Agro naujienos

Nors jau nukulti visi žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių kviečių, vis dar tęsiasi vasarinių javų derliaus nuėmimas, ražienų skutimas, tarpinių pasėlių sėja ir baigiasi atskiruose laukuose užsitęsusi žieminių rapsų sėja.

Sunku būtų rasti žemdirbį, negirdėjusį apie biologinius produktus ir jų poveikį augalams bei žemei. Dažnas jau išbandė juos savo ūkiuose ir įsitikino gaunama nauda.

Prasidėjo rugpjūčio trečia dekada. Jau nukulti žieminiai rapsai ir didžioji dalis žieminių javų. Iki rugsėjo pradžios toks pat likimas laukia ir vasarinių javų. Žinoma, gali likti pupų ar kitų pavasarį persėtų javų laukelių, tačiau jau rugsėjo pirmą dekadą ir jie bus nukulti.

Dar prieš 50 metų prasidėjusi klimato kaita stipriai pakeitė per šimtmečius egzistavusias metų laikų kalendorines ribas ir orų sąlygų parametrus. Šiltasis metų periodas, tenkinantis augalų fotosintezės proceso poreikius, vidutiniškai per metus pailgėjo net 25–35 dienomis.

Gerai žinoma, kad žieminių rapsų auginimo versle svarbiausias uždavinys – pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes neperžiemojimo atveju nubraukiamos visos rudenį ūkininkų įdėtos pastangos ir patiriamas apie 125 eurų ha-1 nuostolis. Kaip to išvengti?

Nors liepos mėnesį dažnokai palydavo, derliaus nuėmimo tempams didesnės įtakos tai neturėjo. Liepos pabaigoje buvo nukulti beveik visi žieminiai rapsai ir apie 40–45 proc. žieminių javų. Iš vasarojaus pasėlių pradėti kulti vasariniai miežiai ir anksčiau subrendę žirniai.

Liepos trečią dekadą didžioji ūkininkų dalis dėmesį buvo sutelkusi į žieminių rapsų kūlimą, nes sinoptikai nuolat prognozavo artėjančias audras, škvalus, krušas ir kitus orų sąlygų kataklizmus.

Birželio pabaigoje ir liepos pirmoje pusėje pagausėjęs kritulių kiekis sustabdė ilgalaikę sausrą Lietuvoje. Oficialiai paskelbta, kad liepos viduryje baigėsi stichinė hidrologinė sausra, kuri savo parametrais ir padaryta žala buvo stipresnė nei praėjusiais metais.

Atėjo vasaros vidurys, o kartu ir metas įvertinti javų sėklinių pasėlių būklę bei nepraleisti tinkamo meto juos nukulti.

Artėja 2019 metų žiemkenčių sėja. Kaip ir praėjusiais metais, šiemet žiemkenčių pasėlių pasėsime daugiau, nei numatyta sėjomainų sistemose.

Gerai išvystytos įvairių augalų, esančių šiuose mišiniuose, šaknys pasiskirsto skirtinguose dirvožemio  sluoksniuose, gerai išpurendamos dirvą, gerėja dirvos struktūra, oro laidumas, drėgmės rėžimas, mikroorganizmų veikla.

Atnaujinome žieminių augalų veislių asrtimentą 2019 metų sėjai. Peržiūrėkite KATALOGĄ, išsirinkite Jums tinkamiausią rapsų, javų ar ankštinių augalų veislę. 

Pagal daugiamečius Lietuvos orų sąlygų tyrimų duomenis, prasidėjo šilčiausias ir lietingiausias vasaros mėnuo. Remiantis šių tyrimų duomenimis, vidutinė liepos mėnesio orų temperatūra svyruoja apie 17–17,5 0C, o kritulių kiekis siekia 75–85 milimetrus.

Šių metų pavasario ir vasaros pradžios orai nebuvo tokie, kokių norėtume. Jau balandžio viduryje nerimą kėlė klausimas, ar sudygs sėjamo vasarojaus sėklos, nes dirvose buvo per mažai drėgmės.

Nepaisant to, kad šių metų pavasario ir vasaros orai permainingi, fiksuojamas didelis drėgmės deficitas atmosferoje ir dirvožemiuose.