Svarbiausi lauko darbai lapkričio mėnesį

Galime pasidžiaugti, kad per spalio mėnesį suspėjome užbaigti visus 2019 metų žiemkenčių pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus. Pagaliau iškulti visi grūdams auginami kukurūzai ir baigiami kasti cukriniai runkeliai. Nedžiugina tik šių augalų derlingumo dydžiai – šią vasarą besikartojančios sausros tam turėjo neigiamą įtaką. O štai ateinančio mėnesio orų prognozės bus ne žalingos, o itin naudingos lauko darbų tęsimui.

Žiemkenčių pasėlių priežiūros darbai jau baigti, pasėlių būklė gera, todėl augalų užsigrūdinimo žiemai procesas tęsis ir be mūsų pagalbos. Tačiau orų prognozės duomenys rodo, kad bent per pirmąsias 10–15 dienų dar bus galima ruošti dirvas pavasario sėjai ar atlikti kitus dirvų kultūrinimo darbus.

Esame atlikę daug ekspedicinių tyrimų, kurių tikslas buvo nustatyti per žemo augalų derlingumo dydžio priežastis. Gauti duomenys parodė, kad svarbų vaidmenį turi ne tik agrotechninės klaidos, bet ir prasta dirvų melioracijos sistemų veikla. Šio mėnesio prognozuojamos orų sąlygos yra pakankamai palankios melioracijos sistemų remontui, todėl verta atlikti šiuos darbus:

• Siekiant pagreitinti pavasario perteklinio vandens pasišalinimą iš laukų, būtina jau dabar išvalyti ir pagilinti lauko kelių griovius, drenažų centrinių surinktuvų ištekamąsias angas. Būtina iškasti griovelius pasėliuose polydžio vandens nutekėjimui į kelių griovius;
• Atlikti planinius laukų sukultūrinimo darbus: nurinkti ir išvežti iš laukų akmenis, pašalinti pavienius krūmynus. Laukų įdubose, kuriose dėl per didelio vandens susikaupimo beveik kasmet žūsta kultūriniai augalai o jų vietoje suveša įvairios piktžolės, iškasti vertikalias 50–70 cm gylio angas paviršiniam vandeniui nutekėti į gruntą. Išlyginti nekokybiško arimo paviršių, siekiant sumažinti pavasarinį grumstų formavimąsi;
• Atlikti melioracinį ar palaikomąjį rūgštesnių dirvožemių kalkinimą, siekiant padidinti dirvožemių našumą bei augalų derlingumą. Pasirinkus granuliuotas Nordkalk kalkakmenio trąšas, jas patogu paskleisti bet kuria trąšų barstomąja, galima berti ant pasėlyje augančių augalų, o teigiamas rezultas augalams pastebimas jau po pirmjų keletos mėnesių.

Žinant, kad Lietuva tapo miglinių bei pupinių javų ir rapsų auginimo šalimi, ypač didelę reikšmę įgauna rūgštesnių dirvų kalkinimas. Esame paskaičiavę, kad iki 50 % rapsų ir apie 40 % javų pasėjami į dirvas, kurių reakcija yra žemesnė už minimalius šių augalų reikalavimus. Mokslininkų atliktų tyrimų bei ūkių praktikos duomenys rodo, kad priemolių dirvų pH rodiklį padidinus nuo 5,0 iki 6,0 balų, žieminių ir vasarinių kviečių derlingumas, esant panašiai agrotechnikai, padidėja net 1,5‒2,5 t ha-1, žieminių miežių ‒ 1,3‒2,0 t ha-1, o žieminių rapsų ‒ iki 0,75‒1,5 t ha-1. Tai yra dideli skaičiai, rodantys, jog investuoti į dirvų kalkinimą verta, juolab, kad ši investicija ilgalaikė (iki 4‒6 metų), o jos rentabilumas kartais siekia ir 250 procentų.

Pakalkinus dirvas pagerėja dirvožemio struktūra, vandens režimas, pagausėja judriojo fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio, o sumažėja žalingo augalams judriojo aliuminio kiekis. Po kalkinimo padidėja naudingų mikroorganizmų (ypač azotą fiksuojančių) bei fermentų aktyvumas dirvožemyje. Todėl ekonomiškai atsiperka ir sąlygiškai rūgščių (pH 5,5) dirvų kalkinimas.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122