Apie javapjūtės darbus ir kaip pasiruošti žiemkenčių sėjai
Nors liepos mėnesį dažnokai palydavo, derliaus nuėmimo tempams didesnės įtakos tai neturėjo. Liepos pabaigoje buvo nukulti beveik visi žieminiai rapsai ir apie 40–45 proc. žieminių javų. Iš vasarojaus pasėlių pradėti kulti vasariniai miežiai ir anksčiau subrendę žirniai. Iki šiol dar nėra paskelbta rapsų ir javų derlingumo vidutinių oficialių dydžių, tačiau liepos pabaigoje atliktos ūkininkų apklausos rodo, kad šią vasarą tiek rapsų sėklų, tiek javų grūdų bus prikulta daugiau nei 2018 metais.
Verta didinti rapsų pasėlių plotą
Tikriausiai nepasitvirtins birželio mėnesį išsakytos pesimistinės būsimos augalininkystės produktyvumo prognozės. Tą patvirtina ir ūkininkų planai, pasėti daugiau žiemkenčių pasėlių, nei nurodyta planiniuose dydžiuose, suskaičiuotuose pagal sėjomainų schemas. Ar bus pasiekti 2018 m. žiemkenčių sėjos parametrai – tvirtos nuomonės nėra. Daugiau optimizmo ūkininkai turi dėl žieminių rapsų pasėlių plotų didinimo. Rapsams ir priešsėlių netrūksta, ir dirvų sukultūrinimo lygio skirtumams (vieno lauko ribose) jie nėra tokie jautrūs, kaip žieminiai kviečiai. Labai svarbu ir tai, kad jų auginimo ekonominis efektyvumas pakankamai aukštas.
Pateikiame pavyzdį: šios vasaros žieminių rapsų sėklų vidutinis derlingumas šalyje tikriausiai bus tik apie 3 t ha-1. Dabar rapsų sėklos superkamos nemažiau kaip po 340–350 eurų už toną. Įplaukų suma už parduotas sėklas gali siekti 1020–1050 eurų ha-1. Norint tiek pinigų gauti iš žieminių kviečių auginimo, jų derlingumas turėtų būti ne mažesnis nei 7 t ha-1. Tokio lygio vidutinio žieminių kviečių derlingumo visos šalies mastu dar niekada nebuvo. Tuo tarpu šių pasėlių auginimo vidutinės sąnaudos yra panašios – apie 700–850 eurų ha-1, priklausomai nuo auginimo technologijų intensyvumo lygio.
Esame atlikę išsamius skaičiavimus, kurie rodo, kad rapsų pasėlių plotus galime išplėsti iki 300–350 tūkstančių hektarų, tame tarpe žieminių – iki 250–300 tūkst. ha. Jei ūkininkams pasisektų pakalkinti rūgštesnes nei pH 5,0 žemes, tai jų plotai galėtų padidėti dar daugiau. Rapsų auginimas turi keletą pranašumų, lyginant su miglinių javų auginimu: jų ekonominis efektyvumas didesnis, jie – geri priešsėliai žieminiams javams ir daro didesnę įtaką humifikacijos procesui dirvožemiuose. Pagrindinis jų pasėlių išplėtimo pavojus – vidutinė sėkmingo peržiemojimo tikimybė.
Žiemkenčių sėjos rekomendacijos
Artėja žieminių rapsų sėja. Laikas dar kartą pasitikrinti, kuriuose laukuose juos sėsime. Daugiausiai jų pasėjame po žieminių javų ir jų tarpe vyrauja žieminiai kviečiai. Juos taip pat sėjame po daugiamečių žolių, pievų ir ganyklų. Miglinių javų po išartų ilgamečių žolynų sėti nereikėtų, nepaisant to, kad ši praktika ūkiuose vis dar egzistuoja. Dažniau rapsus reikėtų įtraukti ir į daržo augalų sėjomainas.
Yra nemažai ūkių, kurie sėjamuosius žirnius skiria žieminių rapsų priešsėliams. Taip, žirniai tikrai labai geri priešsėliai žieminiams rapsams, bet daugiau naudos gausite, jei po jų sėsite žieminius kviečius, o po jų – žieminius rapsus. Tuo tarpu žieminių kviečių sėjai gerų priešsėlių (rapsai, pupos, daugiametės žolės, pūdymai) turėsime tik apie 30–40 % jų poreikio. Likusius jų plotus teks sėti po miglinių javų, o tai jau yra atsėliavimas, stipriai mažinantis būsimą derlingumą.
Jums jau esame siūlę tarp sėjomainos schemoje paeiliui esančių 2–3 miglinių javų laukų sėti trumpalaikius tarpinius augalus. Apie tai rašėme čia. Ši priemonė išskirtinai veiksminga ir dabar yra tinkamiausias laikas tai padaryti. Pakanka, kad tarpinių augalų žaliosios vegetacijos trukmė iki žiemkenčių sėjos tęstųsi bent 30 dienų ir atsėliavimo žala sumažės 65–70 %.
Prieš skutant žieminių rapsų ir žieminių javų pasėlių ražienas, jas rekomenduojama apipurkšti mikroorganizmais Biomas Organic (1,0 l ha-1) + Iperen Humic (1,0–2,0 l ha-1), skatinančiais jų mineralizaciją, mineralinių medžiagų kaupimąsi dirvožemio absorbciniame komplekse, anglies ir humuso kiekio didėjimą dirvoje. Kartu ženkliai sumažina anglies nuostolius, kuris patiriamas anaerobinio šiaudų irimo metu išsiskiriančiomis metano dujomis, kurios nuodija ir tame pasėlyje augančius augalus.
Gyvulininkystės ūkiai turėtų atkreipti dėmesį į efektyvų azoto panaudojimą laistant skystas srutas prieš žiemkenčių augalų sėją. Įprastai išlaisčius srutas, kai dirvos temperatūra yra apie 20 0C, azotas per savaitę virsta į nitratinę formą ir tampa labai judrus dirvoje, todėl patiriami ženklūs jo nuostoliai. Vėliau dalis azoto virsta į diazoto monoksidą ir išgaruoja. Dėl šių faktorių azoto nuostoliai gali siekti 50–60 proc., nevertinant gamtai padarytos žalos.
Tačiau laistant srutas mišinyje su azoto stabilizatoriumi „Vizura“ (1,0 –2,0 l ha-1), srutose esantis azoto kiekis dirvoje išlieka 4–6 kartus ilgiau, todėl pasėti žiemkenčių augalai turi pakankamai laiko įsisavinti azotą ir panaudoti jį augalo masės augimui bei produktyvumo elementų formavimui. Nedidelė papildoma investicija garantuoja stiprius pasėlius jau rudens periodu, iš kurių pavasarį galima formuoti aukšto derliaus potencialo augalus.
Tikime, kad esate apsisprendę, kokias žiemkenčių augalų veisles sėsite šią vasarą (rudenį). Sertifikuotomis sėklomis Lietuvoje prekiauja dešimtys įmonių ir kiekviena iš jų siūlo nemažai naujų veislių. Sunku jas visas išstudijuoti. Geriau, mokytis iš savo patirties. Bent 70 proc. žieminiams rapsams skirtų žemių užsėkite tomis veislėmis, kurias per paskutinius 2–4 metus įvertinote geriausiai. Likusiame plote išbandykite bent 3 naujos kartos veisles. Daugelio ūkininkų pamėgtos hibridinės žieminių rapsų veislės yra „Visby“, „Kuga“, „Factor KWS“, „NK Technik“, „Pantheon“, „Garou“, „Umberto KWS“. Jos turėtų vyrauti kiekviename ūkyje arba būti išbandytos artimiausiu metu.
Panašiai elgiamės ir su žieminių javų naujų veislių vertinimu ūkio sąlygomis. Populiariausios ankstyvos žieminių kviečių veislės yra „Balitus“ ir „Ada“. Ūkyje vyraujančios turėtų būti vidutinio ankstyvumo veislės „Etana“ ir „KWS Emil“ bei vėlyva veislė „Kena DS“. Šiemet kiekvienas žieminių kviečių augintojas gali užsisakyti populiariausios žieminių kviečių veislės „Etana“ sertifikuotas sėklas, kurios bus beicuotos efektyviausiu beicu „Vibrance Pro“ ir apveltos bakterijomis „Biomas Grow“.
Šis sprendimas garantuoja ilgalaikę augalų apsaugą nuo įvairiausių ligų nuo pat sėklos dygimo pradžios, greitą ir tolygų sėklos sudygimą ir geresnį augalų augimą bei vystymąsi viso rudens metu dėl bakterijų atpalaiduoto didesnio kiekio mineralinių medžiagų augalo šaknų zonoje bei papildomos stimuliacijos augalo šaknų vystymuisi. Tai užtikrins geriausius rezultatus ir nereikalaus papildomų pastangų.
Šiuo metu reikia ruošti žieminių javų sėklinius grūdus iš šių metų Jūsų ūkio derliaus grūdų. Tik būkite atidūs, kad paruoštos sėklos kokybė būtų kiek įmanoma aukštesnė. Tam rekomenduojame pasirinkti efektyvų beicą „Celest Trio“ (1,5–2,0 l t-1). Ir ūkio sąlygomis ruošiant sėklas, kartu su beicu rekomenduojama sėklas apvelti sporų formoje esančiomis bakterijomis „Biomas Grow“ (0,1 l t-1), kurios visą rudens sezoną sinergijoje su augalo šaknimis skatina augalo šaknų vystymąsi ir dirvoje iš netirpių mineralinių junginių atpalaiduoja fosforą, kuris tampa lengvai įsavinamas augalų bei geba fiksuoti atmosferos azotą, taip aprūpindamas augalus papildomu azotu.
Siekiant padidinti sėklų dygimo energiją ir lauko daigumą, rekomenduojama sėklas beicuoti specialiai sėklų beicavimui sukurtomis trąšomis „Seednergy“ (1,0 l t-1). Šis produktas per pirmąsias 6 val. patenka į dygstančias sėklas ir ženkliai padidina jų dygimo energiją, lauko daigumas padidėja net iki 15 procentų. Dėl specialiai subalansuotos „Seednergy“ sudėties, intensyviau vystosi augalų šaknys, augalas lengviau apsirūpina maisto medžiagomis ir intensyviau auga antžeminė augalo dalis. Stipresni augalai rudenį turi daugiau energijos pavasarį ir geriau atnaujina augalų vegetaciją po žiemos.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122