Agro naujienos

Vis dar tęsiasi žiemkenčių pasėlių žalioji vegetacija, nors nuo jos pradžios jau praėjo 150–170 dienų. Tokį reiškinį matome pirmą kartą per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją. Vis tik artėjančios šaltos naktys gali pakenkti žiemkenčių pasėliams, ypač žieminiams rapsams bei žieminiams miežiams.

Šiemet stebime nestandartinę žiemą – be sniego ir su teigiama temperatūra. Pasėliai labai vešlūs, dauguma jų sodriai žalios spalvos. Matant tokią situaciją, ūkininkams kyla daug klausimų, susijusių su žieminių javų ir rapsų pasėlių dabartine būkle. 

Kodėl svarbu atnaujinti žolynus? Kokybiški žoliniai pašarai labai gero gyvulių produktyvumo ir sveikatos pagrindas. Gerus pašarus galima pagaminti, tik turint produktyvius ir labai gerai pagal sudėtį subalansuotus žolynus.

Pupinių javų auginimo „aukso amžius“ Lietuvoje ilgai neužtruko. Šis pavasaris jau bus trečias, kai dėl mažėjančių jų supirkimo kainų, pasėlių plotai kasmet mažėja.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, gyvulininkystės produkcijos apimtys labai sumažėjo. Kartu pradėjo mažėti ir vasarinių miežių plotai – dabar Lietuvoje jie užima trečiąją vietą pagal dydį ir rikiuojasi po žieminių ir vasarinių kviečių.

Norint subalansuoti pasėlio produktyvumo rodiklius – tankumą, grūdų kiekį varpoje, 1000 grūdų masę – būtina vasarinių kviečių auginimo technologijų renovacija.

Selekcininkai kurdami naujas veisles nuolat tobulina jų savybes, todėl jos būna atsparesnės nepalankioms augimo sąlygoms ir pranašesnės už jau auginamas. Ieškantiesiems naujų perspektyvių veislų  siūlome Švedijoje, Lantmännen  ek. för sėklininkystės įmonėje sukurtą vasarinių kviečių veislę ‘Flippen’.

Azotas yra vienas labiausiai augalo masės didėjimą ir gero derliaus formavimąsi lemiančių elementų. Apie jo naudą žino kiekvienas su žemės ūkiu susijęs žmogus. Todėl ūkiai nedvejodami naudoja azoto trąšas pievų bei įvairių pasėlių tręšimui. Tačiau tik dalis ūkių mąsto apie tai, kaip jas panaudoti efektyviau.

2009–2019 metų analizės duomenys parodė, kad tų pačių veislių vasarinių kviečių derlingumo dydžiai eiliniuose ūkiuose buvo net 2,2–3,8 t ha-1 mažesni nei kaimyninėse augalų veislių tyrimo stotyse.

Pastarieji dveji alinančių sausrų metai buvo ypač nesėkmingi vasarinių kviečių augintojams. Kyla grėsmė, kad ūkininkai gali prarasti norą auginti šiuos javus ir 2020 metų pavasarį dar labiau sumažinti jų pasėlių plotus.

Prasidėjo lapkričio mėnuo, kurio metu visada būna daug lietingų dienų – dėl šios priežasties ne kasdien galima dirbti lauke. Nepaisant to, šias dienas taip pat galima išnaudoti produktyviai – užbaigti turimos technikos renovaciją, paruošti ją laikymui per žiemą, pavasariniams darbams.

Galime pasidžiaugti, kad per spalio mėnesį suspėjome užbaigti visus 2019 metų žiemkenčių pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus. Pagaliau iškulti visi grūdams auginami kukurūzai ir baigiami kasti cukriniai runkeliai.

Prasidėjo trečioji spalio dekada. Žadama, jog šilti orai dar gali išsilaikyti 4–6 dienas, kurių metu mūsų žiemkenčių pasėliai turės teigiamą fotosintezės efektyvumo procesą. Vėliau orai stipriai atvės, o naktimis prasidės šalnos – tokios sąlygos padės užgrūdinti žiemkenčių pasėlius.

Spalio pabaigoje ir lapkričio pirmąją savaitę kritulių kiekis Lietuvoje bus didesnis nei įprasta. Tai trukdys kokybiškai užbaigti likusių cukrinių runkelių kasimą ar kukurūzų, auginamų grūdams, nukūlimą.

Sumažėjus derliaus nuėmimo bei žiemkenčių pasėlių priežiūros apimtims, ūkininkai vis didesnį dėmesį skiria dar nebaigtoms žemės dirbimo užduotims. Jų pagrindinė paskirtis – suformuoti optimalių fizinių parametrų dirvožemių ariamąjį horizontą ir podirvį.