Agro naujienos

Šiemet Lietuvoje prikūlėme apie 25-30 % mažiau grūdų ir rapsų nei 2016 ar 2017 metais, ir to pakako, kad net sumažėtų šių metų trečiojo ketvirčio šalies BVP vertė.

Šie metai, išsiskyrę ypač ilgu karštų ir saulėtų orų vegetacijos periodu, buvo labai palankūs kukurūzams Lietuvoje auginti. Šie šilumamėgiai augalai ne tik užaugino didelius žaliosios masės ir grūdų derlius.

Prasidėjo kalendorinio rudens paskutinis mėnuo ‒ lapkritis, o lauke dažni svečiai ‒ giedras dangus ir šiluma. Dar prieš 10‒15 metų spalio pabaigoje‒lapkričio pradžioje pasibaigdavo žiemkenčių aktyvioji vegetacija ir prasidėdavo šaltųjų orų (žiemos) periodas.

2018 metų augalų vegetacinis periodas išsiskyrė net trimis sausromis. Pirmosios dvi buvo pavasario ir vasaros metu, o trečioji prasidėjo spalio pradžioje ir tęsėsi iki šiol.

"Atžalyno" žemės ūkio bendrovė, įsikūrusi Alytaus rajone, šiemet po javapjūtės net 350 hektarų apsėjo posėliniais, arba kitaip tariant, sideraliniais augalais. Pasirinko baltųjų garstyčių ir pašarinių (aliejinių) ridikų mišinį.

Augalininkystės požiūriu spalis svarbus dėl šio laikotarpio oro sąlygų - ar jos tinkamos žiemkenčių pasėliams pasiekti optimalų vegetatyvinį ir generatyvinį išsivystymą prieš žiemojimo pradžią.

Šį rudenį ūkininkams pasisekė kokybiškai ir optimaliu laiku pasėti tiek žieminius rapsus, tiek žieminius javus.

Prasidėjus rugsėjo paskutiniam dešimtadieniui, įvyko kardinalūs oro sąlygų pasikeitimai.

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje vyrauja šiltesni nei daugiamečiai vidurkiai orai.

Šių metų sezonas ypatingas – nors karštis ir sausra labai sumažino pasėlių derlių, bet javapjūtę galėjome pradėti ir baigti kaip niekada anksti.

Rugsėjis – pirmasis rudens mėnuo, kurio metu ūkiuose netrūksta darbų.

Pastarųjų savaičių lietūs sudrėkino dirvas ir pagerino sąlygas tiek ruošti dirvas, tiek optimaliu laiku bei kokybiškai pasėti žieminius rapsus, o po to – ir žieminius miežius. 

Pasėjus žieminius rapsus labai svarbu juos apsaugoti nuo javų pabirų ir piktžolių. Piktžolėms žieminių rapsų pasėliuose naikinti Lietuvoje užregistruota per 30 pavadinimų herbicidų, skirtų naudoti ir iki rapsų sudygimo, ir ankstyvuose bei vėlyvesniuose jų augimo tarpsniuose.

2013 metų rudenį pirmą kartą Lietuvoje (Šakių rajone) buvo pasėti pirmieji hektarai hibridinių žieminių miežių.

Nors dar tik prasidėjo rugpjūtis, tačiau jau nukūlėme pusę bendro javų ir rapsų pasėlių ploto šalyje, arba 30-35 % daugiau nei derlingiausiais Lietuvoje 2015 metais.

2017-2018 metų sezono augalininkystės verslas, pradedant nuo 2017-ųjų žiemkenčių sėjos ir baigiant šios vasaros viduryje prasidėjusiu rapsų bei javų kūlimu, buvo ilgai „persekiojamas“ tiek nepalankių orų, tiek nestabilios ūkių finansinės padėties.