Kaip sumažinti žieminių miglinių javų atsėliavimo žalą

Artėja 2019 metų žiemkenčių sėja. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet žiemkenčių pasėlių pasėsime daugiau, nei numatyta sėjomainų sistemose. Jei žieminių rapsų pasėlių plotų didinimas ūkiams sukelia tik nežymius sunkumus (sumažėjo žirnių bei pūdymų plotai), pasirenkant jiems tinkamus priešsėlius, nes žieminių miglinių javų pasėlių plotai yra kur kas didesni nei žieminių rapsų ir jų pasėliai yra pakankamai geri priešsėliai rapsų augalams. Tuo tarpu žieminiams javams ir ypač žieminiams kviečiams turime per mažai gerų priešsėlių. Tiesa, turime apie 200 tūkst. ha žieminių ir vasarinių rapsų, apie 70 tūkstančių ha pupų ir kiek ilgamečių žolynų bei pūdymų. Šie pasėliai bei pūdymai, kurie tenkina žieminių javų biologinius poreikius priešsėliams, sudaro tik iki 35–40 % esamo poreikio. Likusią žieminių javų dalį reikėtų atsėliuoti. Jei taip nutiktų, tai būsimo 2020 m. derliaus nuostoliai yra neišvengiami. Be to, suprastėtų dirvų fitosanitarinė būklė, padidėtų išlaidos augalų apsaugai, suintensyvėtų humuso ardymas. Norint išvengti galimų nuostolių, būtina rasti alternatyvių sprendimų.

Tarpiniai pasėliai – mažesnei žieminių miglinių javų atsėliavimo žalai

Vienas iš alternatyvių sprendimų – trumpalaikių (35–50 dienų) tarpinių pasėlių auginimas tarp atsėliuojamų žieminių miglinių javų. Tokia trumpalaikių tarpinių pasėlių auginimo technologija iki šiol Lietuvoje buvo naudojama retai. Šiam tikslui dažniausiai pasitelkiami tik įsėliniai tarpiniai pasėliai, kurių šią vasarą turime per mažai. Dėl šios priežasties dabartinė situacija yra neeilinė. Turime pasėti daugiau žieminių javų, kurie atsparesni tiek pavasario-vasaros sausrai, tiek per dideliam kritulių kiekiui, tačiau neturime tinkamų priešsėlių. Todėl verta išbandyti šią agropriemonę – tarpinius pasėlius.

Tam ši vasara itin palanki. Miglinių žieminių javų pjūtis prasidėjo beveik 10–15 dienų anksčiau nei daugiametės javapjūtės. Tokiu metu galime anksčiau pradėti tarpinių pasėlių sėją. Jei įprastai juos sėjome rugpjūčio 5–15 dienomis, šią vasarą galime pradėti liepos 20–31 dienomis ar net dar anksčiau. Tokiu atveju, iki žieminių javų sėjos pradžios (IX.10–25) turėtume 35–45 dienų amžiaus pasėlius (neįskaitant sėklų dygimo trukmės). Tokios trukmės tarpinio pasėlio vegetacijos pakanka, kad atsėliavimo žala sumažėtų 70–85 %. Be to, šie tarpiniai pasėliai kartu su įterptais šiaudais pakankamai gerai aprūpina dirvožemio mikroorganizmus maisto medžiagomis, taip stiprindami jų veiklą, mineralizuojant organines medžiagas (šiaudus) dirvožemyje, gerinant dirvožemio struktūrą bei fitosanitarinę būklę. Žinoma, trumpalaikiai tarpiniai pasėliai susintetina mažesnį sausųjų medžiagų derlių ir turi mažesnę įtaką humifikacijos proceso produktyvumui. Tačiau mažinti miglinių žieminių javų atsėliavimo žalą yra jų pagrindinė užduotis, kurią jie atlieka gerai.

Tarpiniams pasėliams – įprastos dirvos ruošimui naudojamos augalų rūšys

Birželio pabaigoje – liepos pirmoje pusėje padidėję kritulių kiekiai papildė drėgmės atsargas dirvožemiuose, o tai sudarė palankias sąlygas intensyvesniam sėklų dygimui bei greitesniam augalų augimui. Kokias augalų rūšis pasirinkti trumpalaikiams tarpiniams pasėliams šią vasarą? Tyrimų duomenys rodo, kad tinka tos pačios rūšys, kurios naudojamos ruošiant dirvas vasarojaus sėjai: avižos, grikiai, vasariniai kvietrugiai, vasariniai rapsai, vasariniai rugiai, rapsiukai, judros, baltosios, rudosios ar juodosios garstyčios, aliejiniai ridikai, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai, dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai, seradėlės. Rekomenduojama, kad posėlis turi susidaryti iš nemažiau kaip 2 rūšių išvardintų augalų mišinio.

Praėjusiais metais ypač populiarus buvo ir labai gerus rezultatus tarp posėlinių augalų parodė baltųjų garstyčių ir pašarinio ridiko mišinys. Abu augalai labai sparčiai auga ir per trumpą laiką užaugina didelį žalios masės kiekį, kuris gali siekti net iki 30 t ha-1. Baltųjų garstyčių augalai turi labai galingą šaknų sistemą, kuri gali siekti net 2 metrų gylį, o pašarinio ridiko augalai suformuoja iki 30 cm gylį siekiančią storą pagrindinę šaknį, kuri puikiai ardo net dirvos padą. Šių augalų mišinys gerai išpurena ne tik armenį, bet ir podirvį, gerina dirvos struktūrą, oro laidumą ir drėgmės režimą, stabdo mineralinių medžiagų išsiplovimą, 30–60 proc. sumažina dirvos piktžolėtumą. Abiejų augalų užaugintą masę įterpus į dirvą, suaktyvėja dirvožemio mikroorganizmų veikla, padidėja organikos kiekis, pagerėja drėgmės išlaikymas dirvoje sausros sąlygomis, padidėja mineralinių medžiagų kiekis, kurį vėliau sunaudoja auginami žieminiai ar vasariniai javų augalai.

Taip 2018 metų rudenį atrodė pašarinio ridiko ir baltosios garstyčios augalų mišinys.

Jei nusprendėte išbandyti šią agropriemonę, šiuo metu patikslinkite žieminių javų sėjos planą, nustatykite kuriuose laukuose neturite jiems tinkamų priešsėlių ir inventorizuokite ūkyje esančius žieminių javų pasėlius, kad nustatytumėte jų galimą „pjūties brandos“ datą. Tuomet sudarykite javų kūlimo grafiką, pasirinkite augalų rūšis tarpiniams pasėliams, pasitikslinkite jų sėjos agrotechniką ir pradėkite trumpalaikių tarpinių pasėlių sėją.

Apie sideralinių (posėlinių) augalų naudą taip pat žiūrėkite video:

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122