Agro naujienos

2009–2019 metų analizės duomenys parodė, kad tų pačių veislių vasarinių kviečių derlingumo dydžiai eiliniuose ūkiuose buvo net 2,2–3,8 t ha-1 mažesni nei kaimyninėse augalų veislių tyrimo stotyse.

Pastarieji dveji alinančių sausrų metai buvo ypač nesėkmingi vasarinių kviečių augintojams. Kyla grėsmė, kad ūkininkai gali prarasti norą auginti šiuos javus ir 2020 metų pavasarį dar labiau sumažinti jų pasėlių plotus.

Prasidėjo lapkričio mėnuo, kurio metu visada būna daug lietingų dienų – dėl šios priežasties ne kasdien galima dirbti lauke. Nepaisant to, šias dienas taip pat galima išnaudoti produktyviai – užbaigti turimos technikos renovaciją, paruošti ją laikymui per žiemą, pavasariniams darbams.

Galime pasidžiaugti, kad per spalio mėnesį suspėjome užbaigti visus 2019 metų žiemkenčių pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus. Pagaliau iškulti visi grūdams auginami kukurūzai ir baigiami kasti cukriniai runkeliai.

Prasidėjo trečioji spalio dekada. Žadama, jog šilti orai dar gali išsilaikyti 4–6 dienas, kurių metu mūsų žiemkenčių pasėliai turės teigiamą fotosintezės efektyvumo procesą. Vėliau orai stipriai atvės, o naktimis prasidės šalnos – tokios sąlygos padės užgrūdinti žiemkenčių pasėlius.

Spalio pabaigoje ir lapkričio pirmąją savaitę kritulių kiekis Lietuvoje bus didesnis nei įprasta. Tai trukdys kokybiškai užbaigti likusių cukrinių runkelių kasimą ar kukurūzų, auginamų grūdams, nukūlimą.

Sumažėjus derliaus nuėmimo bei žiemkenčių pasėlių priežiūros apimtims, ūkininkai vis didesnį dėmesį skiria dar nebaigtoms žemės dirbimo užduotims. Jų pagrindinė paskirtis – suformuoti optimalių fizinių parametrų dirvožemių ariamąjį horizontą ir podirvį.

Ilgametė patirtis rodo, kad spalio mėnesį ūkininkams darbų netrūksta. Baigiami kasti cukriniai runkeliai ir atskiruose laukuose dar užsilikusios bulvės. Iškuliami kukurūzų, auginamų grūdams, pasėliai, nupjaunamos žolės pievose ir ganyklose.

Šiemet žieminių javų sėja prasidėjo labai anksti – trečią rugpjūčio dekadą. Tada sėjome tik hibridinių veislių žieminius javus (miežių, rugių ir kviečių), tačiau šį rudenį jų plotai nepadidėjo, nors naujausios kartos hibridinės veislės yra ne mažesnio žiemkentiškumo ir aukštesnio derlingumo nei linijinės.

Lietuvos žemės ūkis yra pasiekęs vidutinius bendros gamybos produktyvumo parametrus, tačiau pagal produkcijos gamybos ekonominį efektyvumą – esame Europos Sąjungos autsaideriai.

Nepaisant orų sąlygų kataklizmų, šią vasarą prikūlėme virš 5 mln. tonų grūdų, kurių didžiąją dalį sudarė žieminiai kviečiai. Pirminiai statistiniai duomenys rodo, kad vidutinis žieminių javų derlingumas šią vasarą buvo net 2,0–2,5 t ha-1 didesnis nei jų vasarinių rūšių.

Antrus metus iš eilės turėjome gamtos suteiktą progą anksti nukulti rapsus ir javus. Todėl be didesnių vėlavimų buvo galima nuskusti ražienas, išberti trąšas ir optimaliu laiku pasėti planuotą žieminių rapsų plotą.

Šią vasarą Lietuvoje deklaruota daugiau nei 740 tūkst. ha žieminių kviečių. Rudenį jų pasėti reikėtų ne mažiau nei 2018 metais, nes kviečių auginimas yra pelningesnis už kitų rūšių grūdams auginamus augalus. O ir juos auginti esame gerai išmokę.

Gerai žinome, kad žieminių rapsų auginimo versle svarbiausias rudens periodo uždavinys yra pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes neperžiemojimo atveju patiriamas apie 125 eurų ha-1 nuostolis.

Nors jau nukulti visi žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių kviečių, vis dar tęsiasi vasarinių javų derliaus nuėmimas, ražienų skutimas, tarpinių pasėlių sėja ir baigiasi atskiruose laukuose užsitęsusi žieminių rapsų sėja.