Kaip išvengti didesnių javų ir rapsų derliaus nuostolių
Liepos trečią dekadą didžioji ūkininkų dalis dėmesį buvo sutelkusi į žieminių rapsų kūlimą, nes sinoptikai nuolat prognozavo artėjančias audras, škvalus, krušas ir kitus orų sąlygų kataklizmus. Ūkininkų reakcija į šias prognozes buvo visiškai teisinga, nes prognozuojamos orų sąlygos iš tikrųjų daugiausiai žalos padaryti galėjo būtent subrendusiems rapsams. Nors atskirose vietovėse ir buvo lietingesnių dienų ir net krušos, milijoninių nuostolių išvengti pavyko dėl mažesnio nei planuotas kataklizmų masto.
Žieminių rapsų nuostolius lemiantys veiksniai
Ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad po ilgos bei stiprios sausros žieminių rapsų derlingumo dydžiai dažniausiai svyruoja 2,5–3,5 t ha-1 ribose. Tiesa, kai kurie ūkiai, tačiau tik atskiruose laukuose, prikūlė apie 4 t ha-1 rapsų sėklų. Taigi realus žieminių rapsų pasėlių derlingumas šiemet yra 1,0–2,0 t ha-1 mažesnis, nei planavome balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.
Manome, kad žieminių rapsų derlingumo dydžiams daugiau įtakos turėjo birželio antroje pusėje vyravę karšti orai (>30 0C), nei ilgalaikė sausra. Labai sausi ir karšti orai per 3–5 dienas išdžiovino ankštaras ir jose esančias sėklas. Šią vasarą prikuliamų žieminių rapsų 1000 sėklų vidutinė masė yra net 1,0–1,5 g mažesnė nei įprastai – tai buvo lemiamas veiksnys, dėl kurio sumažėjo žieminių rapsų sėklų derlingumas. Taip įvyko ir su žieminių miežių pasėliais.
Laukuose nenukultų žieminių rapsų liko tik atskiri ploteliai, tačiau ir juos derėtų skubiai nukulti, nes trumpalaikės ir ilgalaikės orų prognozės dabar kinta per dažnai, kad būtų galima sudaryti tikslesnius javapjūtės grafikus. Belieka tik spartinti kūlimo darbus ir taip išvengti galimų derliaus nuostolių.
Javų nuostolius lemiantys veiksniai
Dabar daugiausiai dirbančių kombainų matome žieminių javų ir vasarinių miežių pasėliuose. Ilgamečiai ekspediciniai tyrimai rodo, kad net esant normalioms orų sąlygoms, javapjūtės vėlavimas didžiausius derliaus nuostolius iššaukia vasarinių miežių ir sėjamųjų žirnių pasėliuose, nes jie mažiausiai atsparūs grūdų išbyrėjimui iš varpų ar ankščių. Kitų javų rūšių nuostoliai didėja arba išgulusiuose bei piktžolėtuose pasėliuose, arba esant lietingiems orams dėl grūdų kokybės suprastėjimo, kai dėl drėgmės pertekliaus krakmolas hidrolizuojamas į cukrus, o pastarasis išplaunamas iš grūdų (vyksta redukcijos procesas).
Bandymų duomenys rodo, kad aukščiausia (ekstra arba pirma klasė) miglinių javų grūdų kokybė būna, nukūlus pasėlius kietosios-visiškos brandos metu. Pavėlavus nukulti žieminių kviečių pasėlius 10 dienų, grūdų kokybė sumažėja iki II–III, o po 15 dienų iki III–IV kokybės klasės. Atitinkamai padidėja grūdų derliaus nuostoliai bei sumažėja jų supirkimo kainos. Jei javapjūtės metu būna lietingi orai, grūdų kokybė dar labiau suprastėja. Ypač sumažėja saiko svorio, sedimentacijos ir kritimų skaičiaus reikšmės bei glitimo kokybė.
Glitimas gali būti elastingas, tamprus ir trapus. Jo kiekį bei kokybę lemia javų veislės genetika ir augimo sąlygos. Sedimentacija – tai grūdų kepimo savybes apibūdinantis rodiklis, charakterizuojantis tešlos gebėjimą absorbuoti daugiau vandens. Žemesnės nei 20 ml sedimentacijos miltai duonos kepimui netinka, 20–34 ml vertės miltai tinka tik vidutinės kokybės duonai iškepti, o didesnės nei 35 ml vertės – geros duonos kokybei. Sedimentaciją lemia ne tik veislės savybės ir auginimo agrotechnika, bet ir kviečių pjūties laikas. Kritimo skaičius – tai amilazių grupės fermentų aktyvumo rodiklis. Jei šie fermentai grūduose per daug suaktyvėja, kokybiškos duonos neiškepsime. Kritimų skaičius mažėja, vėlinant javapjūtę, esant lietingiems orams arba sandėliuojant drėgnesnius grūdus. Šios grūdų savybės yra ypač svarbios maistinių kviečių grūdams.
Apibendrinus orų prognozių duomenis bei išsakytas mintis, tampa aišku, kad dabar kiekvienas ūkininkas privalo vadovautis sudarytu javapjūtės prioritetų ir jos eigos grafiku, siekiant iki minimumo sumažinti derliaus nuostolius bei išsaugoti grūdų kokybę. Pjūties prioritetai: sėkliniai pasėliai; geriausios būklės pasėliai ir pasėliai, kurie pirmiau pasiekia pjūties brandą.
Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652
Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122