2019-ųjų metų rudeninis tręšimas: klaidos ir rekomenduojamos normos

Antrus metus iš eilės turėjome gamtos suteiktą progą anksti nukulti rapsus ir javus. Todėl be didesnių vėlavimų buvo galima nuskusti ražienas, išberti trąšas ir optimaliu laiku pasėti planuotą žieminių rapsų plotą. Žieminius javus pradėjome sėti anksčiau, nei planavome – palankios rugpjūčio ir rugsėjo orų sąlygos padėjo ūkininkams pasiekti puikią žiemkenčių sėjos darbų kokybę.

Tačiau negalime ignoruoti ir padarytų klaidų: nemaža dalis ūkininkų naudojo per dideles išsėjimo ir per mažas tręšimo normas. Verta prisiminti, kad per daug tankiuose ir dar silpniau patręštuose pasėliuose beveik visada susiformuoja skurdesni augalai, kurie yra ir žemesnio žiemkentiškumo, ir mažesnio produktyvumo. Be to, brangsta ir tokių pasėlių rudeninės priežiūros darbai.

Tręšimo klaidos

Šį rudenį nedžiugina ir naudojama tręšimo sistema. Pasklido gandas, kad dirvožemiuose yra daug (> 100 kg ha-1) mineralinio azoto ir ūkininkai tuo patikėjo, todėl tik 10–15 % jų išskyrė azoto trąšų (10 kg t-1 augalinių liekanų) šiaudų mineralizacijos proceso skatinimui. Dėl šios priežasties likusiuose laukuose mikroorganizmų dauginimąsi ribos azoto deficitas, lėtės šiaudų mineralizacijos procesas, o didesnė dalis tarpinių posėlių liks be azoto trąšų.

Praėjus 25–30 dienų po tarpinių pasėlių sėjos, azotu netręštuose laukuose augalų augimo tempai yra per silpni, nors juose netrūksta nei drėgmės, nei šilumos. Iki šių laukų užarimo liko dar 35–45 dienos, todėl nevėlu juos papildomai patręšti. Skirkite tam nors 75 kg ha-1 amonio salietros – šis tręšimas padidins tarpinių pasėlių derlingumą ir suaktyvins mikroorganizmų veikos našumą.

Kita klaida – taupomos trąšos ir rapsų bei hibridinių žieminių javų veislių priešsėjiniame tręšime. Dažniausiai vartojama tręšimo norma buvo N20P50K85. Taip jau iš anksto buvo užprogramuotas 3,0–3,5 t ha-1 žieminių rapsų sėklų ir 5–6 t ha-1 javų grūdų derlingumas. Žinoma, dėl per mažų trąšų normų rudens vegetacijos metu javų ir rapsų augalai neskurs, tačiau pavasarį, dėl fosforo bei kalio deficito rudens vegetacijos metu, jie suformuos mažiau žiedynų, o ankštarose ar varpose – sėklų.

Tręšimo normos žieminiams javams 2019 metų rudenį

Iš visų auginimo technologijos naudojamų veiksnių, trąšos duoda didžiausią ekonominį atsipirkimą – 200–300 % rentabilumą. Vidutinio našumo (42 boniteto balų) žemėse, žieminius kviečius auginant pagal intensyvias technologijas, vieno kilogramo azoto efektyvumas prilygsta 20–25 kg grūdų, 14–20 kg fosforo, 8–15 kg kalio. Jei norite sutaupyti perkant trąšas, geriau pereikite į ekologinę žemdirbystę – auginimo sąnaudos sumažės 2,0–2,5 karto, iš hektaro gausite 2,5–3,5 karto mažiau pelno, tačiau turėsite daugiau laisvo laiko.

Jei pasirenkate komercinį ūkininkavimo būdą, tręšimo normos privalo ne tik kompensuoti su derliumi iš dirvožemio išnešamą maistinių elementų kiekį, bet ir pamaitinti savo pagalbininkus – mikroorganizmus, kurie padeda išsaugoti dirvožemių našumą. Tręšimo normos turėtų būti 5–10 % didesnės nei su derliumi iš dirvožemio išnešamų maistinių elementų.

Vienai tonai javų grūdų su šiaudais išauginti skirkite 10–12 kg fosforo ir apie 15 kg kalio. Šį skaičių padauginus iš planuojamo derlingumo, gaunama tręšimo norma. Azoto kiekis priešsėjiniame tręšime labai priklauso nuo dirvožemio savybių, tačiau ji neturėtų būti mažesnė nei 15–20 kg ha-1.

Laukuose dar nepradėti kasti cukriniai runkeliai. Įprastai jų kasimas prasideda rugsėjo viduryje ir baigiamas spalio trečią dekadą. Kai kuriuose laukuose jų augalai užsikrėtę sausuoju šaknų puviniu. Gausūs krituliai pastebimai atgaivino runkelių lapiją, kurioje dar daug likusio cukraus. Jei iki cukrinių runkelių kasimo dar yra likę virš 10–12 dienų, planuokite pasėlių tręšimą per lapus. Tręšimo tirpale privalo būti boro ir molibdeno mikroelementai „Boronia Mo“ (1,0–2,0 l ha-1) arba „Oligo Boron“ (1,0 l ha-1) + „Wuxal Mo“ (0,2 l ha-1). Jie sustabdys sausojo puvinio plitimą ir ženkliai padidins cukraus kiekį šakniavaisiuose, padidės jų vidutinė masė.

Lietuvoje apie trečdalį žemės ūkio naudmenų užima ilgamečiai žolynai: ganyklos, pievos ir sėjomainų rotacijose esančios daugiametės žolės. Visi šie žolynai fosforo bei kalio trąšomis tręšiami rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Vidutinė tręšimo norma P30-40K60-90.

Lietuvos ūkininkai gerai moka auginti salyklinius vasarinius miežius. Jų sėją galima visa savaite paankstinti, jei PK trąšas išbersite rudenį.  Jei siekiate padidinti tikimybę išauginti bent 6 t ha-1 aukštos salyklinės kokybės grūdų, rudenį išberkite P80-100K100-150. Tręšimo laikas derinamas su rudeniniu žemės dirbimu.

Kitame straipsnyje rašysime apie tręšimus per lapus rudens vegetacijos metu.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122