši taisyklė liečia sodą – vaiskrūmius, vaismedžius ir kitus daugiamečius augalus. Netgi veją. 

Pirmiausia samanotos vejos priežastis yra dirvožemio rūgštingumas, jeigu dirvožemio pH yra žemiau negu 5,5, veja aktyviai retėja, nes augalai nepaima iš dirvos maisto medžiagų ir žolės tarpuose pradeda augti samanos. Samanos vejoje auga ir tada, kai trūksta maisto medžiagų, ypač, kai vejos yra netręšiamos azotinėmis trąšomis arba trąšos visai nenaudojamos.

Vejos įrengimas nėra paprastas procesas, kaip gali pasirodyti iš pradžių, nes padarius klaidą jai ištaisyti gali prireikti metų. Sėjant veją labai svarbu išsirinkti tinkamiausias sėklas, nes nuo jų priklausys būsimos vejos kokybė ir paskirtis. Specialistas atsako į pagrindinius klausimus apie teisingą sėklų pasirinkimą ir naujausias tendencijas.  

Šiais ūkiniais metais turėjome ne tik šilčiausią žiemą per visą Lietuvos istoriją, bet ir turime daugiausiai geros kokybės žiemkenčių pasėlių – apie 1,2 mln. ha. O svarbiausia – džiaugiamės realia galimybe anksčiausiai užbaigti vasarojaus sėją. Dar kovo viduryje prasidėjo šie lauko darbai: vasarojaus sėjai skirtų dirvų purenimas, žieminių kviečių, miežių bei kvietrugių pasėlių pavasarinis akėjimas, siekiant sumažinti drėgmės išgaravimą iš žemės. Be to, skubėjome tręšti žiemkenčius ir dirvas vasarojaus sėjai bei daugiamečius žolynus.

Nors žiema šiemet nebuvo labai atšiauri, tačiau vejų atgaivinimas po šio laikotarpio reikalauja nemažai laiko ir pastangų. Anot AB „Linas Agro“ vejų produkto vadybininko Vilmanto Petrausko, svarbu veją prižiūrėti ne tik po žiemos, bet ir tinkamai ją paruošti šaltajam sezonui. Specialistas dalinasi rekomendacijomis, kaip reikia teisingai po žiemos atgaivinti ir pagražinti veją.

Lietuvoje itin neįprastas reiškinys, kad žieminių javų, taip pat ir žieminių kviečių, pavasarinė vegetacija prasidėtų kovo mėnesio viduryje. Nors jų pasėliai rudens metu ne tik tolygiai sudygo, bet ir suspėjo gausiai išsikrūmyti (4-5 šalutiniai ūgliai), tačiau nebuvo periodo, kuriuo vyktų užsigrūdinimas žiemai. Pasėliai žaliavo visu žiemos laikotarpiu, lapai buvo išsaugoję turgorinę būseną, tačiau krūmijimosi ir vystymosi procesai buvo sustoję. Šių metų pavasario kviečių augalų vegetacijos atsinaujinimo pradžioje nustatėme, jog fotosintezės proceso metu sausųjų medžiagų sintezė aiškiai viršijo augalų sąnaudas, kvėpavimo, fotosintezės ir šaknų renovacijos poreikius.