Agro naujienos

Paskutinėje ciklo apie vasarinių rapsų auginimą dalyje aptarsime pasėlių priežiūros darbus. Svarbiausi jų – piktžolių naikinimas, apsauga nuo kenkėjų ir ligų, papildomas tręšimas per lapus.

Javų sėklas savo ūkiuose ruošiančius ūkininkus mokslininkai įspėja būti pasirengusiems didžiajai šio pavasario bėdai – mažam sėklos daigumui. Be to, stebimas itin smarkus sėklų užkrėstumas ligų pradais.

Pirmoje šio straipsnio dalyje rašėme apie vasarinių rapsų vietą sėjomainų rotacijose ir geriausius jų priešsėlius, aptarėme dirvožemių parinkimą bei jų paruošimą sėjai, supažindinome ūkininkus su AB „Linas Agro“ siūlomomis veislėmis ir jų savybėmis.

Naujausiame „Agrorinkos“ numeryje apžvelgiamos vasario viduryje buvusios grūdų ir rapsų supirkimo kainos Lietuvoje, pateikiami duomenys, koks kiekis derliaus buvo eksportuotas sausį. Europos Sąjungos grūdų prekybos asociacija („Coceral“) patikslino skaičius, kokį kviečių, miežių, rugių bei rapsų derlių užaugino ES šalys 2017 metais.

Tęsiame straipsnių ciklą – „Ką sėsime 2018 pavasarį?“. Jau esame aptarę priežastis, dėl kurių 2018 metais, lyginant su 2017, vasarojaus sėjai skirtų dirvų plotai gali padidėti ne mažiau kaip 375 tūkst. hektarų. Tai – labai daug.

Įsibėgėjus prekybos sezonui, grūdų augintojų nuotaikos turėtų būti dvejopos. Vadinamoji premija nuo biržos iki galutinės kainos ūkiui išaugo, o sandėliavimas atnešė papildomo pelno, tačiau rekordinis Rusijos derlius verčia sunerimti.

Ateinantis pavasaris Lietuvos ūkininkams žada daug rūpesčių. Sunku prognozuoti, kiek javų ir rapsų sėkmingai peržiemos. Manome, kad vasario mėnesį žus nedaug pasėlių, nes beveik visi žiemkenčiai sėkmingai praėjo abi užsigrūdinimo žiemai fazes (etapus).

Tokios, beveik kiekvienų metų žiemą rašomos, rekomendacijos rodo ypatingą sėklinių grūdų kokybės reikšmę būsimam vasarinių javų derlingumui. 2018 metų pavasarį sėklų kokybės gerinimas dar svarbesnis.

Iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo labai paprastas. Planuojamą užsėti plotą dauginame iš sėklų normos dydžio ir gauname atsakymą.

Pastaraisiais metais smarkiai išsiplėtė žirnių ir pupų pasėlių plotai. Šiuos azotą kaupiančius augalus daugelis augalininkystės ūkių augino, siekdami dalyvauti ES „Žalinimo programoje“ ir gauti atitinkamas išmokas.

Tokią straipsnio temą pasirinkome dėl to, kad gerai prisimename 2016 ir 2017 metų pavasario sėjos sunkumus. Tada dirvos tiek žiemą, tiek pavasarį buvo stipriai permirkusios ir dar kritulių kiekis buvo 1,5-2,0 kartus didesnis už daugiametį vidurkį.

Kokie pasėlių struktūros pokyčiai laukia ūkių, sudarant 2018 metų vasarojaus sėjos planą? Klausimas sudėtingas, nes mes nežinome ar ateinantį pavasarį orų sąlygos sugrįš į normalią tėkmę, ar ir vėl bus žemdirbystei nepalankios?

Baigiame straipsnių ciklą apie vasarinių kviečių auginimo praktiką Lietuvoje 2016-2017 metais, kurie išsiskyrė dideliu lietaus kiekiu. Pirmoje ir antroje dalyse aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų galimo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį.

Tai – trečioji straipsnio apie vasarinių kviečių auginimo praktiką 2016-2017 metais Lietuvoje dalis. Pirmoje ir antroje dalyse aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų galimo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį.

Tai - antroji straipsnio apie vasarinių kviečių auginimo praktiką 2016-2017 metais Lietuvoje dalis. Pirmoje dalyje aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų neišvengiamo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį.

Šiame straipsnyje aptarsime vasarinių kviečių auginimo patirtį 2016-2017 metais, kai kritulių normos buvo net 1,5-2,0 karto didesnės už daugiamečius vidurkius. Be to, nežinome, kokios oro sąlygos bus 2018 m.