Agro naujienos

Tvaraus ūkininkavimo tikslas – ne tik užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio produktyvumą, bet ir tausoti aplinką bei žmogaus, gyvūnijos sveikatą. Šiandien vis daugiau dėmesio skiriama priemonėms, kurios gali padėti pasiekti šį balansą, o viena iš perspektyviausių krypčių – biostimuliatorių taikymas.

Pavasariška šiluma vis labiau džiugina ne tik išsiilgusius žalumos bei buvimo lauke, bet ir pačius įvairiausius kenkėjus: kurkliai, grambuoliai, ypač jų lervos, kiti vabzdžiai tik ir taikosi paskanauti šviežiai pasodintų augalų, taip pat ir pasėtos vejos. „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai pasakojama, kaip apsisaugoti vejas nuo dažniausiai puolančių kenkėjų.

Pastarosiomis savaitėmis Europos grūdų rinkai nemenką spaudimą darė du pagrindiniai veiksniai – sustiprėjęs euras JAV dolerio atžvilgiu ir lietūs pagrindiniuose pasėlių regionuose. 

Vienai didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse AB „Linas Agro“ priklausanti įmonė „Dotnuva Seeds“ žengia į privačių klientų rinką ir vysto el. prekybą. Lietuvoje jau veikia privatiems pirkėjams skirta bendrovės el. parduotuvė, Latvijoje ir Estijoje ji virtualias duris atidarys artimiausiu metu.

Nors sparti klimato kaita ir jos nulemtas klimato šiltėjimas kelia vis daugiau iššūkių, šis procesas gali atverti ir naujų galimybių. Šylant klimatui, Lietuvoje daugėja naujų žemės ūkio kultūrų, prisitaikiusių augti kitomis sąlygomis. Viena tokių – grūdiniai kukurūzai.

Nors Lietuvoje prieinami jau gerą dešimtmetį, biostimuliatoriai neretam gali pasirodyti tarsi panacėja – per gero veiksmingumo preparatas, kad būtų tiesa. Tačiau ir įvairūs moksliniai tyrimai, ir patys ūkininkai tvirtina, jog ši priemonė – veiksminga: padeda gerinti dirvožemio struktūrą, stiprinti augalus, didinti derlių bei kartu mažinti neigiamo poveikio aplinkai riziką. Be to, kad biostimuliatoriai būtų pripažinti tinkami naudoti, jie privalo praeiti griežtą patikrą ir ilgą registracijos procesą.

Lietuva kasmet į pasaulines rinkas eksportuoja milijonus tonų grūdinių ir kitų kultūrų. Didžiausią eksporto dalį sudaro kviečiai: vien per praėjusius kalendorinius metus į trečiąsias šalis eksportuota, taip pat Europos Sąjungos viduje parduota apie 3,5 mln. tonų, rodo Muitinės departamento duomenys. Iš viso pernai eksportuota maždaug du trečdaliai viso šalyje užauginto derliaus.

Itin permainingi žiemos ir pavasario orai daliai ūkininkų galėjo sukelti nemažai streso: staigus atšilimas sausį ir toks pat staigus atvėsimas balandį iššaukė nerimą. Vilkaviškio rajone ūkininkaujantis Povilas Totoraitis tikina, kad pasirinkus reikiamą strategiją savo laukuose ir tinkamai paruošus augalus, jie bus atsparesni klimato staigmenoms.

Viena didžiausių agroverslo bendrovių Lietuvoje ir Baltijos šalyse AB „Linas Agro“ šį pavasario sezoną pristato naujovę – pirmąjį paštomatą Šakiuose, iš kurio ūkininkai jiems patogiu metu galės pasiimti įsigytas augalų apsaugos priemones ir mikroelementus. 

Biostimuliatoriai – viena sparčiausiai augančių žemės ūkio produkcijos rinkų: 2024 m. duomenimis, Europoje jų pardavimai siekė 1,73 mlrd. eurų. Tokio augimo priežasčių – ne viena: ūkininkai ieško tvaresnių praktikų, auga visuomenės sąmoningumas dėl ūkiuose naudojamų priemonių poveikio sveikatai. Tačiau ilgą laiką biostimuliatorių rinka buvo menkai reguliuojama, o šiandien jiems taikomi griežti reikalavimai, kurių laikytis privalo ir gamintojai, ir pardavėjai.

Itin permainingi pavasario orai – šiluma, kurią nustelbė netikėtas šaltukas ir sniegas, o jį netrukus pakeisianti kone 20 laipsnių temperatūra, – ūkininkus verčia ne tik stebėtis, bet ir nerimauti dėl pasėlių. Tačiau žemės ūkio ekspertai ramina teigdami, kad šaltis augalams pakenkti neturėjo.

Praėjusią savaitę situaciją pasaulio rinkose neišvengiamai sujaukė JAV muitų tarifų pokyčiai, kurie keitėsi praktiškai kasdien. Šios audros neapleido ir grūdų rinkos. Todėl itin daug dėmesio sulaukė naujienos iš kitapus Atlanto. Didesnių tarifų įvedimai, kai kurių atšaukimai ir sustabdymai vertė investuotojus blaškytis bei karštligiškai ieškoti atsakymų į jiems svarbius klausimus.

Trąšos, pesticidai, mikroorganizmai, biostimuliatoriai – tik dalis priemonių, kurios šią dieną yra prieinamos žemės ūkio rinkoje. Jų pasirinkimas didelis, o ir kiekvienos suteikiama nauda – skirtinga. Tačiau aišku yra viena: norint užauginti tikrai gerą derlių, svarbu ne tik investuoti į naujas, technologiškai pažangias priemones, bet ir tai daryti tinkamai.

Pastačius savo naujus namus, prasideda kitas darbų etapas: aplinkos tvarkymas ir puoselėjimas. Vienas svarbiausių kiemo akcentų – graži žaliuojanti veja, džiuginanti ir namo gyventojus, ir kaimynus. Kraštovaizdžio ekspertai atkreipia dėmesį, kad norint tokį džiaugsmą pasiekti, teks nemažai pasistengti. 

Gamtos diktuojami ir ekonominiai iššūkiai verčia ūkininkus pergalvoti naudojamus metodus. Nuo sėjos iki derliaus nuėmimo ir paruošimo prekybai – visi procesai optimizuojami siekiant geriausio rezultato. Pastebima, kad ūkininkai Lietuvoje vis dažniau pasitelkia modernius ūkininkavimo sprendimus.

Jei vakarinėje, centrinėje ir pietinėje Lietuvoje esančiuose ūkiuose jau verda veiksmas – bunda žieminiai pasėliai, vyksta tręšimai, rytinėje šalies pusėje dar laukiama labiau sušylant žemės, pastebi žemės ūkio ekspertai. Pasak jų, situacija šalies laukuose pasibaigus žiemai – nuteikianti maloniai. Tačiau būsimoms orų permainoms ir artėjantiems šalčiams ruoštis – jau verta.