Agro naujienos

Birželio pabaigoje ir liepos pirmoje pusėje pagausėjęs kritulių kiekis sustabdė ilgalaikę sausrą Lietuvoje. Oficialiai paskelbta, kad liepos viduryje baigėsi stichinė hidrologinė sausra, kuri savo parametrais ir padaryta žala buvo stipresnė nei praėjusiais metais.

Atėjo vasaros vidurys, o kartu ir metas įvertinti javų sėklinių pasėlių būklę bei nepraleisti tinkamo meto juos nukulti.

Artėja 2019 metų žiemkenčių sėja. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet žiemkenčių pasėlių pasėsime daugiau, nei numatyta sėjomainų sistemose.

Gerai išvystytos įvairių augalų, esančių šiuose mišiniuose, šaknys pasiskirsto skirtinguose dirvožemio  sluoksniuose, gerai išpurendamos dirvą, gerėja dirvos struktūra, oro laidumas, drėgmės rėžimas, mikroorganizmų veikla.

Atnaujinome žieminių augalų veislių asrtimentą 2019 metų sėjai. Peržiūrėkite KATALOGĄ, išsirinkite Jums tinkamiausią rapsų, javų ar ankštinių augalų veislę. 

Pagal daugiamečius Lietuvos orų sąlygų tyrimų duomenis, prasidėjo šilčiausias ir lietingiausias vasaros mėnuo. Remiantis šių tyrimų duomenimis, vidutinė liepos mėnesio orų temperatūra svyruoja apie 17–17,5 0C, o kritulių kiekis siekia 75–85 milimetrus.

Šių metų pavasario ir vasaros pradžios orai nebuvo tokie, kokių norėtume. Jau balandžio viduryje nerimą kėlė klausimas, ar sudygs sėjamo vasarojaus sėklos, nes dirvose buvo per mažai drėgmės.

Nepaisant to, kad šių metų pavasario ir vasaros orai permainingi, fiksuojamas didelis drėgmės deficitas atmosferoje ir dirvožemiuose.

Jau daugelį metų įprasta, kad birželio orai nebūna šilčiausi, tačiau išsiskiria ilgiausiomis dienomis ir intensyviausia saulės spinduliuote. Jei pasitvirtins sinoptikų prognozės, šis mėnuo bus pastebimai šiltesnis už ankstesnių vidurkių dydžius.

Vasarinių rapsų auginimo Lietuvoje „aukso amžius“ pasibaigė prieš 7-9 metus. Jei prieš 10 metų jų pasėliai viršydavo 145-155 tūkst. hektarų ribą, per paskutinius penkerius metus jų pasėlių plotas tik atskirais metais viršydavo 25 tūkst. hektarų.

Pavasarį vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje. Po to dėl nepalankių orų sąlygų buvo 10-12 dienų pertrauka ir ji vėl atsinaujino balandžio pirmos dekados pabaigoje – antrosios pradžioje.

Gegužės viduryje padidėjo vidutinis lietingų dienų kiekis ir sumažėjo šalnų pavojus. Nors šie krituliai visiškai nekompensavo nuo balandžio patirtų drėgmės nuostolių, matome vėl ryškiai žaliuojančius žiemkenčių ir vasarojaus pasėlius.

Lietuvoje tręšimas per lapus įprasta agrotechnine priemone tapo prieš 23-25 metus, kai atkūrėme šalies nepriklausomybę. Tuo metu baigėsi duoninių kviečių grūdų importas iš Rusijos, todėl siekėme patys išsiauginti aukštesnės kokybės kviečių grūdus.

Prieš 5-6 metus Lietuvos ūkininkai pradėjo domėtis hibridinių veislių žieminių miežių auginimu. Ir 2014-ųjų liepos viduryje nukūlė pirmąjį derlių – pirmieji trys šių miežių auginimo metai (2013-2015) buvo palankūs.

Permainingais orais pasižymėjęs balandis atnešė ir vasariškus karščius, ir stiprias šalnas, ir nuosekliai mažėjantį drėgmės kiekį. Tačiau pavasario gaivą nustelbė nerimas dėl prasidėjusios sausros žalos gyvajai gamtai, įskaitant miškus ir komercinius pasėlius.