Agro naujienos

Miežių grūdai turi didelę paklausą pasaulio rinkose, o Lietuvoje pagal grūdų eksporto apimtis jie užima antrąją vietą po kviečių. Miežiai (Hordeum sativum L.) priklauso miglinių šeimos (Poaceae) Hordeum genčiai, kuri skirstoma į 28 rūšis. Iš jų tik viena – sėjamieji miežiai (Hordeum sativum L.) – yra sukultūrinta ir turi du porūšius: dvieiliai (Hordeum distichon) ir daugiaeiliai (Hordeum polistichon), pastarieji dar turi ir šešiaeilių formą (Hordeum hexastichon).

Nors Lietuvoje sėjamųjų žirnių biologiniai poreikiai klimato ir dirvožemio sąlygoms yra tenkinami gerai, tačiau, kaip rodo Lietuvos augalų veislių tyrimo stočių duomenys, gaunami vidutiniai derlingumo dydžiai (2,5-3,5 t ha-1) yra net 2 kartus žemesni, nei realiai galimi. Paanalizavę šiose stotyse nustatytus derlingumo dydžius matome, kad jose vidutiniškai prikuliamas 6-7 t ha-1 sėklų derlius. Pagrindinė žemo faktinio žirnių derlingumo priežastis – nepakankamai gera pasėlių priežiūra ir netinkamas jų augimo bei vystymosi per visą vegetacijos periodą valdymas. Tad šiame straipsnyje kalbėsime apie žirnių pasėlių priežiūros darbus 2021 metų (kai smarkiai vėlavo žirnių sėja) pavasario pabaigoje-vasaros pradžioje, siekiant išauginti nors 4-5 t ha-1 žirnių sėklų žemesnio ar vidutinio našumo dirvose.

Jei šių metų balandžio mėnesio orai būtų buvę panašūs bent į pastarųjų penkerių metų vidurkius, trečios mėnesio dekados viduryje būtume galėję užbaigti vasarojaus sėją. Šį spėjimą patvirtina tie faktai, kad ūkininkai pakankamai gerai apsirūpinę technika, o planuojamų žemių vasarojaus sėjai buvo nedaug. Tačiau orų kaprizai sutrukdė tai padaryti.

Bandymų rezultatai naudojant Caryx ir lyginanama su kitais produktais. Rekomendacijos 2021 m. 

Nors miglinių šeimos javai gali būti tiek vasariniai, tiek ir žiemojantys, visi jie yra vienmečiai ir monokarpiniai. Todėl didysis jų vystymosi ciklas sutampa su mažuoju ir trunka tik apie vienerius metus. Pavyzdžiui, žiemojantys javai žydėjimo indukciją, o vėliau ir evokaciją pereina dviem tarpsniais. Pirmajam – fotoindukcijos – tarpsniui pereiti žiemojantiems javams reikia trumpų arba trumpėjančių rudens dienų. Vasarinių javų fotoindukcija vyksta pavasario dienoms ilgėjant.

Sėjos laikas. Lietuvoje prasidėjo vasarojaus sėja. Balandį sėjami visų rūšių (migliniai ir pupiniai) vasariniai javai, cukriniai runkeliai, vasariniai rapsai, kukurūzai bei įvairios žolės, sodinamos bulvės. Lengvesnėse dirvose vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje, kai vidutinė oro temperatūra pakilo iki 8-140C. Ilgalaikės orų prognozės rodo, kad visą balandį dienomis vyraus nuosaikiai šilti (8-15 0C), o naktimis vėsūs orai. Bus ir kritulių, ir šalnų, stipresnės sausros nelaukiama. Teoriškai tokie orai yra tinkamiausi vasarojaus sėjai.

Visame pasaulyje padidėjo dėmesys sveikam gyvenimo būdui ir mitybai, todėl buvo prisimintos ir avižos. Lietuvoje auginamos dviejų porūšių avižos – sėjamosios ir belukštės, tačiau apie pastarąsias informacijos trūksta. Belukščių avižų maistinė vertė yra didesnė nei sėjamųjų, jos gali praturtinti net ir gyventojų, vengiančių glitimo arba cholesterolio, mitybą. Negana to, belukštės avižos kelia mažesnius reikalavimus dirvos našumui, todėl šįkart aptarsime jų agrotechniką ir savybes.

Pirmieji pavasario darbai, be abejo, prasideda žiemkenčių pasėliuose. Ir šį pavasarį kai kuriuose Lietuvos rajonuose, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, žiemkenčių pasėlių tręšimas prasidės balandžio pradžioje. Sprendžiant pagal dabartines ilgalaikes orų prognozes, žieminių javų ir rapsų augalų pavasarinė vegetacija tikriausiai visiškai atsinaujins baigiantis kovui, t. y. 3–6 dienomis anksčiau nei daugiametė data. Tikrąją žiemkenčių pasėlių būklę galėsime įvertinti tik balandžio pradžioje, tačiau įdomu, kaip jaučiasi žieminių kviečių bei rapsų pasėliai dabar, po ypač šaltų sausio ir vasario orų.

Atsižvelgiant į buvusio laukuose sniego kiekį galime manyti, kad šį pavasarį, bent iki gegužės vidurio, dirvožemiuose didesnio drėgmės deficito nebus. Todėl tikimės, kad vasarinių kviečių pasėliai sudygs greitai, tolygiai ir gausiai, o sėklų lauko daigumas sieks 80 proc. Ir vis dėlto, kai kuriuose laukuose pirmas pasėlių priežiūros darbas bus posėjinis dirvos volavimas, skatinantis gausesnį lauko daigumą. Apie 20 dienų po sėjos, pasėliams pasiekus 2–3 lapelių tarpsnį, rekomenduojama nustatyti pirminį pasėlių tankumą, kurio duomenys padės ūkininkams užbaigti būsimų priežiūros darbų ir jų atlikimo grafiko koregavimą.

Svarbiausias darbas sėklos ruošime sėjai yra jos beicavimas arba, kitaip tariant, sėklinės medžiagos apdorojimas specialiai tam skirtais produktais. Todėl produkto, kurį planuojate panaudoti sėklos beicavimui, pasirinkimas yra ypatingai svarbus.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksporto struktūroje kviečių grūdai užima labai svarbią vietą. Jie yra paklausūs pasaulyje ir Lietuvos verslininkams neblogai sekasi atrasti, kuriose rinkose realizuoti mūsų ūkininkų išaugintų kviečių grūdus. Siekiant išplėsti vasarinių kviečių pasėlių plotus ir padidinti derlingumą reikalinga juos sėti aukštesnio našumo dirvose ir pasitelkti išmaniąsias technologijas. Tad pratęskime aptarimą, kaip užtikrinti efektyviausią vasarinių kviečių sėją.

Vasario 26 d. AB „Linas Agro“ ir UAB „Dotnuva Baltic“ organizuoja tarptautinę konferenciją „Ekologinio ūkininkavimo šiandiena ir perspektyvos“. Į konferenciją kviečiame registruotis nuorodoje: https://linas-agro.eu

Vasariniai kviečiai užima svarbų vaidmenį šalies augalininkystėje. Iš pavasarį sėjamų augalų jie apima didžiausią plotą – nuo 150 iki 350 tūkst. ha. Vasariniams kviečiams skiriamas plotas daugiausia priklauso nuo to, kiek jo buvo skirta rudenį pasėtiems žiemkenčiams, taip pat, kaip jiems pavyko peržiemoti. Tad artėjant pavasariui aptarkime, kaip pasiruošti vasarinių kviečių sėjai: nuo tinkamiausios veislės pasirinkimo iki sėklų išsėjimo normų apskaičiavimo.

Siekiantiems padidinti augalininkystės efektyvumą, rekomenduojama auginti sėjamuosius žirnius. Tai daryti skatina ir pernai patvirtinta ES programa, nes žirnių pasėliams naudojama daug mažiau azoto trąšų ir pesticidų. Be to, žirniai yra nepakeičiamas sėjomainos narys, nes mažina ligų ir kenkėjų plitimą, praturtina dirvožemį mikroorganizmais, skatina jų populiaciją ir aktyvumą, dėl to gerokai padidėja visos sėjomainos sistemos ekonominė nauda. Norint pasiekti žirnių pasėlių derlingumą 4–5 t/ha-1 sėklų, būtina įsisąmoninti jų auginimo agrotechnikos ypatumus.

Pasaulinėse rinkose didėja pupinių javų sėklų supirkimo kainos, be to, pernai patvirtintos naujos ES programos, skatinančios prisiminti šiuos augalus. Pupinių javų pasėlių išplėtimas itin svarbus visiems ūkiams, siekiantiems padidinti augalininkystės verslo ekonominį efektyvumą ir išsaugoti ar pagerinti dirvožemių savybes, tokiu būdu išsaugant konkurencingumą pasaulinėse rinkose. Vis tik, siekiant, kad pasėlių plotai plėstųsi, reikia didesnio jų derlingumo. Tad šįkart aptarsime, kaip padidinti vidutinį sėjamųjų žirnių derlingumą.

Žiemos metu beveik nevyksta lauko darbai, tad ūkių šeimininkai turi daugiau laisvo laiko. Tai  geras metas prisiminti atskirų kultūrinių augalų biologines savybes ir jų auginimo agrotechnikos ypatumus, atsižvelgiant į naujų ES programų reikalavimus. Šįkart aptarsime, kodėl verta pavasarį daugiau dėmesio skirti pupų sodinimui – pastarųjų plotai šalyje ėmė mažėti, nors pupų auginimas yra naudingas tiek dirvožemiui, tiek ir miglinių javų pasėlių būklei.