Kokią naudą atnešą anglies ūkininkavimas?

Klimato kaitai intensyvėjant, žemdirbiai visoje Lietuvoje susiduria su dirvožemio degradacija – vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių pasėlių derlingumo sumažėjimą. Grąžinti dirvai gyvybingumą galima įvairiais būdais, tarp kurių – ir mažesnis žemės įdirbimas. Tausojant žemę ne tik galima atgauti buvusį derlingumą, bet ir gauti papildomų pajamų už anglies kreditus. 

„Besivystanti anglies kreditų rinka atveria naujas galimybes ūkininkams ir kuria ilgalaikę vertę.  Žemdirbiai, kurie taiko tausojančius žemės dirbimo metodus, ne tik sulaukia didesnio derliaus, bet ir iš atmosferos šalina anglies dioksidą – „užrakina“ anglį žemėje, ir gali gauti papildomų pajamų parduodami anglies taršos sertifikatus savanoriškoje tarptautinėje rinkoje“, – sako „Linas Agro“ generalinis direktorius Jonas Bakšys.

Anglies taršos sertifikatus perka verslo įmonės ir taip kompensuoja savo neišvengiamas CO2 emisijas. Tarp didžiausių pirkėjų šioje rinkoje – technologijų milžinės „Microsoft“, „Google“, „Salesforce“, oro linijos „Delta“, pramogų ir žiniasklaidos kompanija „Disney“.

Anglį „įdėti“ nesudėtinga

Dirvožemio degradacija – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių pasėlių derlingumo sumažėjimą. Problemos dėl dirvožemio degradacijos ir mažesnio derlingumo kyla intensyviai ūkininkaujant ar tame pačiame žemės plote metai iš metų auginant tuos pačius kultūrinius augalus. Grąžinti dirvožemiui gyvybingumą galima įvairiais būdais. Vienas  iš būdų sumažintas žemės dirbimas kuris teigiamai įtakoją derlingumą,  o tuo pačiu padidiną ūkio pelningumą. Perėjus į minimalų žemės dirbimą būtina  į savo veiklą įtraukti anglies kreditus dėl papildomų pajamų. Tai, pasak žemės ūkio specialistų, bus itin naudinga ne tik ūkininkui, bet ir aplinkai.  

„Augalai naudodamiesi saulės energija bei paimdami iš oro anglies dvideginį vykdo fotosintezę ir sintetindami įvairias organines medžiagas kaupia anglį augalinėje biomasėje. Kuo daugiau ir ilgiau šios biomasės dirvožemyje išlieka pasibaigus augalų vegetacijai, tuo daugiau anglies  „užrakinama“ dirvožemyje. Taip dirvožemyje organikos kiekis natūraliai didėja, ja maitinasi dirvožemio mikrobiota – mikroskopiniai grybai, bakterijos. Augalai dalį sukurtos organinės medžiagos, daugiausiai angliavandenių pavidalu, išskiria per šaknis ir pamaitina naudingą mikrobiotą, kuri savo ruožtu išstumia patogenus – taip jų dirvožemyje lieka vos vienas kitas procentas. Tuo pačiu dirvožemis sveikatinamas ir jo gyvybingumas didėja“, – anglies kreditų įsisavinimo naudą žemei komentuoja Vytauto Didžiojo Universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas Vaclovas Bogužas.  
„Anglies kreditai sudaro galimybę net ir mažiau produktyvius dirvožemius turintiems ūkininkams tapti konkurencingesniais. Anglies kreditų sistema pratina ir prie tvaraus ūkininkavimo, didina dirvožemio sveikatingumą ir gyvybingumą, nes taikant šią sistemą natūraliai reikia mažiau trąšų, mažiau pesticidų. Tad tie ūkininkai visapusiškai bus pranašesni“, – pažymi V. Bogužas. 

Pasak jo, anglies „įdėjimo“ į dirvožemį procesas nėra nei sudėtingas, nei brangus – tai daugumai ūkininkų nesunkiai prieinama technologija.  

„Anglies ūkininkavimo principas paprastas – teršėjai, kurie išskiria anglies dvideginį, gali kompensuoti jo „įdėjimą“ į dirvožemį. Tą pigiausiai ir su didžiausia nauda tiek sau, tiek aplinkai ir visuomenei, gali padaryti žemdirbiai“, – pažymi V. Bogužas.

Prisijungti nieko nekainuoja

Anglies kreditų rinkoje norintieji dalyvauti ūkiai turi atitikti bent 3 iš 5 tvarių praktikų: mažinti žemės dirbimo intensyvumą, optimizuoti trąšų kiekį, laikytis sėjomainos, palikti augalines liekanas laukuose ir auginti tarpinius pasėlius. Svarbiausias veiksnys yra žemės dirbimo intensyvumo mažinimas, t. y. perėjimas nuo ariminės žemdirbystės prie minimalaus žemės dirbimo arba tiesioginės sėjos.

Kaip teigia J. Bakšys, prie anglies ūkininkavimo programos gali prisijungti bet kokio dydžio ūkiai, prisijungti galima net ir su dalimi valdomos žemės. 

„Ūkininkus jungtis prie šios programos skatina tai, kad savo ūkių pelningumą jie gali išauginti iki 15 procentų. Skaičiuojant papildomą pelningumą yra įvertinama, kiek vidutiniškai grynojo pelno iš vieno hektaro gauna ūkininkas ir kiek vidutiniškai anglies kreditų gaunama iš vieno hektaro. Tada įvertinamos tikėtinos pajamos, kurias ūkininkas gaus pardavęs anglies taršos sertifikatus“, – sako „Linas Agro“ vadovas.

Be to, pabrėžia jis, prisijungti prie anglies dioksido programos ūkininkui nieko nekainuoja.

„Anglies ūkininkavimas nėra tik aplinkosaugos sprendimas – tai strateginė ūkininkų investicija į savo dirvožemio sveikatą, ūkio atsparumą ir papildomą pajamas generuojančią veiklą. Ilgainiui ši praktika keičia ir požiūrį į žemės ūkį – iš išnaudojančio tampame atkuriantys, o tai – tikrasis žemdirbystės tvarumo pamatas“, – teigia Violeta Gevorkjan, tarptautinė anglies ūkininkavimo ekspertė ir „InSoil“ tvarumo vadovė.

Iš viso „Linas Agro“, būdami „InSoil“ anglies dioksido kreditų programos atstovai, į anglies ūkininkavimo programą Lietuvoje jau yra įtraukę beveik 40 000 hektarų laukų. Iki šių metų liepos šį skaičių tikimasi išplėsti beveik dukart – iki 70 000 hektarų.