Agro naujienos

Tokios, beveik kiekvienų metų žiemą rašomos, rekomendacijos rodo ypatingą sėklinių grūdų kokybės reikšmę būsimam vasarinių javų derlingumui. 2018 metų pavasarį sėklų kokybės gerinimas dar svarbesnis.

Iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo labai paprastas. Planuojamą užsėti plotą dauginame iš sėklų normos dydžio ir gauname atsakymą.

Pastaraisiais metais smarkiai išsiplėtė žirnių ir pupų pasėlių plotai. Šiuos azotą kaupiančius augalus daugelis augalininkystės ūkių augino, siekdami dalyvauti ES „Žalinimo programoje“ ir gauti atitinkamas išmokas.

Tokią straipsnio temą pasirinkome dėl to, kad gerai prisimename 2016 ir 2017 metų pavasario sėjos sunkumus. Tada dirvos tiek žiemą, tiek pavasarį buvo stipriai permirkusios ir dar kritulių kiekis buvo 1,5-2,0 kartus didesnis už daugiametį vidurkį.

Kokie pasėlių struktūros pokyčiai laukia ūkių, sudarant 2018 metų vasarojaus sėjos planą? Klausimas sudėtingas, nes mes nežinome ar ateinantį pavasarį orų sąlygos sugrįš į normalią tėkmę, ar ir vėl bus žemdirbystei nepalankios?

Baigiame straipsnių ciklą apie vasarinių kviečių auginimo praktiką Lietuvoje 2016-2017 metais, kurie išsiskyrė dideliu lietaus kiekiu. Pirmoje ir antroje dalyse aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų galimo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį.

Tai – trečioji straipsnio apie vasarinių kviečių auginimo praktiką 2016-2017 metais Lietuvoje dalis. Pirmoje ir antroje dalyse aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų galimo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį.

Tai - antroji straipsnio apie vasarinių kviečių auginimo praktiką 2016-2017 metais Lietuvoje dalis. Pirmoje dalyje aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų neišvengiamo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį.

Šiame straipsnyje aptarsime vasarinių kviečių auginimo patirtį 2016-2017 metais, kai kritulių normos buvo net 1,5-2,0 karto didesnės už daugiamečius vidurkius. Be to, nežinome, kokios oro sąlygos bus 2018 m.

Brango tik pašariniai miežiai. 2017 m. gruodžio pradžioje Lietuvoje padidėjo pašarinių miežių supirkimo kaina, o kitų grūdų – sumažėjo. Šalies įmonės pašarinius miežius (II klasės) 49 savaitę (12 04–10) supirko vidutiniškai po 136,37 EUR/t – 6,76 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį. 

Pasėlių deklaravimo duomenys rodo, kad per paskutinius penkerius metus žieminių rapsų plotai padidėjo net apie 50 tūkst. hektarų, arba apie 30 % (nuo 120 iki 170 tūkst. ha).

Lapkričio antroje pusėje labiausiai padidėjo avižų, o sumažėjo – pašarinių miežių supirkimo kainos. „Agrorinka“ leidinio duomenimis, šalies įmonėse vidutinė avižų supirkimo kaina 2017 m. lapkričio viduryje (46 savaitę (11 13–19) sudarė 113,75 EUR/t ir buvo 15,07 proc. didesnė negu spalio viduryje (42 savaitę (10 16–22). 

Pirmą kartą per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją 2016 ir 2017 metais buvo pasėta tiek daug ankštinių augalų (pupų, žirnių ir kt.). 2017 metais šalies ūkiuose jų buvo deklaruota net 250 458,5 ha.

Lapkričio trečiąją dekadą šiek tiek sumažėjo kritulių, retkarčiais ir saulė pasirodo. Vis dažniau kartojasi oro temperatūros sumažėjimai, tačiau neretai dienomis vis dar įšyla iki +3-7 °C, o naktimis – iki +1-3 °C.

Klimatologų duomenimis, 2016 ir 2017 metų augalų vegetaciniai periodai buvo lietingiausi per visą meteorologinių sąlygų registravimo laiką (pradėta registruoti XIX a. pabaigoje).

Lapkričio pradžioje beveik visų rūšių grūdų supirkimo kainos didėjo. Šių metų 44 savaitę (10 30–11 05) Lietuvos įmonėse kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 153,52 EUR/t. Palyginti su spalio pradžia (40 savaitę (10 02–08), kaina išaugo 11,02 proc.