Agro naujienos

Jau daugelį metų įprasta, kad birželio orai nebūna šilčiausi, tačiau išsiskiria ilgiausiomis dienomis ir intensyviausia saulės spinduliuote. Jei pasitvirtins sinoptikų prognozės, šis mėnuo bus pastebimai šiltesnis už ankstesnių vidurkių dydžius.

Vasarinių rapsų auginimo Lietuvoje „aukso amžius“ pasibaigė prieš 7-9 metus. Jei prieš 10 metų jų pasėliai viršydavo 145-155 tūkst. hektarų ribą, per paskutinius penkerius metus jų pasėlių plotas tik atskirais metais viršydavo 25 tūkst. hektarų.

Pavasarį vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje. Po to dėl nepalankių orų sąlygų buvo 10-12 dienų pertrauka ir ji vėl atsinaujino balandžio pirmos dekados pabaigoje – antrosios pradžioje.

Gegužės viduryje padidėjo vidutinis lietingų dienų kiekis ir sumažėjo šalnų pavojus. Nors šie krituliai visiškai nekompensavo nuo balandžio patirtų drėgmės nuostolių, matome vėl ryškiai žaliuojančius žiemkenčių ir vasarojaus pasėlius.

Lietuvoje tręšimas per lapus įprasta agrotechnine priemone tapo prieš 23-25 metus, kai atkūrėme šalies nepriklausomybę. Tuo metu baigėsi duoninių kviečių grūdų importas iš Rusijos, todėl siekėme patys išsiauginti aukštesnės kokybės kviečių grūdus.

Prieš 5-6 metus Lietuvos ūkininkai pradėjo domėtis hibridinių veislių žieminių miežių auginimu. Ir 2014-ųjų liepos viduryje nukūlė pirmąjį derlių – pirmieji trys šių miežių auginimo metai (2013-2015) buvo palankūs.

Permainingais orais pasižymėjęs balandis atnešė ir vasariškus karščius, ir stiprias šalnas, ir nuosekliai mažėjantį drėgmės kiekį. Tačiau pavasario gaivą nustelbė nerimas dėl prasidėjusios sausros žalos gyvajai gamtai, įskaitant miškus ir komercinius pasėlius.

Kovo mėnesį džiaugėmės ankstyvu pavasariu, sėkmingai peržiemojusiais žiemkenčių pasėliais ir jų pirminės priežiūros darbais. Balandžio pradžioje be didesnių nesklandumų prasidėjo ir vasarojaus sėja. Ir tada prasidėjo sausra.

Per paskutinius 20 metų Lietuvos ūkiai labai keitėsi: dabar juose sutinkama pažangi technika, taikomos naujausios ūkio valdymo programos, pastatytos grūdų džiovyklos bei jų sandėliavimo bokštai.

Orų prognozėmis akylai vadovautis nereikėtų, tačiau į galimas jų tendencijas vertėtų atsižvelgti. Sinoptikai pranašauja, kad šių metų balandžio mėnesį orai bus šiek tiek šiltesni, palyginus su paskutinių 10 metų vidurkiu.

Kovo trečią dešimtadienį kai kuriuose laukuose jau matėme dirbančią žemės ūkio techniką. Pirmieji darbai prasidėjo sausesnėse priesmėlių žemėse: vienose iš jų buvo tręšiami žiemkenčių pasėliai, kitose purenamos dirvos vasarojaus sėjai.

"Skaičiuojama, kad nuo 2010 metų Lietuvoje sertifikuotų sėklų kiekis išaugo trimis kartais. Anuomet buvo sertifikuota virš 25 tūkst. tonų, o 2018 metų derliui – virš 81 tūkstančių." - rašo valstietis.lt. 

Sniegas nuo laukų pasitraukė dar vasario 2-3 dešimtadieniuose. Kovo pradžioje jau įsitikinome, kad absoliuti žiemkenčių pasėlių dalis sėkmingai peržiemojo.

Šiame straipsnyje pristatysime tręšimo normų sėjomainos laukuose skaičiavimų pavyzdžius, priklausomai nuo dirvožemio našumo ir jo agrocheminių savybių.

Tęsiame straipsnių ciklą apie mūsų šalies augalininkystės verslo stabilumo bei jo pelningumo didinimo galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime tręšimo sistemų pokyčius renovuotų sėjomainos sistemų laukuose.