Vasarinių rapsų pasėlių priežiūra šią vasarą skirtingo našumo žemėse

Vasarinių rapsų auginimo Lietuvoje „aukso amžius“ pasibaigė prieš 7-9 metus. Jei prieš 10 metų jų pasėliai viršydavo 145-155 tūkst. hektarų ribą, per paskutinius penkerius metus jų pasėlių plotas tik atskirais metais viršydavo 25 tūkst. hektarų. Ne išimtis ir 2019 metai. Nors per šį laikotarpį žieminių rapsų plotai kasmet padidėdavo, tačiau bendras rapsų pasėlių plotas yra stipriai sumažėjęs. Beveik perpus sumažėjo ir pupiniais javais užsėjami plotai. Be to, šiuo metu laukuose vasariniai rapsai auga skirtinguose išvystymo laipsniuose, todėl straipsnyje aptarsime, kaip juos prižiūrėti, priklausomai nuo jų augalų išsivystymo etapo, dirvožemio našumo bei faktinės pasėlių būklės iki jų pjūties.

Mums kasmet vis sunkiau ir sunkiau surasti žieminiams ar vasariniams migliniams javams tinkamus priešsėlius. Tiesa, šalyje yra kelios dešimtys ūkių, kurie gerai įsisavino vasarinių rapsų auginimo intensyvias technologijas įvairaus našumo (35-50 balai) dirvožemiuose ir iš jų prikulia net po 3,5-4,5 t ha-1 sėklų, kas prilygsta 7,5-10,5 tonų vasarinų kviečių grūdų vertei ir dar aprūpina žieminius javus gerais priešsėliais. Šių ūkių vadovai tvirtina, kad vasarinių rapsų auginimas yra savotiškas apsidraudimas nuo galimų didelių nuostolių, jei netikėtai masiškai iššals žieminiai rapsai. Be to, vasariniai rapsai, priešingai nei žieminiai rapsai, nekelia didesnių reikalavimų priešsėliams, o jų auginimo sąnaudos yra daug mažesnės. Apie tai pakalbėsime būsimą žiemą, o dabar pratęsime mintis apie šios vasaros vasarinius rapsus.

Šią vasarą absoliuti dauguma vasarinių rapsų pasėlių (80-85 %) yra pasėti labai žemo ar žemo našumo žemėse. Tik atskiruose ūkiuose matėme vasarinių rapsų pasėlių ir vidutinio, ir aukštesnio našumo žemėse. Jie čia atsirado arba dėl būtinybės atsėti nuo šalnų ar nuo ilgalaikių sausrų žuvusių kitų rūšių augalų pasėlius, arba tai yra minėtų vasarinių rapsų auginimo profesionalų ūkiai. Teko persėti ir net tam tikrą dalį anksčiau pasėtų vasarinių rapsų. Todėl dabar turime vasarinius rapsus, kurių dalis yra tik rozetės tarpsnyje, kita dalis –  stiebo augimo fazėje, o dar kiti – jau pasiekė butonizacijos tarpsnį. Tokių skirtingų išsivystymo laipsnių pasėliai reikalauja ir skirtingos pasėlių priežiūros darbų.

Vasarinių rapsų priežiūra labai žemo našumo žemėse 

Pirmiausia primename, kad oficialiose rekomendacijose labai žemo našumo žemėse nepatariama sėti vasarinių rapsų. Paprastai čia sėjamos avižos, grikiai, linijinių veislių žieminiai rugiai bei sodinamos bulvės. Tačiau ir jų derlingumo dydžiai čia būna mažoki ir auginimo ekonominis efektyvumas žemas. Ūkininkai patys pasirinko vasarinių rapsų auginimo idėją šiose žemėse, nes aukšta jų priešsėlinė vertė, sėklos turi didelę paklausą, o supirkimo kainos – aukštos.

2019 metų vasarą tokio našumo dirvose turime pasėję 4-6 tūkst. ha vasarinių rapsų arba apie 20-25 % nuo visų jų pasėlių. Žinome, kad labai žemo našumo (< 28 balai) žemėse ir kai kuriuose laukuose dar vėlai pasėtų (persėtų) vasarinių rapsų sėklų būsimas potencialus derlingumas bus žemas – apie 1,2-1,6 t ha-1 ir tai su sąlyga, jei pasėlio tankumas viršys 1,0 mln. ha-1 produktyvių stiebų. Jei pasitvirtintų ši prognozė, vasarinių rapsų auginimas šiose žemėse pasiteisintų. Pateikiame pavyzdį: prikulsite tik 1,2 t ha-1 sėklų, jų vertė bus apie 410 eurų, kurių beveik pakanka kompensuoti auginimo pagal ekstensyvias technologijas sąnaudas. Galiausiai jums liks valstybinės subsidijos už pasėlius, geras priešsėlis žieminiams ar vasariniams javams, šiaudai, kurių pakanka vienai tonai humuso dirvožemyje susiformuoti.

Jei vasaros orų sąlygos būtų ypač palankios, nemenka tikimybė, kad net šiuose pasėliuose bus prikulta ir 1,4-1,8 t ha-1 rapsų sėklų. Mūsų stebėjimų duomenys rodo, kad po gegužės pabaigoje – birželio pradžioje praėjusių lietingų dienų, vasarinių rapsų pasėlių dabartinė būklė pastebimai pagerėjo. Vis dėlto, labai žemo našumo dirvožemiuose, nepaisant dabartinės pasėlių galimai geros būklės, išlaidauti nereikėtų, nes labai žemas dirvožemių našumas yra per stiprus minimumo dėsnio veiksnys, kuris leistų išauginti aukštesnį derlingumą. Net ir šiuo atveju, norint apsidrausti nuo galimų nuostolių, rapsų auginimo sąnaudos neturėtų viršyti 400-450 eurų ha-1.

Šiose žemėse auginamų vasarinių rapsų agrotechnikos priemonių schema yra labai supaprastinta:

• sėklų bei trąšų pirkimas ir priešsėjinis tręšimas (N80P20-K30);
• dirvų ruošimas ir sėjos darbai;
• pasėlių (po sėjos, iki sėklų sudygimo) purškimas herbicidais Brasan (1 l ha-1) + Teridox (1 l ha-1) ir insekticidu Fastac (0,2 l ha-1);
• pakartotinas pasėlių purškimas mikroelementų komplekso Oligo Ranau (1 l ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1), insekticido Mospilan 20 SG (0,2 kg ha-1) ir biostimuliatorių Microfert (1 l ha-1) mišinio tirpalais rapsų butonizacijos tarpsniu, siekiant apsaugoti žiedinius butonus nuo kenkėjų ir sustiprinti jų fiziologinį pasiruošimą apsivaisinimo procesui;
• paskutinis pasėlių purškimas fungicido Cantus Gold (0,4 l ha-1) ir insekticido Proteus (0,75 l ha-1) mišinio tirpalu augalų žydėjimo pradžioje, siekiant pagerinti pasėlio fitosanitarinę būklę. Pasirinkus ekstensyvias auginimo technologijas, visais atvejais purškimų darbinio tirpalo sudarymui apsiribojame vienos rūšies fungicidu, insekticidu ar vienu iš mikroelementų kompleksų. Jokių tos pačios rūšies preparatų kokteilių nerekomenduojame naudoti, nes nauda bus menka, o sąnaudos pastebimai išaugs;
• pasėlių kūlimas;
• sėklų išdžiovinimas bei realizacija.

Vasarinių rapsų priežiūra žemo našumo žemėse (28-35 balai)

Tai paskutinių 5 metų tipingos vasarinių rapsų auginimo žemės, kuriose jie pagal auginimo pelningumą ne tik prilygsta kitiems čia auginamiems vasariniams javams (miežiai, kvietrugiai, žirniai), bet ir dažnai viršija juos. Jei, priklausomai nuo konkretaus lauko dirvožemio savybių ir naudojamos auginimo technologijos intensyvumo, šiose žemo našumo žemėse vasarinių rapsų realaus sėklų derlingumo dydžiai yra 1,8-3,0 t ha-1 ribose, ūkininkai šią vasarą, esant vidutinėms auginimo sąnaudoms 550-650 eurų hektarui, tikisi čia išauginti apie 2,5 t ha-1 sėklų.

Šiose žemėse turime apie 15-17 tūkst. hektarų vasarinių rapsų. Mūsų stebėjimai rodo, kad iki 70 % vasarinių rapsų pasėlių yra arti optimalaus tankumo, apie 15–20 % pasėlių yra per reti ir tik iki 10–15 % pasėlių yra per tankūs. Šiuo laiku jau neįmanoma padidinti pasėlio tankumo. Tačiau dar galime šiek tiek padidinti ankštarų kiekį augale, sėklų kiekį ankštaroje ir 1000 sėklų masės reikšmes.

Padidinti vidutinį augalo produktyvumą ypač svarbu retesniuose pasėliuose. Kaip ir minėjome vasarinių rapsų pasėliai yra labai skirtingo išsivystymo, todėl priežiūros aptarimą pradėsime nuo stiebo augimo tarpsnio. Pagal klasikinę agrotechniką stiebo ilgėjimo tarpsnis (V–VI organogenezės etapai) yra tinkamas metas pasėlius pakartotinai patręšti biriomis azoto trąšomis. Tręšimo normą apskaičiuojame taip: iš bendros tręšimo azotu normos, kuri žemo našumo žemėse neturėtų būti mažesnė nei 135 kg ha-1, atimame priešsėjinę azoto tręšimo normą. Jei Jūsų ūkyje vasariniai rapsai pasėti našesnėse dirvose, o dabartinė pasėlių būklė atitinka agrotechninius reikalavimus ir planuojate išauginti 3,5-4,0 t ha-1 derlių, pasėlio azoto tręšimo normą didiname iki 175 kg ha-1. Jei amonio sulfatas dar nebuvo bertas, pasirenkame jį. Kitu atveju, tręšiame amonio salietra. Šis tręšimas pagreitins augalų augimą ir vystymąsi, stimuliuos šalutinių ūglių ir žiedynų juose formavimąsi.

Jei Jūsų pasėliai jau yra butonizacijos tarpsnyje ar artėja žydėjimas ir dar nesate antrą kartą patręšę azoto trąšomis, tręškite dabar. Jei neturite laiko skaičiavimams, išberkite arba 150 kg ha-1 amonio salietros, arba 250 kg ha-1 amonio sulfato. Būkite tikri, kad šis tręšimas padidins vasarinių rapsų vidutinį derlingumą 0,8-1,0 t ha-1. Šis tręšimas yra bene pagrindinis garantas susiformuoti didesniam kiekiui šalutinių ūglių su žiedynais, o kartu – didesniam ankštarų kiekiui augale.

Vidutinis sėklų kiekis ankštaroje labiau priklauso nuo augalo sugebėjimo jas sočiai maitinti per visą jų vegetaciją ir be tręšimų per lapus šio tikslo nepasieksime. Stiebo ilgėjimo tarpsnio pradžioje vasarinių rapsų pasėliai pirmiausiai purškiami augimo reguliatoriumi Caryx (0,7 l ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1) + Thiomax Oil (1-2 l ha-1) + Oligo Ranau (1 l ha-1) + Bratan Foliar (2-3 kg ha-1). Jei pasėliuose pastebimai padidėja rapsinių žiedinukų išplitimas, į darbinį tirpalą įmaišomas ir vienas iš insekticidų: Mospilan 20 SG (0,2 kg ha-1) arba Proteus (0,6-0,75 l ha-1). Atliekant purškimus insekticidų tirpalais žiedinukams naikinti, ypač svarbu geras preparato paskleidimas ant augalų, kartu ir ant kenkėjų. Todėl kiekvienąkart darant insekticidų tirpalą į jį privalu įdėti ir paviršiaus įtempimą mažinančio preparato Opti-Wett (0,1 l ha-1).

Dar kartą primename, kad žemo našumo (28-35 balai) žemėse vasariniai rapsai auginami pagal tausojančias technologijas ir auginimo sąnaudos negali viršyti 550-650 Eurų ha-1. Vadinasi, prieš priimant sprendimus dėl siūlomos agropriemonės, privalote paskaičiuoti ar jos vertė telpa į jūsų biudžetą. Žinant, kad vasariniai rapsai priklauso nedidelei augalų grupei, kuriai įvairūs kenkėjai padaro didelę žalą, dėl to nepatariame taupyti insekticidų pirkimui, be to, jie yra pigūs. Antai, jei pasėliai, kurie nebus apsaugoti nuo žiedinukų, jų derlingumas gali sumažėti net 40-60 %. Todėl į kiekvieno pasėlių purškimo darbinį tirpalą įmaišykite ir insekticidą.

Dabartiniu metu vasarinių rapsų vyraujantis augimo tarpsnis yra – butonizacija, o kai kuriuose laukuose augalai jau ruošiasi žydėti. Intensyviai plintant žiedinukams purškimą insekticidu reikia pakartoti po 7 dienų po paskutinio purškimo insekticidu, mišinyje su maitinamuoju tirpalu, sudarytu iš Bratan Foliar NPK (3-5 kg ha-1) + Oligo Boron  (1 l ha-1) + Thiomax Oil (1 lha-1). Vasarinių rapsų pasėliuose dažniausiai plinta šios rapsų augalų ligos: pilkasis puvinys, juodoji dėmėtligė,  baltasis (sklerotinis) puvinys ir kt. Neapsaugojus rapsų nuo šių ligų, jų derlius gali sumažėti net iki 25–30 %.

Ankstyvos sėjos vasarinių rapsų pasėliai jau ruošiasi žydėjimo procesui. Žydėjimo metu mums labai svarbu apsaugoti augalus ir nuo ankštarinių paslėptastraublių ir kopūstinių gumbauodžių. Todėl žydėjimo viduryje rapsų pasėlius purškiame insekticido ir fungicido tirpalu: Proteus (0,6-0,75 l ha-1) + Cantus Gold (0,4-0,5 l ha-1). Po pasėlio žydėjimo ir susiformavus ankštaroms vasariniai rapsai per lapus tręšiami dar kartą, siekiant sumažinti tiek ankštarų nunykimą augale, tiek sėklų nunykimo ankštarose mastą. Naudojami: Yelia NPK (4–5 kg ha-1) arba Bratan Foliar (4–5 kg ha-1) + Thiomax Oil (1 l ha-1) + karbamidas (20–25 kg ha-1). Toliau laukiame rapsų pjūties.

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122